Daugeliui moterų nėštumas yra vienas gražiausių gyvenimo laikotarpių, tačiau ši nuostabi patirtis sukelia daug nepatogumų. Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Nėštumas yra vienas dinamiškiausių laikotarpių moters gyvenime, kurio metu organizmas patiria milžiniškus pokyčius. Nuo pat apvaisinimo akimirkos hormonų audros pradeda reguliuoti beveik visas organų sistemas, o virškinamasis traktas nėra išimtis. Tai gali būti siejama su padidėjusia progesterono koncentracija kraujyje ir/ar padidėjusiu prostaglandinų lygiu. Kai kurie VT sutrikimai yra būdingi tik nėštumo laikotarpiu. Dažniausiai jų gydyti nereikia, tačiau būna atvejų, kai besilaukiančiai moteriai pasireiškia lėtinės su VT susijusios ligos, kai speciali priežiūra ir gydymas tampa būtinybe.

Nors dauguma žmonių sąvokas rėmuo ir rūgšties refliuksas vartoja pakaitomis, šios dvi problemos apibrėžiamos skirtingai. Rėmuo, kurį jaučiame kaip skausmo ar deginimo pojūtį krūtinėje, yra rūgšties refliukso simptomas. Gastroezofaginiu refliuksu vadinamas sutrikęs stemplės apatinio sfinkterio, apvalios raumeninės juostos, saugančios, kad skrandžio turinys nepatektų į stemplę, darbas. Jis atsiveria ryjant vos 0,5-1 sekundės ir iškart po to vėl sandariai užsidaro. Kai sfinkteris, kuris veikia tarsi vožtuvas, susitraukia nepakankamai, maistas, susimaišęs su skrandžio rūgštimis, iš skrandžio keliauja atgal į stemplę ir ją dirgina. Esant refliuksui, sutraukiamasis raumuo (raumenų barjeras) neužsiveria taip, kaip turėtų. Dėl to skrandžio rūgštis iš skrandžio patenka į stemplę. Rūgštis dirgina jautrią stemplės gleivinę. Rėmuo - vienas dažniausių ir nemaloniausių virškinimo sutrikimų nėštumo metu. Šis nemalonus jausmas vargina net trečdalį būsimų mamyčių, ypač nėštumo pradžioje ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Daugiau nei pusę, o kai kurių šaltinių duomenimis net du trečdalius vaikelio besilaukiančių moterų vargina gastroezofaginis refliuksas. GERL pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų.
Rėmuo nėštumo metu pasireiškia, kai dėl hormonų poveikio atsipalaiduoja raumenys ir vožtuvas, kuris paprastai neleidžia skrandžio rūgštims patekti į stemplę. Didžiausią įtaką turi hormonas progesteronas, kuris nėštumo metu atpalaiduoja raumenis, kad būtų lengviau įsisavinti maisto medžiagas, keliaujančias į placentą ir palaikančias sveiką kūdikio vystymąsi. Tačiau progesteronas taip pat gali atpalaiduoti raumenų barjerą, todėl rūgštis iš skrandžio keliauja atgal į stemplę. Šiuo laikotarpiu nėščiosios organizme padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis, o jie atpalaiduoja raumenis, taip pat ir stemplės, ir sfinkterio. Dėl to jis nebegali tinkamai atlikti vožtuvo funkcijos. Atsipalaidavus raumenims maistas stemple juda lėčiau, ilgiau virškinamas skrandyje. Rėmeniui nėštumo metu, ypač šio gražaus laikotarpio pabaigoje, įtakos turi ne tik hormonai, bet ir fiziniai moters kūno pokyčiai. Gimda vis labiau plečiasi, palikdama mažai vietos kitiems organams. Šie spaudžia skrandį, todėl didesnė tikimybė, kad iš jo ištekės skrandžio rūgštis. Rėmuo dažniausiai pasireiškia vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, nes kūdikis užima vis daugiau vietos pilve. Tai keičia organų padėtį, todėl vis labiau spaudžiamas skrandis ir sutraukiamasis raumuo. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi.

