Rotavirusinė infekcija vaikams: simptomai, gydymas ir prevencija
Rotavirusų sukeliama infekcija yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ūminių virusinių žarnyno infekcijų, kuri itin stipriai paveikia kūdikius ir mažus vaikus, tačiau yra pavojinga ir suaugusiems. Jei mažylis netikėtai sunegaluoja, pradeda vemti, viduriuoti, tikėtina, kad jis užsikrėtė rotavirusu. Rotavirusas yra pagrindinė stipraus viduriavimo priežastis kūdikiams ir mažiems vaikams visame pasaulyje.
Šis virusas kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač dėl galimos dehidratacijos ir komplikacijų, tokių kaip elektrolitų disbalansas, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Žiemos laikotarpiu daug kalbama kaip apsisaugoti nuo peršalimo ar gripo. Tačiau šaltas oras atpučia ne tik peršalimo ligas, bet ir sudaro palankias sąlygas plisti roto (rota) virusui. Tie, kam teko susidurti su rotavirusine infekcija, žino, kad tai yra ypatingai nepageidaujamas svečias.
Kas yra rotavirusas?
Rotavirusinė infekcija yra ūmus rotavirusų sukeltas skrandžio ir žarnyno uždegimas. Rotavirusai - vieni iš dažniausių nebakterinių viduriavimų sukėlėjų. Tokį pavadinimą jis gavo dėl savo apvalios, ratą primenančios formos. Rotavirusas yra virusas, sukeliantis viduriavimą.
Jų išskiriamos septynios grupės, žmogui patogeniškos trys. Virusas skirstomas į A, B, C, D ir E tipus, iš kurių 90% visų susirgimo atvejų sukelia A tipo virusas. Virškinamojo trakto liga, kurią sukelia Roto virusas, pažeidžia plonosios žarnos gleivinės ląsteles, enterocitus, ko pasėkoje sutrinka vandens reabsorbcija ir aktyvuojama enterinė nervų sistema. Pažeidus enterocitus, atsiranda laikina pieno netolerancija.
Kaip plinta rotavirusinė infekcija?
Rotavirusas - labai užkrečiamas virusas, kuriuo dažniausiai serga vaikai iki 5 metų. Rotavirusai yra labai atsparūs aplinkos veiksniams ir gali išgyventi ant daiktų paviršiaus net kelis mėnesius. Ant rankų virusas gali išlikti gyvybingas iki kelių valandų, atlaiko kaitinimą iki 60 °C ir šaldymą. Jis atsparus daugumai dezinfekcinių priemonių, tačiau jautrus chloro preparatams.
Rotavirusas yra labai užkrečiamas virusas, kuris dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu keliu. Dažniausiai užsikrečiama per rankas. Kartais ši liga net vadinama „rankų liga“. Labai daug rotavirusų išsiskiria su sergančiojo išmatomis, o užsikrėtimo dozė yra labai maža. Fekalinis-oralinis perdavimas: Rotavirusas dažniausiai perduodamas per kontaktą su užkrėstomis išmatomis, kai virusas patenka į burną. Liga gali plisti per maistą, jei jis ruošiamas nešvariomis, viruso užkrėstomis rankomis. Ypač pavojingas mažai termiškai apdorotas maistas, t. y. sumuštiniai, mišrainės.
Rotaviruso mikrobų yra užsikrėtusio asmens išmatose likus mažiausiai dviem dienoms iki simptomų atsiradimo ir iki dešimties dienų po simptomų sumažėjimo. Jei sergama rotavirusine infekcija ir išėjus iš tualeto arba pakeitus sergančio kūdikio vystyklus nenusiplaunama rankų, virusas gali lengvai plisti per visus liečiamus paviršius: durų rankenas, maistą, žaislus, indus ar kitus buities daiktus.
Užsikrėsti pakanka į organizmą patekus mažiau nei 100 virusų. Roto virusas yra gausiai paplitęs aplinkoje, kurioje išgyvena nuo 9 iki 19 dienų. Nepaisant higienos taisyklių, viruso paplitimą gana sunku kontroliuoti tiek besivystančiose, tiek ir išsivysčiusiose šalyse.
