Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašas ir transformacija Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta esminis poslinkis vaikų globos srityje, orientuojantis į šeimoje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams. Ši transformacija įtvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje ir detalizuota Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plane. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų globos namų kokybės standartus Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant bendruomeninių vaikų globos namų koncepcijai, higienos reikalavimams, COVID-19 prevencijos priemonėms ir visuomenės požiūriui į globos namuose augančius vaikus.

Vaiko teisių apsauga ir socialinė globa Lietuvoje

Lietuvoje vaiko teisinę apsaugą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, pradedant nuo Konstitucijos ir baigiant specializuotais įstatymais. Vaiko teisės yra prigimtinės kiekvieno asmens teisės ir laisvės. Valstybė įpareigojama garantuoti šias teises ir laisves kiekvienam, kas yra jos jurisdikcijoje. Valstybė užtikrina vaiko apsaugą, tėvų valdžios ribojimą, globą ir rūpybą.

Teisinis reglamentavimas

Socialinės globos namų veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys tiek bendruosius socialinės apsaugos principus, tiek specifinius reikalavimus, taikomus tokioms įstaigoms. Svarbios nuostatos, užtikrinančios vaiko rūpybą, yra įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencija pripažįsta, kad vaikas yra individas, turintis teisę žinoti savo tėvus ir augti šeimoje. Vaikas, neturintis 18 metų, laikomas asmeniu, kuriam užtikrinama visapusiška apsauga ir gerovė. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją 1995 m. liepos 3 d., o 1996 m. kovo 14 d. priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys socialinę globą:

• Socialinių paslaugų įstatymas - pagrindinis įstatymas, nustatantis socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje, įskaitant socialinės globos organizavimą ir teikimą, vadovaujantis 2006 m. sausio 19 d. nuostatomis.
• Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo - užtikrina neįgaliųjų teises, įskaitant teisę į socialinę globą.
• Tikslinių kompensacijų įstatymas - reglamentuoja tikslinių kompensacijų skyrimą asmenims, kuriems reikalinga socialinė globa.
• Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas - užtikrina apsaugą nuo smurto, įskaitant socialinės globos įstaigose gyvenančius asmenis.
• Biudžetinių įstaigų įstatymas - reglamentuoja biudžetinių socialinės globos įstaigų veiklą.
• Viešųjų pirkimų įstatymas - reglamentuoja prekių, paslaugų ir darbų pirkimus socialinės globos įstaigose.

Kiti svarbūs dokumentai:

• Socialinių paslaugų katalogas - apibrėžia socialinių paslaugų rūšis ir jų teikimo standartus.
• Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas - nustato tvarką, pagal kurią nustatomas asmens poreikis socialinėms paslaugoms ir jos skiriamos.
• Higienos norma HN 125:2019 "Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" - nustato higienos ir sveikatos saugos reikalavimus suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigoms.
• Socialinės globos normos - nustato socialinės globos kokybės reikalavimus.
• Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas - reglamentuoja mokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
• Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika - nustato socialinių paslaugų finansavimo principus ir lėšų apskaičiavimo metodus.
• Suaugusiųjų asmenų maitinimo organizavimo socialinės gobos įstaigose tvarkos aprašas - reglamentuoja maitinimo organizavimą socialinės globos įstaigose.

Socialinės globos paslaugas dažniausiai teikia socialiniai darbuotojai, kurie patys yra šių paslaugų organizatoriai bei koordinatoriai. Teikdami socialines paslaugas, socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su kitų profesijų specialistais. Socialinės globos gavėjai yra be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, ir vaikai su negalia.

Vaiko gerovės valstybės politika

Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją. Šioje Koncepcijoje Lietuva įsipareigojo siekti visapusiškos vaiko apsaugos ir jo gerovės. Koncepcijos siekis - daryti įtaką socialinei ir ekonominei politikai, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos gyventi visavertį gyvenimą. Pagal Koncepcijos nuostatas, vaiko gerovės politika yra socialinės politikos dalis, apibrėžta trimis principais: vaiko teise į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą. Vaiko apsauga - tai teisė augti tėvų šeimoje ir gauti profesionalią pagalbą, kuri jį apsaugotų nuo socialinio ir individualaus smurto. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją ir jos įgyvendinimo priemones 2005-2012 metams.

Vaiko globos sistemos reorganizavimas ir perėjimas prie šeimos modelio

Vykdant Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005 - 2012 metams planą, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007 - 2012 metams planas. Siekiant įgyvendinti Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos pirmąjį tikslą - pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų vaiko geriausius interesus - tėvų globos netekusius vaikus siųsti į globėjus (rūpintojus) šeimas.

