Klausimas dėl siauro dubens ir jo įtakos gimdymui dažnai kelia nerimą būsimoms mamoms. Nors diagnozė "siauras dubuo" gali skambėti kaip nuosprendis, šiuolaikinė akušerija į šią sąvoką žvelgia kur kas lanksčiau ir individualiau. Svarbu suprasti, kad "siauro dubens" samprata yra sąlyginė, ir kiekvienas gimdymas, vaikelio judėjimas gimdymo metu yra skirtingas.
Siauras dubuo susiformuoja dėl daugelio priežasčių. Didelę reikšmę čia turi paveldimumas. Taip pat dubens formą ir matmenis gali paveikti vaikystėje persirgtos ligos, pavyzdžiui, laiku nenustatytas ar negydytas įgimtas klubo sąnario išnirimas. Tiesiogiai dubens kaulų struktūrą gali paveikti ir tokios ligos kaip rachitas, kaulų tuberkuliozė ar poliomielitas.

Daugeliui moterų kyla klausimas, kada ir kaip nustatomas siauras dubuo. Neretai moterys, turinčios platesnius klubus, mano, kad tai garantuoja lengvą gimdymą, o siauri klubai automatiškai reiškia problemas. Tačiau tai ne visada tiesa. Ginekologai pabrėžia, kad kliniškai siauras dubuo dažnai pasimato tik gimdymo metu.
„Aš savo ginekologės buvau užklausus, kada nustatomas kliniškai siauras dubuo, kadangi pačios klubai neplatūs. Sakė, kad tik gimdymo metu pasimato. Platūs klubai visai nereiškia, kad viskas su tuo bus viskas gerai gimdymo metu, kaip ir siauri klubai neparodo, jog neišgimdysi pati,“ - dalijasi viena mama.
Šiuolaikinės akušerijos siauro dubens samprata yra sąlyginė: nėra „siauro dubens“ apskritai, vertinama konkreti moteris ir vaisius. Įvertinus vaisiaus dydį, jo padėtį gimdoje, moters kūno sandarą ir dubens tipą, konkrečią klinikinę situaciją, sprendžiama, ar moteris gali sėkmingai pagimdyti natūraliai.

Ar gimdymas bus sėkmingas, pavyksta nuspėti ne visada. Tai labai priklauso nuo to, kokia vaisiaus padėtis gimdoje, kuri vaisiaus dalis eina pirma, koks vaisiaus dydis ir kokios atskirų jo kūno dalių proporcijos.
Nors siauras dubuo gali būti indikacija Cezario pjūviui, daugelis moterų vis tiek sėkmingai pagimdo natūraliai. „Pas mane siauras dubuo, nepergyvenk. Kai atvažiavau gimdyt pirmaji tai aikčiojo visos medikės kaip jin pagimdys, kaip vaikas. O plyšimų neturėjau nei su pirmu nei antru vaiku,“ - pasakoja viena iš gimdyvių.
Kita mama prisimena: „Pirmas gimdymas buvo katastrofa, stūmiau 2val, apėjom be vakuumo ir cp, gimė sveikas vaikas. Dabar laukiuosi antro, viliuosi, kad gimdymas bus sėkmingesnis ir viskas pavyks greitai.“ Šios istorijos rodo, kad net ir esant siauram dubeniui, sėkmingas natūralus gimdymas yra įmanomas, ypač jei vaikas nėra labai didelis.
Jeigu vaisiaus matmenys neatitinka kaulinio dubens matmenų, sutrinka vaisiaus leidimasis dubeniu. Tokiais atvejais dažnai prireikia medicininės intervencijos. „Ar siauras dubuo reiškia, kad gali tekti daryti Cezario pjūvį? Man atrodo, kad vis tiek dažniausiai bandoma gimdyti. Kai aš gimdžiau, tai iš šalia esančios gimdyklos girdėjau kalbant - „ruoškit operacinę, nes anatomiškai siauras dubuo“. Taip, kad darė Cezarį, nors iš pradžių gimdyti bandė,“ - dalijasi viena mama.
Yra atvejų, kai planinis Cezario pjūvis tampa būtinas. Pavyzdžiui, jei moteris turi Cezario randą po ankstesnio gimdymo, nustatytas gestacinis diabetas ir vaisius yra didesnis. Gydytojai, lygindami pirmo gimdymo eigą ir rezultatą su dabartine situacija, gali prognozuoti planinį CP. „Prieš 6 metus gimdžiau sūnų ir bebandant pačiai ant galo padarė CP. Dabar artėja gimdymas antrojo, prižiūrinti ginekologė net nemini, kad turėtų iškart skirti CP, nes po pirmojo yra indikacija siauras dubuo,“ - tokia patirtimi dalijasi būsima mama, rodydama, kad kiekviena situacija yra individuali.
Kai vaisiaus galvytė nesistato, o gimdos kaklelis atsiveria, bet progresas sustoja dėl kliniškai siauro dubens, Cezario pjūvis tampa neišvengiamas. „Pas mane galvytė net nesistatė. Gimdos kaklelis atsivėrė nuleidus vandenis iki 8.5 cm, bet kas iš to. Sprendė ką su manim daryti ir suorganizavo Cezario pjūvį, nes kliniškai per siauras dubuo,“ - prisimena moteris.
Distocija - tai patologinis gimdymas, kai gimdymo nesėkmių priežastys yra tiesiogiai susijusios su gimdymu. Gimdos kaklelis veriasi ir vaisius gimsta vykstant sąrėmiams ir stangoms. Jeigu sąrėmiai ar stangos per silpni, reti, gimdymas užsitęsia.
Ar gimdymas bus sėkmingas, labai priklauso nuo to, kokia vaisiaus padėtis gimdoje, kuri vaisiaus dalis eina pirma, koks vaisiaus dydis ir kokios atskirų jo kūno dalių proporcijos. Artėjant gimdymui, vaisiaus padėtis dažniausiai būna išilginė, galva nukreipta dubens link. Gimda yra kriaušės pavidalo, ir vaisiaus sėdmenys su kojomis užima gimdos dugną, kuriame daugiau erdvės.
Ne visada aišku, kodėl vaisiaus padėtis netaisyklinga. Tam turi reikšmės gimdos ir motinos pilvo sienos tonusas, todėl netaisyklinga vaisiaus padėtis dažnesnė daug kartų gimdžiusioms moterims. Labai retai gimdymą apsunkina itin didelė vaisiaus pilvo apimtis (ascitas, labai padidėjusi šlapimo pūslė, inkstai, kepenys).
Dažniausiai sunkumų sukelia galvos smegenų vandenė. Jeigu vaisiaus raidos patologija labai didelė, nesuderinama su gyvybe, galvos apimtį galima sumažinti punktuojant galvą adata. Smegenų skystis nuleidžiamas ir galvos apimtis sumažėja. Jeigu vaisius nėra labai apsigimęs, tenka rinktis cezario pjūvį.

