Sigitas Noreika: lakūno kelias ir aviacijos aistra
Nors pateiktoje medžiagoje tiksli lakūno Sigito Noreikos gimimo data nenurodoma, galima spręsti apie jo ilgametę ir turiningą aviacijos karjerą, nusidriekusią per kelias dešimtmečius.
Panevėžietis lakūnas Sigitas Noreika iki šiol nepamiršta daugiau kaip prieš 40 metų prie Juodosios jūros atlaikyto pokalbio su sovietų pasieniečiais, kai tikrai nepasijautė nei Dariumi, nei Girėnu, bet bijojo netekti licencijos ir išvis, kad nepasodintų.
Ankstyvieji žingsniai aviacijoje
Pažintį su aviacija S. Noreika pradėjo nuo parašiutizmo Pajuosčio kariniame dalinyje. Ten 15-metis paauglys atliko keletą šuolių parašiutu.
Aviacijos entuziastai susidurdavo su įvairiais iššūkiais. Vieną rudenį vaikinai sklandytuvą išardė ir paliko pas ūkininką daržinėje, nes patys neturėjo nei garažo, nei angaro.
Skrydžių eksperimentai ir iššūkiai
1964 metų rugpjūtį S. Noreika ir P. Laurenčikas atliko pirmą skrydį motorizuotu sklandytuvu, patys primontavę prie jo liaudyje „emka“ vadinamo motociklo variklį. Tada apie tai, ką daro, neturėjo supratimo. Kai neleido pakilti iš aerodromo, Sigitas Noreika skrisdavo iš gretimos pievos. Kartą prisistatė saugumas ir liepė išardyti sklandytuvą, o jeigu ne, patys jį sunaikins. Du kartus užgesus sklandytuvo varikliui, jam teko leistis tiesiog ant pievos.
Aviacijos entuziastų būryje atlikti eksperimentai ne visada būdavo sėkmingi. Jie sugalvojo patobulinti sklandytuvą - degalų baką įdėjo už kabinos. Bet vienas draugas nutarė skristi pilnu degalų baku. Kylant viskas buvo gerai, bet pakilus ir greičiui sumažėjus sklandytuvas pradėjo suktis, leistis žemyn, kol nukrito.
Aviacijos techninio sporto klubo kūrimas ir veikla
Netrukus aviacijos entuziastai nutarė Panevėžyje atgaivinti sklandymą ir įkūrė Aviacijos techninį sporto klubą. Tuo metu Agojaus aerodromas buvo uždarytas. Su sovietų pasieniečiais kartais tekdavo derėtis dėl leidimų skraidyti. „Kai nusileidau, pripuolę pasieniečiai ėmė klausinėti, kas skrido, pasakiau, kad aktoriai, apsirengę lakūnų kostiumais," - prisimena S. Noreika.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę S. Noreika, kaip pats sako, gražiai buvo išprašytas iš Aviacijos techninio sporto klubo vadovų, bet liko jame dirbti instruktoriumi. Tada S. Noreikai buvo 50 metų, nebetiko eiti tarnauti kariniu lakūnu į Pajuosčio dalinį.
Lakūnas-instruktorius ir "Lituanicos" skrydžiai
Dirbdamas instruktoriumi S. Noreika pilotuoti orlaivius išmokė nemažai moterų ir vyrų. Prieš tai jauna moteris turėjo atlikti bent vieną šuolį parašiutu. Jo mokiniai buvo turtingi žmonės, galėję leisti sau šį brangų pomėgį. S. Noreika yra išmokęs apie dvidešimt lakūnų.
Paskui S. Noreika su „Lituanicos“ kopija įvairiose šventėse mūsų šalyje dar daug skraidė - viską sudėjus būtų net 90 valandų ore.
Asmeninis gyvenimas ir šeimos palaikymas
Sigito Noreikos gyvenime aviacija užėmė svarbią vietą, o jo aistra skraidymui sulaukė ir šeimos palaikymo. „Po vestuvių buvo praėjęs koks mėnuo, išvažiuoti vienam buvo liūdna, todėl kartu pasiėmiau ir žmonikę," - pasakoja S. Noreika. Jo žmona A. Noreikienė net minties neturėjo drausti vyrui skraidyti, nes gerbė jo pasirinktą kelią. Ji prisimena: „Skraidyti tikrai nebijodavau, tik man gal nepatiko tiek, kiek jam. Kai susipažinom su Sigitu, jau žinojau, kad jis yra lakūnas."
Aviacija buvo ir dukters Eglutės gyvenimo dalis. „Kartą nebuvo kam pabūti su Eglute, todėl nusivežiau ją į darbą. Dukrai buvo gal kokie 4 metai ir jau pasiprašė paskraidinama," - prisimena lakūnas.
Ryšys su kolegomis ir aviacijos palikimas
Sigitas Noreika palaikė ryšius su kitais aviacijos entuziastais ir profesionalais. „Su Vytu teko nemažai skraidyti, jis padėjo man susiformuoti kaip pilotui," - sako jis apie legendinį pilotą Vytautą Lapėną.
Šiandien S. Noreika reflektuoja apie savo patirtį ir galimybes. „Tais laikais su licencijomis nebuvo taip griežtai kaip dabar," - pastebi jis. „Reakcija ir regėjimas jau prastesni, tad nėra ko krėsti juokų. Mašinos irgi nebevairuoju, nors dar galėčiau, bet padarau klaidų."
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
