Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius: švietėjas, rašytojas ir blaivybės puoselėtojas
1801 metais vasario 28-ąją Nasrėnuose, Kretingos rajone, gimė rašytojas, švietėjas, istorikas, lietuvybės ir blaivybės platintojas, Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Jis gimė gausioje turtingo valstiečio šeimoje, kurioje buvo ketvirtas vaikas. Pakrikštytas buvo Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčioje Motiejaus Kazimiero vardu.
Mokslai ir kunigiška veikla
1816-1821 m. Motiejus Valančius mokėsi Žemaičių Kalvarijos dominikonų šešiaklasėje gimnazijoje. 1822 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją, o po dvejų metų kaip gabus klierikas pasiųstas tęsti studijų Vyriausioje Vilniaus kunigų seminarijoje, kurią baigė 1828 m. teologijos kandidato laipsniu. 1828 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katedroje įšventintas kunigu.
Svarbiausią kunigišką veiklą Valančius pradėjo Baltarusijoje, Gomelio srityje, būdamas Mozyriaus mokyklos kapelionu. 1834-1840 m. dirbo Kražių gimnazijos mokytoju, kapelionu bei bibliotekininku. 1840-1842 m. buvo Vilniaus dvasinės akademijos profesoriumi. 1845-1850 m. ėjo Žemaičių kunigų seminarijos rektoriaus pareigas, o 1850 m. buvo iškilmingai įšventintas į Žemaičių vyskupus.
Blaivybės sąjūdis ir švietėjiška misija
Motiejus Valančius yra laikomas blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradininku ir puoselėtoju. Tapęs rektoriumi, jis ėmėsi vykdyti blaivybės akciją: stengėsi atitraukti valstiečius nuo girtavimo, rūpinosi vaikų ir suaugusiųjų švietimu, organizavo lietuviškų knygų prekybą, lietuviškų raštų spausdinimą Rytų Prūsijoje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą, steigė lietuviškas mokyklas, bibliotekas.
| Veiklos sritis | Svarbiausi darbai |
|---|---|
| Švietimas | Mokyklų ir bibliotekų steigimas |
| Blaivybė | Blaivybės draugijų organizavimas |
| Knygnešystė | Lietuviškų knygų gabenimas iš Rytų Prūsijos |
Literatūrinė veikla ir „Vaikų knygelė“
1864 m. valdžia, nepasitikėdama vyskupu, vyskupijos centrą perkėlė į Kauną. Netekęs galimybės tiesiogiai bendrauti su tikinčiaisiais, ėmėsi plunksnos - prasidėjo intensyviausias literatūrinės veiklos tarpsnis. 1868 m. buvo lemtingi lietuvių vaikų literatūrai - tuo metu pasirodė dvi M. Valančiaus knygos - „Vaikų knygelė“ ir „Paaugusių žmonių knygelė“. Tai ir yra lietuvių vaikų literatūros pradžia.
M. Valančius mąsto apie specifinį skaitytoją - vaiką, todėl „Vaikų knygelės“ prakalboje jis viliasi, kad jo knygą „vaikai skaitydami nesiilgės“, tai yra nenuobodžiaus. 1869 m. pasirodė lietuvių didaktinės prozos viršukalne laikoma M. Valančiaus didaktinė apysaka „Palangos Juzė“. Šis kūrinys priklauso kelionių literatūrai, kuriame per Juozapo Viskantos pasakojimus pristatoma Lietuva, žmonių papročiai, dainos ir žaidimai.
M. Valančius parašė apie 70 įvairaus didaktinio pobūdžio pasakojimų ir apsakymų. Jis mirė būdamas 74 metų, 1875 m. gegužės 17 d. Jo atminimas šiandien įamžintas daugybe paminklų, atminimo lentų ir akademinių leidinių, liudijančių apie jo neįkainojamą indėlį į lietuvių kultūrą ir švietimą.
tags: #gime #1977 #medikas #valanciaus #pirmininkas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