Supratimas apie gimdymo fiziologiją ir individualius veiksnius yra raktas į sėkmingą gimdymą, ypač susidūrus su siauro dubens diagnoze. Nėra "nuosprendžio" diagnozės, yra tik individualios aplinkybės.
Gimdymo baimė yra natūrali, tačiau didžiulė baimė visada atsiranda iš nežinojimo. Cezario pjūvio operacija nėra natūralaus gimdymo alternatyva. Tai sudėtinga intervencija su visomis rizikomis ir pasekmėmis, kaip bet kuri kita didelės apimties operacija. Todėl vertėtų susipažinti su gimdymo fiziologija, pasikalbėti su sėkmingai natūraliai pagimdžiusiomis moterimis, lankyti besilaukiančiųjų kursus.

Įvairiapusis pasiruošimas yra labai svarbus. Tai apima psichologinį nusiteikimą (kuo mažiau domėtis baisiomis gimdymo istorijomis, pasitikėti savo jėgomis ir kūnu, įsivardinti baimes ar abejones ir rasti būdus joms įveikti) ir fizinį kūno paruošimą (nėščiųjų joga, baseinas, pilvo šokiai, dubens dugno raumenų stiprinimas). Labai svarbu, kad jei gimdyme dalyvauja vyras, jis irgi turi būti taip pat pasiruošęs: žinoti gimdymo eigą, stadijas, mokėti kvėpavimo pratimus ir kartu kvėpuoti su moterimi, taip ją „užvesdamas ant kelio“.
Gimdymo metu svarbu taisyklingai kvėpuoti. Prasidėjus sąrėmiams reikia kvėpuoti įprastai, reguliariai, tik iškvėpimas šiek tiek ilgesnis už įkvėpimą (įkvepiant pro nosį skaičiuoti iki 3, iškvepiant pro burną - iki 4). Sustiprėjus sąrėmiams, rekomenduojama tęsti tokią kvėpavimo techniką, tik iškvėpimą maksimaliai išilginti, per burną iškvepiant orą plona srovele, tarsi pūstumėte per šiaudelį.
Atsiradus stangoms, bet nesant pilnai atsidariusiam gimdos kakleliui norą stumti galima sumažinti pertrauktu įkvėpimu pro nosį ir lėtu iškvėpimu pro burną, tarsi pūstumėte žvakės liepsną, bet nenorėtumėte jos užgesinti. Vaisiaus stūmimo metu svarbiausia yra nesulaikyti kvėpavimo, net kai skauda, nes tiek gimdyvei, tiek gimstančiam naujagimiui reikia deguonies, kad neprarastumėte jėgų.
Jei kyla abejonių dėl natūralaus gimdymo ir skausmo, verta iš anksto informuoti medikus. Atvykusi į gimdymo skyrių, įspėkite medikus, kad norite mėginti gimdyti be nuskausminimo, bet atsiradus poreikiui galbūt norėsite epidūrinio nuskausminimo. Tai reikalinga informacija, kad anesteziologas spėtų pasiruošti priemones, kai jų prireiks.
Šiais laikais daugelis gydytojų akušerių - ginekologų dirba su labai geros kokybės echoskopais. Tyrimai ultragarsu yra tikrai patikimi, leidžiantys įvertinti vaisiaus dydį, padėtį ir bendrą sveikatą. Jeigu Jums labai neramu, pasiteiraukite prižiūrinčio specialisto apie genetinius vaisiaus tyrimus iš moters kraujo.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos.