Šeštasis nėštumo mėnuo (21-24 savaitės) yra itin aktyvus ir svarbus laikas tiek besivystančiam vaisiui, tiek būsimai mamai. Tai laikotarpis, kai organizme vyksta reikšmingi pokyčiai, o ryšys tarp mamos ir vaikelio tampa vis tvirtesnis.
Mėnesio pabaigoje vaisius sveria apie 600 g ir išauga iki 29 cm. Šiuo metu jis auga labai greitai. Formuojasi du odos sluoksniai, o iš viršaus oda padengta medžiaga, panašia į tešlą - tai pirminis tepalas, kuris apsaugo vaiką nuo skysčio. Nustatomas charakteringas odos raukšlėtumas su poodine riebaline ląsteliena. Aiškiai išskiriami antakiai ir blakstienos, labiau ryškėja lūpos. Plaučiuose vystosi kraujagyslės, o galvos smegenyse pasiekia brandumą ląstelės, nuo kurių priklauso mąstymas. Bendras nervinių ląstelių skaičius centrinėje nervų sistemoje pasiekia didžiausią kiekį. Jau susidaro prabudimo ir miego ciklas, o pirminių dantų užuomazgose atsiranda kalkinių druskių.

Gimda jau pasiekia bambą, pilvas apvalėja. Svorio prieaugis nuo nėštumo pradžios dabar gali būti 4-6 kg. Šiuo metu padidėja vaisiaus aktyvumas - vaikas jau nuolatos juda, tačiau toli gražu ne visi jo judesiai jaučiami. Dienos metu jis beveik neprimena apie save, ypač jei moteris pakankamai aktyvi. Labiausiai judesiai jaučiami vakare, naktį, kai moteris miega ir yra visiškai atsipalaidavusi.
Labai padidėjusi gimda nėštumo viduryje ištempia raiščius ir raumenis pilvo plote, kai kurias moteris vargina pilvo skausmai. Daug jaudulio nėščiai moteriai suteikia pakitimai, vykstantys odoje. Gana įprastas nėštumo reiškinys - kai kurių odos dalių pigmentacija: tamsėja sritis aplink spenelį, susidaro tamsi linija ant pilvo, einanti nuo bambos žemyn, tamsėja apgamai, atsiranda strazdanų. Dėl pagausėjusio hormonų kiekio ir tempimo ant moters odos atsiranda juostų - strijų. Nėštumo viduryje moters oda tampa labai jautri, ją gali išberti ir niežtėti.
Nėštumo metu labai svarbu stebėti hemoglobino kiekį kraujyje. Normalus lygis yra virš 100 g/l. Žemas hemoglobino ir mažas kraujo raudonųjų kūnelių kiekis vadinamas mažakraujyste (anemija). Jos metu moteris jaučia silpnumą, nuovargį, būna išblyškusi, gali atsirasti neįprastų skonio potraukių. Mažakraujystė dažniausiai būna dėl geležies stokos, todėl visų pirma būtina sureguliuoti mitybą.
| Rodiklis | Norma arba rekomendacija |
|---|---|
| Hemoglobino kiekis | virš 100 g/l |
| Svorio prieaugis | 4-6 kg (šiuo periodu) |
| Miego poza | rekomenduojama ant kairiojo šono |
Dauguma nėščiųjų jaučia baimę prieš gimdymą. Baimė - neigiamas pojūtis, paralyžiuojantis žmogaus valią, todėl reikia labai gerai psichologiškai pasiruošti gimdymui ir sumažinti nerimą. Kursus lankyti reikėtų pradėti dar I nėštumo trimestrą. Mokyklos užsiėmimuose vyrai susipažins su gimdymo procesu, sužinos savo paskirtį gimdymo metu. Lankydama mokyklą jūs gausite daug vertingų praktinių patarimų, kaip jums reikia elgtis nėštumo bei gimdymo metu, kokius reikia atlikti kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimus.
Augant nėštumui, išskyrų pagausėja. Dažniausiai pasitaiko pienligė, trichomonozė, bakterinė vaginozė, chlamidiozė. Bet kuriuo atveju, pagausėjus išskyroms, būtina apie tai pasakyti gydytojui. Kartais su išskyromis gali pasirodyti nedaug kraujo. Priežastis gali būti makšties infekcija ar gimdos kaklelio žaizdelė.

II ir III nėštumo trimestru gana dažnai atsiranda skausmingų kojų spazmų - mėšlungis. Kadangi dažniausiai tai atsitinka dėl kalcio ar magnio trūkumo, reikėtų daugiau vartoti pieno produktų, turinčių pakankamai kalcio, daugiau ilsėtis. Šiuo laiku jūsų nuotaika visiškai stabili, tačiau dažnai būnate išsiblaškiusi, aplinkiniams krenta į akis jūsų pasinėrimas į save, į savo pojūčius. Nepamirškite, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju ir stebėti savo organizmo pokyčius.