Kiekvienas nėštumas yra skirtingas ir kiekviena būsima mama skirtingai išgyvena nemalonius su juo susijusius jausmus, taip pat ir rėmenį. Štai keletas dažniausių nėščiųjų rėmens simptomų, tačiau nebūtinai visi jie pasireikš jums:
Rėmuo nėštumo metu gali būti labai nemalonus ir gali pasireikšti nėščiosioms kelis mėnesius. Todėl svarbu žinoti, kokiais būdais galima jį sušvelninti ar net jo išvengti. Jei išvardintų negalavimų nepavyko išvengti, juos galima bent jau sušvelninti, tačiau tam kurį laiką reikės pakeisti kai kuriuos savo įpročius. Svarbiausia - pakeisti mitybos įpročius.
Norint atsikratyti rėmens, svarbu ne tik pakeisti mitybos įpročius, bet ir taikyti kitus veiksmingus būdus:
Rėmuo nėštumo metu yra dažnas ir paprastai nesukelia rimtų pasekmių, tačiau jis gali būti labai nemalonus ir neigiamai paveikti moters nėštumo eigą bei gyvenimo kokybę. Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti būdai. Patys paprasčiausi vaistai nuo rėmens yra antacidai, neutralizuojantys rūgštis. Pradedama nuo antacidinių vaistų. Tiesa, jų sudėtyje yra natrio bikarbonato ir magnio trisilikato, todėl šie vaistai turėtų būti vengtini nėštumo metu. Alginatų pagrindu pagaminti rėmenį malšinantys gaminiai, tokie kaip WAYA StopReflux, gali padėti sustabdyti rėmenį nėštumo metu. Ši medicinos priemonė mažina rėmenį, sustabdydamas refliuksą per mažiau nei tris minutes, taip pat gydo ir apsaugo gleivinę. Vėliau skiriamas sukralfatas po 1 g 3 k./d. Nepasiekus norimo poveikio, pereinama prie H2 histamino receptorių blokatorių (pvz., ranitidino po 75-150 mg 2 k./d.). Kita grupė - vaistai, slopinantys skrandžio sulčių išsiskyrimą (pavyzdžiui, ranitidinas). Prieš vartodamos gaminį nėštumo metu pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba ginekologu. Rennie® kramtomąsias tabletes galima vartoti nėštumo laikotarpiu, tačiau laikantis rekomendacijų, taip pat negalima viršyti didžiausios rekomenduojamos paros dozės ir negalima šių vaistinių preparatų vartoti ilgiau kaip 2 savaites. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Turėkite omenyje, kad ne visi vaistai nuo rėmens - net ir nereceptiniai - yra saugūs nėštumo metu. Daugelio jų poveikis nėštumui nėra žinomas arba duomenys apie tai dar tik renkami.
Pilvo skausmas nėštumo metu, ypač pasireiškiantis per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra dažnas moterų nusiskundimas. Pykinimas ir/ar vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime. Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai. Per pirmąjį nėštumo trečdalį, paprastai 6-8 nėštumo savaitę, net 91 proc. moterų vargina pykinimas. Lengva šio VT sutrikimo forma vadinama rytiniu pykinimu. Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais. Jei pykinimas ir/ar vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis, galėjusias sukelti minėtus simptomus. Nėščiosios pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis. Besiplečianti gimda gali dislokuoti kitus pilvo ertmės organus, o anemija bei leukocitozė dažnai pasitaiko esant normaliam nėštumui ir nebūtinai reiškia kraujo netekimą ar infekciją.
Apžvelgus dažniausiai pasitaikančius virškinimo trakto sutrikimus nėštumo metu, galima pastebėti, kad jų pasireiškimo dažnis yra gana didelis. Štai keletas pavyzdžių:
| Virškinimo trakto sutrikimas | Pasireiškimo dažnis nėštumo metu |
|---|---|
| Pykinimas | 50-90 proc. |
| Vėmimas | 25-55 proc. |
| Gastroezofaginis refliuksas (GERL) | 40-85 proc. |
| Viduriavimas | apie 34 proc. |
| Pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas | 16-39 proc. |
Šie duomenys pabrėžia, kaip dažnai būsimos mamos susiduria su virškinimo sistemos iššūkiais.

Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo simptomų ryškumo. Nestiprų pykinimą galima malšinti stengiantis keisti mitybos įpročius (valgyti dažniau, po mažesnę porciją, sumažinti riebalų suvartojimą, padidinti angliavandenių kiekį maisto racione), vengti pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.). Nepavykus suvaldyti pykinimo minėtais būdais, galima vartoti maisto produktus su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata). Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai. Rekomenduojama vartoti 10-25 mg vitamino B6 kas 6-8 val., neviršijant 200 mg/p. dozės. Jeigu anksčiau aprašytas gydymas nepadeda, nėščiųjų pykinimui ir vėmimui slopinti galima skirti piridoksino ir doksilamino derinį. Rekomenduojama vartoti 20 mg piridoksino ir 20 mg doksilamino 1 k./d. prieš miegą, prireikus dozę galima padidinti perpus. Šiuo metu doksilaminas nėra registruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre. Stipriam pykinimui ir vėmimui malšinti rekomenduojama skirti 10 mg metoklopramido kas 6-8 val.
Nors dažniausiai kalbama apie rytinį pykinimą ar vidurių užkietėjimą, viduriavimas taip pat yra gana dažnas, nors ir mažiau aptariamas, nėštumo palydovas. Būsimoms mamoms šis simptomas gali sukelti daug nerimo, baimės dėl vaisiaus sveikatos ir nežinomybės, kaip saugiai gydytis. Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu (>300 g/d.). Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų.
Svarbu suprasti, kad virškinimo sutrikimai gali atsirasti dėl natūralių fiziologinių priežasčių, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie infekciją ar kitas būkles, reikalaujančias medikų dėmesio. Pagrindinė priežastis, kodėl nėštumo metu sutrinka virškinimas, yra hormonų pusiausvyros pasikeitimas. Daugelis moterų žino, kad hormonas progesteronas atpalaiduoja lygiuosius raumenis, kas dažnai sukelia vidurių užkietėjimą, nes maistas žarnynu juda lėčiau. Be to, vėlesniuose nėštumo etapuose organizmas pradeda gaminti daugiau prostaglandinų. Tai yra į hormonus panašios medžiagos, kurios skatina gimdos susitraukimus (uošvauja gimdymui), tačiau jos taip pat veikia ir virškinamąjį traktą, sukeldamos stipresnę peristaltiką ir viduriavimą. Nėštumo metu daugelis moterų radikaliai keičia savo mitybos įpročius. Staigus perėjimas prie sveikesnio maisto, padidintas vaisių, daržovių ir skaidulų vartojimas gali tapti šoku virškinimo sistemai. Kitas svarbus aspektas - maisto netoleravimas. Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis. Produktai, kuriuos anksčiau vartojote be jokių problemų (pavyzdžiui, pienas ar glitimo turintys gaminiai), staiga gali pradėti erzinti skrandį. Nėščiosioms skirti maisto papildai yra būtini vaisiaus vystymuisi, tačiau jie ne visada draugauja su būsimos mamos žarnynu. Dažniausiai geležies preparatai sukelia vidurių užkietėjimą, tačiau kai kurios geležies formos ar didelės magnio dozės gali veikti kaip laisvinamieji. Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai šiek tiek nusilpnėja, kad organizmas neatmestų vaisiaus. Tai reiškia, kad moteris tampa imlesnė virusinėms ir bakterinėms infekcijoms. Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai. Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas. Tačiau kur kas pavojingesnis yra apsinuodijimas maistu. Bakterijos, tokios kaip Salmonella, E. coli ar Listeria, gali sukelti stiprų viduriavimą. Trečiajame nėštumo trimestre, ypač likus kelioms savaitėms ar dienoms iki gimdymo termino, viduriavimas yra visiškai natūralus reiškinys. Jei esate 37-oje ar vėlesnėje savaitėje ir pajutote laisvesnius vidurius be kitų ligos simptomų (karščiavimo ar skausmo), tai gali reikšti, kad netrukus susitiksite su savo mažyliu. Pats viduriavimas dažniausiai nėra tiesiogiai kenksmingas vaisiui, tačiau jo pasekmė - dehidratacija (skysčių netekimas) - gali būti labai pavojinga. Vanduo yra būtinas placentos funkcionavimui ir vaisiaus aprūpinimui krauju. Jei viduriuojate, privalote atstatyti prarastus skysčius. Pats viduriavimas, kaip procesas, kūdikiui nekenkia, nes jis yra saugiai apsaugotas gimdoje. Didžiausią grėsmę kelia pasekmės - mamos organizmo dehidratacija ir maistinių medžiagų trūkumas, jei būklė užsitęsia.

Ypač pavojinga yra listeriozė, kuria galima užsikrėsti valgant nepasterizuotus sūrius ar netinkamai apdorotą mėsą. Listeria monocytogenes yra svarbus naujagimių, imunosupresinių pacientų, vyresnio amžiaus suaugusiųjų, nėščių moterų ir kartais sveikų asmenų bakterinis patogenas. Nėščiųjų listeriozės atvejų skaičius yra maždaug 10 kartų didesnis nei bendroje populiacijoje. Manoma, kad ši rizika susijusi su nėštumo metu vykstančiais imuninės sistemos pokyčiais, dėl kurių sumažėja motinos ląstelinis imunitetas, o tai gali padidinti motinos jautrumą įvairioms infekcijoms. Nėščios moterys, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą, yra ypač jautrios listerijų infekcijai ir sudaro iki trečdalio užregistruotų atvejų. Dažniausiai listeriozė diagnozuojama trečiąjį nėštumo trimestrą. Listeriozė nėštumo metu gali pasireikšti nuo gastroenterito su karščiavimu iki bakteremijos. Nėščiajai listeriozė gali praeiti be pasekmių, tačiau vaisiaus ir naujagimio infekcijos gali būti sunkios, sukelti vaisiaus netekimą, priešlaikinį gimdymą, naujagimio sepsį, meningitą ir mirtį.
Listeriozę reikėtų įtarti nėščiosioms, kurioms yra listeriozės užsikrėtimo rizika ir atitinkami simptomai (įskaitant mialgiją, pilvo ar nugaros skausmus, pykinimą, vėmimą ar viduriavimą), su febriliu karščiavimu arba be jo. Nėščiosioms, kurioms diagnozuota listerinė bakteremija, CNS (centrinės nervų sistemos) pažeidimas pasitaiko palyginti retai. Nėščioms moterims, kurioms įtariama listeriozė ir yra atitinkami simptomai, įskaitant karščiavimą (temperatūra ≥38,1°C), nesant alternatyvios ligos priežasties, reikėtų paimti kraujo pasėlius ir pradėti empirinį parenterinį gydymą antibiotikais. Antenatalinis motinos gydymas siejamas su mažiau sunkia naujagimio listeriozės forma. Listeriozė gali būti lengva, praeiti savaime ir likti nediagnozuota, jei nėra paimtas kraujo pasėlis. Atsižvelgiant į nespecifinius listeriozės požymius, sunku nustatyti nėščias pacientes, kurioms reikia atlikti tyrimus ir skirti gydymą. Besimptomėms nėščiosioms, kurioms įtariama listeriozė, empirinis gydymas antibiotikais nėra būtinas. Naujagymiai infekcija dažniausiai užsikrečia gimdymo metu arba po gimimo. Infekcija pirmąją gyvenimo savaitę paprastai pasireiškia sepsiu, o ligos požymiai po pirmosios savaitės yra įvairūs, dažnai diagnozuojamas meningitas. Ankstyvajam sepsiui būdingas didelis naujagimių mirtingumas, susijęs su motinos liga ir priešlaikiniu gimdymu. Sergant vėlyvuoju sepsiu, kūdikiai paprastai būna visiškai išnešioti ir neturi perinatalinių komplikacijų. Listerijų sukeltas meningoencefalitas dažniausiai pasireiškia naujagimiams nuo trijų dienų amžiaus. Sprendimai dėl vaisiaus stebėjimo pacientėms, sergančioms lengva liga, turėtų būti priimami individualiai, atsižvelgiant į motinos ir vaisiaus klinikinę būklę. Naujagimiams, sergantiems listerioze, paprastai skiriamas ampicilinas ir gentamicinas. Reikia atlikti išmatų tyrimus (išmatų pasėlius įprastiems žarnyno patogenams nustatyti).
Siekiant išvengti nemalonių virškinimo sutrikimų nėštumo metu, ypatingą dėmesį reikėtų skirti higienai ir maisto saugai. Nėščiosios imuninė sistema yra jautresnė, todėl tai, kas anksčiau nesukeldavo problemų, dabar gali tapti ligos priežastimi. Taip pat svarbu atidžiai rinktis maistą. Venkite nepasterizuotų pieno produktų, žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies (sušių), mėsos bei kiaušinių. Vaisius ir daržoves būtina plauti itin kruopščiai, net jei jie yra iš nuosavo sodo. Valgant kavinėse ar restoranuose, rinkitės patikimas vietas ir venkite patiekalų, kurie greitai genda (pvz., mišrainių su majonezu), ypač šiltuoju metų laiku. Jei viduriavimas nėra lydimas pavojingų simptomų, pirmiausia reikėtų imtis priemonių namuose. Svarbiausia taisyklė - leisti žarnynui pailsėti. Nors trumpalaikis viduriavimas dažniausiai praeina savaime, yra situacijų, kai negalima laukti. Nerekomenduojama vartoti jokių nereceptinių vaistų nuo viduriavimo (pvz., loperamido) nepasitarus su gydytoju. Kai kurie vaistai gali būti nesaugūs tam tikrais nėštumo tarpsniais. Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato. Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu. Viduriavimui užsitęsus ilgiau nei 48 val., esant gausiam vandeningam tuštinimuisi, prasidėjus kraujavimui iš išangės, pastebėjus svorio mažėjimą, reikėtų nustatyti viduriavimo priežastį ir atlikti tyrimus, pavyzdžiui, virusų antigenų, išmatų pasėlio tyrimus ir mikroskopiją, bendrojo kraujo tyrimą. Jei negalite sulaikyti jokių skysčių (išvemiate net vandenį), būtina vykti į ligoninę, kur skysčių balansą atstatys lašinėmis infuzijomis.
Pilvo skausmas nėštumo metu, ypač pasireiškiantis per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra dažnas moterų nusiskundimas. Egzistuoja daugybė pilvo skausmą sukeliančių būklių, kurios yra būdingos ir susijusios tik su nėštumu. Kai kurios iš jų gali būti susijusios su infekcijomis arba uždegiminiais procesais.
Apendicito dažnis nenėščių moterų bei nėščiųjų tarpe nesiskiria ir gali išsivystyti bet kuriuo nėštumo trimestru. Apendicitas yra dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, pasitaikanti 1 iš 1500 visų nėštumų.

Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Gimda mažajame dubenyje yra lokalizuota už šlapimo pūslės. Gimdai didėjant nėštumo metu gali sutrikti šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės, o susilaikantis šlapimas yra svarbus šlapimo takų infekcijos predisponuojantis veiksnys. Dažniausi šlapimo takų infekcijos simptomai yra pilvo skausmas virš gaktinės sąvaržos, dizurija, skubus ir dažnas noras šlapintis. Prasidėjus minėtiems simptomas ir laboratoriniais tyrimais patvirtinus infekciją būtina paimti šlapimo pasėlį ir pradėti gydymą antibiotikais.
Moterys, lyginant su vyrais, turi dvigubai didesnę tulžies akmenligės išsivystymo riziką. Nėštumo metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra šią riziką padidina dar labiau. Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Tulžies pūslės akmenligės sukeltas cholecistitas pasireiškia ūmiu skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, kuris yra lydimas pykinimo bei vėmimo. Šios būklės diagnostikoje nepaprastai reikšmingas yra ultragarsinis tyrimas, kurio jautrumas siekia daugiau nei 95%. Tulžies pūslės akmenys bei jų metamas šešėlis matomi ultragarsinio tyrimo metu. Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta, o dėl pilvo sienos atsipalaidavimo, peritonito požymiai dažnai būna ne tokie intensyvūs. Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume. Atsiradus tulžies pūslės akmenligės simptomams, rekomenduojama malšinti skausmą, taikyti intraveninę skysčių infuziją, dietą, skirti antibiotikų terapiją atsižvelgus į simptomų atsiradimo priežastis. Stiprų skausminį sindromą nėštumo metu galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač po 32 gestacijos savaitės, neturėtų būti skiriami. Jei konservatyvusis gydymas nepadeda ar skausmo epizodai kartojasi, svarstoma chirurginio gydymo galimybė. Cholecistektomija yra viena dažniausių su nėštumu nesusijusių operacijų nėštumo metu, kurią lenkia tik apendektomija.

Normali embriono implantacija gimdos gleivinėje gali būti susijusi su nestipriais, protarpiniais spazmais (jaučiamais apatinėje pilvo dalyje) trunkančiais 1 ar 2 dienas bei menku implantaciniu kraujavimu. Ektopinis nėštumas yra dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje. Nustatytas ektopinis nėštumas - tai urgentinė būklė, nes yra didelė kiaušintakio plyšimo ir kraujavimo grėsmė. Bet kokio pobūdžio vaginalinis kraujavimas ar gimdos kaklelio konsistencijos pokyčiai, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali būti susiję su persileidimo grėsme. Kiaušidės cista - tai ertminis darinys, pripildytas ląstelių sekreto. Didelės cistos nėštumo metu gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą bei padidindamos persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę. Kiaušidės apsisukimas yra reta, tačiau grėsminga ir urgentinė ūmaus pilvo skausmo priežastis. Gimdos lejomiomos, gerybiniai gimdos sienos augliai, nustatomos apie 20% reprodukcinio amžiaus moterų. Apvalusis raištis fiksuoja gimdą dubenyje, o jai didėjant nėštumo metu apvalusis raištis įsitempia. Dėl nervinių skaidulų dirginimo įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas, ypač atliekant staigesnius judesius.
Nėštumas yra būklė, kai geriau pasitikrinti be reikalo, nei praleisti rimtą problemą. Yra situacijų, kai vizitą į gydymo įstaigą neščiosioms atidėlioti pavojinga: tai būtina padaryti nedelsiant, kai refliukso simptomai vargina kiekvieną dieną, jeigu dėl jų pabundate naktį, pasunkėjus rijimui, tarsi kažkas būtų įstrigę gerklėje, esant įkyriam kosuliui, atsiradus dusuliui, spaudimui krūtinės srityje, jeigu išmatos tampa tamsios spalvos, kuomet dažnai ar stipriai skauda pilvą. Ilgainiui gali būti pažeidžiamos gerklos, atsiranda blogas burnos kvapas, apnašos ant liežuvio. Pasunkėja ir net tampa skausmingu rijimas. Ilgalaikis skrandžio rūgščių poveikis sukelia dantų ėduonį, pažeidžia jų emalį. Neužmirškite, kad pasikartojančius rėmens simptomus gali nulemti skrandžio, stemplės ar dvylikapirštės žarnos ligos - opaligė, stemplės, skrandžio uždegimai, polipai, navikai. Taip gali atsitikti sergant cukriniu diabetu sulėtėjus peristaltiniams stemplės judesiams, Zollinger-Ellison sindromu, kai skrandis gamina didelį druskos rūgšties kiekį. Gydytojas atliks tyrimus, kad atmestų ar patvirtintų šias diagnozes. Be to, refliuksą gali išprovokuoti nervų sistemos dirginimas sergant šlapimo takų infekcijoms, alergijomis, inkstų, psichikos, nervų sistemos ligoms. Stemplės rauko veiklą reguliuoja autonominė nervų sistema. Nustatyta, kad kai ji yra paveikta streso, įtampos, nerimo, kurie ypač pirmojo nėštumo metu dažnai pasitaiko nėščiosioms, nebepajėgia tinkamai atlikti savo funkcijos. Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl priemonių nėšumo metu naudojimo, turite kitų klausimų dėl jų pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti.