Senosios kultūros lopšys: nuo Mesopotamijos iki Viduržemio jūros civilizacijų
Senosios kultūros lopšys dažnai siejamas su upių slėniais, kuriuose prieš tūkstančius metų užgimė pirmosios civilizacijos. Šiaurėje Mesopotamija prasideda nuo Tauro kalnų, o pietuose siekia Persijos įlanką, o didžiąją jos dalį sudaro aliuvinė lyguma tarp Tigro ir Eufrato upių. Būtent čia, IV tūkst. pr. m. e. viduryje, ėmė kurtis pirmieji Šumero miestai-valstybės: Eridu, Nipūras, Urukas, Ūras ir kiti. Dėl milžiniškos drėkinimo reikšmės irigacinio ūkio tvarkymas tiek Mesopotamijoje, tiek Egipte tapo valstybinės svarbos reikalu.
Miestai atspindėjo savo epochos ekonominę ir socialinę struktūrą ir buvo pusiau agrarinio pobūdžio. Ypatingą vietą senųjų miestų atsiradime turi miesto religinė, sakralinė funkcija. Šumerų kultūra davė pamatus tolimesniam vystymuisi: čia atsirado dantiraštis, buvo steigiamos pirmosios mokyklos, kuriami įstatymų sąvadai. Žinomiausias Lagašo valdovo Urukaginos „Reformų“ tekstas buvo skirtas socialiai sulyginti visuomenę, o vėlesnis, 282 įstatymų Hamurabio teisynas, gynė žmones ir nuosavybę, nors ir neužtikrino pilnos lygybės.
Šumerų miestų valstybių iškilimas... per penkias minutes ar greičiau
Civilizacijų raida ir kultūriniai mainai
Kultūrų sąveika neapsiribojo tik Mesopotamija. Senasis Šilko kelias, kurio istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų, buvo Rytų ir Vakarų kultūrinių, politinių bei ekonominių mainų arterija, kreipusi prekeivius upėmis, keliais, kalnų takeliais ir slėniais. Šilko kelias darė poveikį tiek materialiniam, tiek kultūriniam žmonių gyvenimui.
Panašiai ir Viduržemio jūros regionas, ypač Graikija, tapo svarbiu civilizacijos lopšiu. Atėnai vadinami vienu seniausių miestų pasaulyje, o senovės Graikijos civilizacijos architektūros šedevrai - amfiteatrai ir šventyklos - iki šiol žavi pasaulį. Vienas žymiausių palikimų yra Akropolis - ant kalvos iškilęs senovinis kompleksas, kuriame stovi garsusis Partenonas. Ne mažiau svarbus ir šis palikimas:
| Regionas | Pagrindinis pasiekimas |
|---|---|
| Mesopotamija | Dantiraštis, irigacinės sistemos, pirmieji miestai |
| Graikija | Demokratija, filosofija, olimpinės žaidynės |
| Kinija | Šilkininkystė, popieriaus gamyba, porcelianas |
Žmogiškoji patirtis: tarp kūrybos ir žiaurumo
Istorikai, tyrinėjantys senovės civilizacijas, kelia sudėtingą klausimą: ar civilizacijos lopšys buvo ir žmogiškojo žvėriškumo gimimo vieta? Senovės tolimuosiuose rytuose valdovai demonstruodavo savo galią išradinėdami įmantrius ir skausmingus kankinimo būdus. Didžiausią entuziazmą rodydavo Senovės Babilono teisėjai, o asirai mėgdavo pasigirti savo kruvinais žygdarbiais. „Fizinis smurtas yra universalus ir būdingas visoms kultūroms“, - savo knygoje rašo istorijos profesorius Martinas Zimmermanas.
Nors civilizacijas kūrė žmonės, siekę tobulumo menų, mokslo ir amatų srityse, jų istorija yra neatsiejama nuo kontrastų - nuo išmintingų įstatymų iki negailestingo valdovų žiaurumo. Visgi, per ilgus amžius būta pačių įvairiausių mainų, kurie formavo dabartinį mūsų pasaulio supratimą, suvienydami tolimus Rytų ir Vakarų kraštus į vieningą istorinį audinį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