Vaikų globos institucijų sistema dažnai lemia sutrikusį vaiko prieraišumo jausmą, o tai savo ruožtu apsunkina vaikų pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Vaikai, augantys institucijose, patiria daugiau sunkumų integruojantis į visuomenę, palyginti su tais, kurie globojami šeimose. Institucinė globa negali užtikrinti tokio paties dėmesio, meilės ir rūpesčio, kokį vaikas galėtų gauti šeimoje, kartu gaudamas reikiamą pagalbą bendruomenėje. Todėl perėjimas prie šeimos modelio yra esminis siekiant užtikrinti geresnę vaikų gerovę.

Plungės rajono savivaldybės administracija kartu su partneriu Plungės socialinių paslaugų centru, siekdamos sudaryti sąlygas likusiems be tėvų globos vaikams augti bendruomeniniuose vaikų globos namuose, įgyvendino projektą Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-10-0001 „Bendruomeninių vaikų globos namų tinklo plėtra Plungės rajono savivaldybėje“, dalinai finansuojamą priemonės Nr. 08.1.1-CPVA-V-427 „Institucinės globos pertvarka: investicijos į infrastruktūrą“ lėšomis. Pastatyti nauji bendruomeninių vaikų globos namai (toliau - BVGN) yra pritaikyti žmonėms su negalia, pritaikytos visos gyvenamosios patalpos ir užtikrinamas judumas patalpų viduje. Projekto partneris naudosis įgyvendinant Projektą sukurta infrastruktūra, užtikrins veiklos, paslaugų tęstinumą ir teiks socialinės globos paslaugas.

Bendruomeninių vaikų globos namų koncepcija ir veiklos standartai

Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN) yra alternatyva institucinei globai, veikiantys pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tai yra vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz., name, bute, kotedže) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Paprastai tokiuose namuose gyvena iki 10 vaikų, ypač jei tai broliai ir seserys. Įgyvendinant BVGN plėtrą, siekiama steigti nedidelius, iki 8 vietų BVGN, kuriuose aplinka būtų pritaikyta pagal visus vaikų poreikius. Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai trumpalaikę/ilgalaikę socialinę globą teikianti socialinės globos įstaiga, kurioje bendruomenėje, atskirose patalpose pagal šeimai artimos aplinkos modelį namų aplinkoje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai (rekomenduotina, kad šis skaičius būtų mažesnis).

Nuostata, kad infrastruktūros, kuriose teikiama institucinė globa, turi būti mažos ir kuriamos remiantis vaiko teisių reikalavimais bei vaiko poreikiais, ir tokiose aplinkose, kurios atitinka šeimos ar mažos grupės aplinką tiek, kiek tai įmanoma, yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų Vaiko alternatyvios globos gairėse. Kaip akcentuoja užsienio ir Lietuvos ekspertai, tiek išorinė, tiek vidinė aplinka, kurioje gyvena vaikas, turi didelę reikšmę vaiko sėkmingai raidai ir tolimesniam įsitvirtinimui gyvenime. Vienas iš svarbiausių tokio pobūdžio paslaugų komponentas - specialistų, kurie tokias paslaugas teikia, tinkamas pasiruošimas.

Higienos reikalavimai bendruomeniniams vaikų globos namams

Higienos reikalavimai BVGN yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“:

• Plotas: Vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo vaikų globos įstaigos šeimynos patalpų ploto. Taigi, namo plotas, skirtas iki 10 vaikų, turėtų būti ne mažesnis kaip 140 kv. m. Namas turi atitikti vaikų socialinės globos įstaigos bendruosius sveikatos saugos reikalavimus.
• Asmeninis plotas: Kiekvienam šeimynoje gyvenančiam asmeniui (įskaitant ir šeimynos dalyvius) turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 kv. m. Jeigu šeimynoje esant maksimaliam šeimynos vaikų skaičiui yra poreikis apgyvendinti šeimynoje gyvenančio vaiko brolį ar seserį, šeimynoje gyvenančiam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 9 kv. m.
• Miegamieji: Miegamajame kambaryje vienai vietai skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m ploto, vaikui iki 3 metų skirtai vietai - ne mažiau kaip 4 kv. m. Jei vaikų socialinės globos įstaigoje globojama motina su vaiku, globojamai motinai ir vaikui turi būti įrengtas atskiras miegamasis, kurio plotas ne mažesnis kaip 10 kv. m.
• Atskiri miegamieji: Berniukams ir mergaitėms nuo 7 metų amžiaus turi būti įrengti atskiri miegamieji. Lovos turi būti sustatytos taip, kad prie jų galima būtų laisvai prieiti.
• Virtuvė: Socialinės globos namuose maistas gaminamas socialinės globos namų šeimynos virtuvėje ar bendrosiose maisto tvarkymo patalpose.

Šie reikalavimai užtikrina, kad vaikai gyventų erdvioje, švarioje ir saugioje aplinkoje, atitinkančioje jų poreikius.

COVID-19 prevencijos reikalavimai

COVID-19 pandemija iškėlė naujų iššūkių vaikų globos įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė specialius reikalavimus laikino gyvenimo, grupinio gyvenimo, bendruomeninių vaikų globos namams, šeimynoms ir kitoms nestacionarioms socialinių paslaugų įstaigoms, teikiančioms apgyvendinimo paslaugas. Šie reikalavimai nustato, kaip organizuoti veiklą, kad būtų užkirstas kelias galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimui.

Pagrindiniai COVID-19 prevencijos reikalavimai:

• Temperatūros matavimas: Užtikrinama, kad būtų matuojama visų darbuotojų, atvykstančių paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų kūno temperatūra. Jau apgyvendintų įstaigoje paslaugų gavėjų kūno temperatūrą rekomenduojama matuoti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.
• Izoliavimas: Nustačius, kad paslaugų gavėjui pasireiškė karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), paslaugų gavėjas nedelsiant turi būti izoliuojamas ir konsultuojamasi Karštąja koronaviruso linija 1808 dėl tolimesnių veiksmų.
• Grupinių veiklų ribojimas: Privalu užtikrinti, kad įstaigoje planuojant grupines veiklas būtų ribojamas jose dalyvaujančių asmenų skaičius (ne daugiau kaip 10 asmenų). Kiekvienam grupėje esančiam asmeniui paslaugų teikimo patalpoje turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 5 kv. m plotas. Esant galimybei, tarp paslaugų gavėjų užsiėmimų metu užtikrinamas saugus atstumas (ne mažiau kaip 2 m).
• Apsaugos priemonės: Rekomenduojama, kad bendrose patalpose paslaugų gavėjai naudotų nosį ir veidą dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Taip pat rekomenduojama, kad rizikos grupei priklausantys asmenys - vyresni nei 60 m ir sergantys lėtinėmis ligomis - pagal galimybes būtų apgyvendinami atskirai.
• Lankymo draudimas: Šeimynose, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namuose žmonių lankymas draudžiamas.

Finansavimo sistemos iššūkiai ir "paslaugų krepšelis vaikui"

Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžeto) lėšos finansuoja VGN, o ne vaikui teikiamas socialines paslaugas. Būtina suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose. Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nevienodos sumos, kas sukuria disparitetą.

Vieno vaiko išlaikymo skirtumai vaikų globos namuose (pagal audito duomenis):

Neradus vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti. "Paslaugų krepšelis vaikui" - tai tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui. Įvedus "paslaugų krepšelį vaikui", atsirastų galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.

Struktūrizuoto interviu metu su vadovais buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.

Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. Vienų globos namų vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Kituose globos namuose kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi.

Valdymas, administravimas ir tyrimai

Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas: valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos. Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis:

• Valstybinių vaikų globos namų (VVGN), kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32. Keturios miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų.
• Savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32 (10 iš jų - laikini VGN).
• Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, yra 19 (8 iš jų laikini vaikų globos namai).

Tyrimai ir apklausos

Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, nes pasirinkti skirtingi tyrimo metodai bei respondentai. Pirmasis tyrimo etapas buvo atliekamas apklausiant globos namų vadovus, kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai. Apklausoje dalyvavo ir vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), nes svarbu, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose.

Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu. Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaiškinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrius tendencijas, o jo išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio.

Apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinių vaikų globos namų vadovės, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: "Vilniaus antrieji vaikų globos namai", "Vilniaus tretieji vaikų globos namai", Vilniaus vaikų globos namai "Gilė". Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija.

Vadovų kompetencija ir veiklos planavimas

Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi. Veiksmo planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.

Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu, infliacija bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, apšildymui.

Visuomenės požiūris ir mitai apie globos namuose augančius vaikus

Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.

Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.

tags: #seimos #modelio #bendruomeniniu #vaiku #globos #namu

• nuo privačių klinikų iki darželio eilės
• Stovyklavimas Molėtų rajone vaikams
• Rekomendacijos dėl vaikų plaukų kirpimo
• Philips Avent maisto ruošimo įrenginys
• Fizinė ir psichinė sveikata po aborto