Rizikos grupės ir sezoniškumas
Praktiškai kiekvienas vaikas iki penkerių metų amžiaus yra persirgęs rotovirusine žarnyno infekcija. Rotavirusine infekcija dažniausiai serga vaikai nuo 3 mėnesių iki 3 metų. Prieš kuriant rotaviruso vakciną, daugelis vaikų šiuo užkrečiamu virusu buvo užsikrėtę bent kartą iki 5 metų amžiaus.
Vaikai, lankantys ugdymo įstaigas, turi didesnę riziką užsikrėsti šia liga. Berniukai į ligoninę patenka du kartus dažniau nei mergaitės. Dažniau serga ir pagyvenę žmonės slaugos namuose, ligoninėse gydomi kūdikiai bei vaikai. Ligos sezoniškumas yra ankstyva žiema ir pavasaris.
Sunkia rotaviruso sukelta žarnyno infekcijos forma sergama užsikrėtus pirmą kartą, todėl ji dažniausiai nustatoma kūdikiams nuo 3 mėn. amžiaus. Imunitetas įgaunamas persirgus, todėl pakartotinės infekcijos būna lengvesnės. Kūdikius iki 2-3 mėn. amžiaus nuo šios ligos apsaugo laikinas įgimtas imunitetas. Žindymas nuo rotavirusinės infekcijos neapsaugo, tačiau žindomi kūdikiai (ypač iki 6 mėn. amžiaus) dažniausiai serga lengviau.
Rotaviruso simptomai ir eiga
Rotaviruso inkubacinis laikotarpis (laiko tarpas nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų klinikinių simptomų atsiradimo) vidutiniškai yra 2 dienos. Virusui patekus į žmogaus organizmą, liga pasireiškia per pirmąsias tris dienas. Rotavirusinės infekcijos inkubacinis periodas trunka nuo 15 valandų iki 2 dienų.
Rotaviruso infekcija dažnai pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis pagal sunkumą. Neretai patys pirmieji simptomai primena peršalimą: kosulys, gerklės skausmas, sloga. Susirgus rotavirusine infekcija vaikams pirmiausia paprastai pasireiškia karščiavimas, vėmimas ir pilvo skausmai, kiek vėliau atsiranda viduriavimas.
Pagrindiniai simptomai:
- Karščiavimas: Gali svyruoti nuo nežymaus iki labai aukšto. Karščiuoja apie 90 proc. sergančiųjų. Pirmieji simptomai yra karščiavimas ir vėmimas.
- Vėmimas: Daugeliu atveju, ligonis pradžioje pradeda vemti (vemiama 3-5 kartus per parą).
- Pilvo skausmas: Pirmieji ligos požymiai yra pilvo skausmas, nuolatinis pykinimas.
- Viduriavimas: Sunkus vandeningas viduriavimas: tai labiausiai būdingas simptomas, kurio trukmė svyruoja nuo trijų iki aštuonių dienų. Viduriuojama dažnai, kartais iki 20 kartų per dieną, išmatos tampa vandeningos.
- Silpnumas: Pasireiškia vėmimas, viduriavimas, gali pakilti temperatūra, jaučiamas silpnumas.
Vaikams gali pasireikšti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Kuriam laikui gali atsirasti pieno produktų netolerancija. Rotavirusas suaugusiems pasireiškia panašiais simptomais kaip ir vaikams. Labai panašūs simptomai pasireiškia ir užsikrėtus nora virusu, todėl dažnai jie yra painiojami.
Ligos trukmė ir dehidratacijos pavojus
Rotavirusinė infekcija dažniausiai pasireiškia skirtingais sunkumo laipsniais ir gali trukti skirtingai priklausomai nuo asmenų imuniteto bei gydymo. Tipiškai rotaviruso infekcija trunka nuo 3 iki 8 dienų. Simptomai, tokie kaip vėmimas ir karščiavimas, paprastai praeina per 3-4 dienas, o viduriavimas gali tęstis iki 8 dienų. Tačiau kai kuriems žmonėms, ypač vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ar tiems, turintiems silpnesnę imuninę sistemą, ligos trukmė gali būti ilgesnė. Dažniausiai virusas žūsta po 4-6 dienų.
Didžiausią grėsmę vaikams kelia gausus organizmo skysčių netekimas dėl pasireiškiančių ligos simptomų (dehidratacija). Būtent dehidratacija yra didžiausias pavojus sveikatai, ypač mažiems vaikams, kuriems reikalingas greitas ir tinkamas gydymas. Rotavirusas yra pavojingas kūdikiams ir vaikams, nes ligos simptomai neleidžia vaiko organizmui įsisavinti skysčių, todėl gali sukelti dehidrataciją. Dėl nedidelio kūno svorio, skysčių ir elektrolitų trūkumas šiai amžiaus grupei atsiranda greičiau nei suaugusiems. Netekus skysčių sutrinka druskų pusiausvyra ir medžiagų apykaita, todėl vaiko gyvybei net iškyla pavojus. Negydoma ir sunki dehidracija gali sukelti net mirtį. Iš visų simptomų dehidratacija vaikams kelia didžiausią nerimą.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą? (mokomasis vaizdo įrašas)
Rotaviruso infekcijos diagnostika
Rotaviruso infekcijos diagnozavimas dažniausiai atliekamas remiantis klinikiniais simptomais, tačiau patikimesniam nustatymui gali būti naudojami laboratoriniai tyrimai. Rotavirusinė infekcija gali būti įtariama pagal jai būdingus simptomus ir atliekant fizinę apžiūrą bei remiantis epidemiologine anamneze. Simptomai, tokie kaip vandeningas viduriavimas, vėmimas, karščiavimas ir pilvo skausmas, gali rodyti roto viruso infekciją, tačiau panašūs simptomai taip pat gali būti kitų virusinių ar bakterinių infekcijų požymiai.
Rotaviruso infekcijos patvirtinimui gydytojai gali atlikti išmatų tyrimą, kurio metu bus nustatyta viruso antigenų buvimas. Šis tyrimas yra greitas, paprastas ir patikimas būdas nustatyti rotaviruso infekciją. Diagnozei patvirtinti reikalingas rotaviruso antigeno nustatymas išmatose. Šį tyrimą atlikti galite ir „Antėja laboratorija“ klinikose.
Ypač svarbu atidžiai stebėti šiuos simptomus ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, jei savijauta pablogėja arba nepagerėja per kelias dienas. Ankstyva diagnozė ir intervencija yra ypač svarbios, jei susirgo vaikas, nes tai padeda sumažinti komplikacijų riziką ir skatina greitesnį pasveikimą.
Kreiptis į gydytoją dėl galimos rotaviruso infekcijos reikėtų, kai pasireiškia šie požymiai arba simptomai: intensyvus vandeningas viduriavimas, vėmimas, aukšta kūno temperatūra, pilvo skausmas ar diskomfortas. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, atsiranda dehidratacijos požymių (pavyzdžiui, įdubę akys, sausa burna, sumažėjęs šlapimo kiekis ar letargija) arba serga vaikas, vyresnio amžiaus asmuo ar imunodeficitą turintis asmuo. Laiku pradėjęs gydymą specialistas padės išvengti galimų komplikacijų, sumažins ligos trukmę ir riziką užkrėsti kitus.
Rotaviruso gydymas
Nėra specifinio rotavirusų sukeltos infekcijos gydymo. Antibiotikai ir antivirusiniai vaistai tokiu atveju nėra efektyvūs ir neskiriami. Paprastai rotavirusinė infekcija savaime praeina per 3-7 dienas. Nors nėra specifinio vaisto, skirto kovoti su rotavirusu, simptominis gydymas padeda sumažinti simptomus ir pagerinti paciento būklę. Specifinio rotavirusinės infekcijos gydymo nėra, tačiau gali padėti simptomų valdymas ir, dar svarbiau, dehidratacijos valdymas.
Pagrindinis gydymo būdas - rehidratacija
Svarbiausias dalykas - užtikrinti pakankamą skysčių ir elektrolitų vartojimą, siekiant išvengti dehidratacijos. Labai svarbu atkurti prarastus skysčius ir elektrolitų pusiausvyrą organizme. Kūdikiai ypatingai greitai netenka skysčių, o tai yra pavojinga gyvybei.
- Skysčiai: Ligoniams reikia nuolat juos girdyti mažais kiekiais skysčių. Suaugęs žmogus turėtų išgerti 2,5-3 litrus vandens. Rekomenduojama gerti negazuotą mineralinį vandenį, švelnias arbatas. Svarbiausia yra išvengti dehidratacijos, tad pasirūpinkite, kad suvartotumėte pakankamai skysčių, tokių kaip vanduo, arbatos, sultys. Priešingai paplitusiam mitui, viduriuojančiam vaikui negalima duoti gazuotų gėrimų, taip pat sulčių, pieno produktų.
- Peroraliniai rehidratacijos tirpalai (ORT): Sergantiesiems gali būti skiriami rehidratacijos tirpalai, tokie kaip oraliniai rehidratacijos druskų tirpalai (ORS), kurie padeda atstatyti prarastus skysčius ir elektrolitus. Peroraliniai rehidratacijos preparatai, kurių sudėtyje yra reikiamų mikroelementų, pavyzdžiui, Rehidron. Jei vaikas stipriai viduriuoja, gydytojas gali paskirti vartoti elektrolitų tirpalą. Jis padeda efektyviau atgauti prarastas mineralines medžiagas nei vanduo ar kiti skysčiai.
- Intraveninis skysčių papildymas: Esant sunkiai dehidratacijai, gali prireikti intraveninio skysčių papildymo. Esant stipriai dehidratacijai ligoninėje pacientui gali būti lašinami skysčiai į veną (kai gėrimas apsunkintas).
Simptominis gydymas ir dieta
Be to, karščiavimui mažinti gali būti skiriami karščiavimą mažinantys vaistai, o pilvo skausmui malšinti - spazmolitikai.
- Antipiretikai: Karščiavimui mažinti - Paracetamolis, Iburpofenas ir kt.
- Spazmolitikai: Pilvo skausmams mažinti, pavyzdžiui, Nospa, Endospasmin.
- Viduriavimą stabdantys preparatai: Smecta, Hydrasec. Išskirtiniais atvejais skiriamas Loperamidas, tačiau jo ilgesnį laiką vartoti nepatartina.
- Probiotikai: Tyrimai rodo, kad probiotikai gali padėti sumažinti viduriavimo trukmę ir intensyvumą sergant rotaviruso infekcija. Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, gali teigiamai paveikti sveikatą, stiprinant žarnyno mikroflorą. Probiotikai padeda sunaikinti blogąsias bakterijas, išlaikyti gerųjų bakterijų pusiausvyrą organizme ir sumažinti ligos simptomus.
Sergant roto virusu, svarbu valgyti švelnų ir lengvai virškinamą maistą, kad nesukeltumėte virškinimo trakto apkrovos. Sumažinto skaidulų kiekio dieta - rekomenduojama košės, jogurtas, bananai. Reikėtų vengti aštraus ar riebaus maisto, keptų ir rūkytų maisto produktų, nes jie gali paskatinti viduriavimą.
Baigus sirgti roto virusu, svarbu palaipsniui grįžti prie įprastos mitybos, pradedant nuo lengvai virškinamo maisto ir vengiant maisto produktų, kurie gali per daug sudirginti virškinimo sistemą. Tinkami maisto produktai gali būti virti ryžiai, makaronai, bulvės, keptos ar troškintos daržovės, baltymų šaltiniai, tokie kaip mėsa, žuvis, paukštiena ir kiaušiniai. Taip pat galite pridėti vaisių ir jogurto. Venkite aštrių, riebių, keptų ar rūkytų maisto produktų dar keletą dienų po ligos.
Rotaviruso prevencija
Rotaviruso gydymas ir prevencija apima keletą svarbių aspektų, kurie padeda sumažinti infekcijos plitimą, komplikacijas ir palengvina sergančiojo būklę. Apsisaugoti nuo roto viruso padeda kelios pagrindinės priemonės. Imuniteto stiprinimas: Norint apsisaugoti nuo rotaviruso infekcijos, labai svarbu stiprinti imuninę sistemą.
Higiena
Svarbus rotaviruso infekcijos prevencijos aspektas yra tinkama asmeninė higiena. Tai apima reguliarų ir efektyvų rankų plovimą su muilu ir vandeniu, ypač prieš valgį, po tualeto naudojimo arba po kontakto su sergančiais asmenimis. Rankų plovimas - tai pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti sumažinti viruso plitimo riziką. Rankas reikėtų plauti šiltu vandeniu ir muilu. Muilas leidžia pašalinti beveik 95 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų. Plautis rankas būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą.
Taip pat reikėtų laikytis maisto saugumo taisyklių, tinkamai plauti vaisius ir daržoves bei laikyti maistą tinkamomis sąlygomis. Jeigu Jūsų aplinkoje yra roto virusu sergančių žmonių, reikėtų dažnai plauti rankas su muilu, dezinfekuoti buityje naudojamus daiktus. Viruso plitimo galima išvengti ir reguliariai plaunant rankas, ypač prieš valgį. Epidemiologų teigimu, gera asmens higiena padeda pristabdyti viruso plitimą, tačiau nėra pakankama priemonė apsisaugoti nuo užsikrėtimo.
Izoliacija ir aplinkos valymas
Izoliacija: Sergant rotaviruso infekcija, svarbu izoliuoti sergantįjį nuo sveikų asmenų, kad būtų išvengta infekcijos plitimo. Sergantysis turėtų likti namuose, kol simptomai sustos arba sumažės, o kontaktai su kitais šeimos nariais turėtų būti ribojami. Sergančio vaiko nevedimas į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas. Sergantysis virusą platina vidutiniškai 7 dienas.
Ligonio izoliavimas. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama. Tinkama higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turėtų būti valomas atskirais įrankiais, šluostėmis. Rekomenduojama naudoti dezinfekcines medžiagas, kurių sudėtyje yra chloro. Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius. Prieš tai juos patariama 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu. Taip pat svarbu dezinfekuoti bendrus paviršius, tokius kaip durų rankenos, tualeto dangčiai, kilimėliai ar žaislai, kad sumažintumėte infekcijos plitimo riziką.
Vakcinacija
Viena iš efektyviausių rotaviruso infekcijos prevencijos priemonių yra vakcinacija. Geriausias būdas apsisaugoti nuo rotaviruso, ypač mažiems vaikams, yra skiepai. Geriausia apsauga - kuo ilgesnis kūdikių maitinimas krūtimi, vakcinacija ir tinkama higiena.
Šiuo metu yra du patvirtinti rotaviruso vakcinos tipai, kurie yra saugūs ir veiksmingi mažinant ligos pasireiškimą ir komplikacijas. EMA (trump. European Medicines Agency) yra užregistruotos dvi vakcinos: „Rotarix“ ir „RotaTeq“. Skiepas nuo rotaviruso nėra leidžiamas į raumenis, o sugirdomas per burną. Priklausomai nuo pasirinktos vakcinos, vaikai yra skiepijami nuo 6 iki 24-32 savaičių amžiaus, 2/3 dozės. Rekomenduojama skiepytis ta pačia vakcina - vakcinaciją pradėti ir baigti ta pačia vakcina.
Vakcinacija yra rekomenduojama kūdikiams nuo 6 iki 32 savaičių amžiaus ir yra įtraukta į daugelio šalių skiepų programas. Lietuvoje kūdikiai nuo rotaviruso skiepijami nemokamai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Pirmoji vakcinos dozė įskiepijama 2 mėn. amžiaus. Nuo tada, kai buvo išrasta vakcina, hospitalizacijų ir mirčių nuo virusinės infekcijos labai sumažėjo.
Rotaviruso skiepai yra veiksmingi, tačiau kaip ir daugelis kitų vakcinų nesuteikia 100 proc. apsaugos. Dažni nepageidaujami poveikiai yra viduriavimas, irzlumas, vėmimas ir subfebrilus karščiavimas.
Statistika
Europoje Sąjungos šalyse kasmet roto virusu suserga apie 3,5 mln. vaikų iki 5 metų, apie 90 tūkst. hospitalizuojami. Lietuvoje kasmet registruojami 2-4 tūkst. rotavirusinės infekcijos atvejų, apie 80% pacientų hospitalizuojami. 37% visų mirčių nuo viduriavimo yra sąlygota Roto viruso.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
