Šeiminiai namai - tai vieta, kur vaikai gyvena tada, kai negali laikinai ar ilgesnį laiką gyventi su savo tėvais. Jiems teikiama trumpalaikė arba ilgalaikė socialinė globa. Tai nėra dideli globos namai, čia gyvenimas labiau panašus į paprastos šeimos modelį.
Kiekvienais metais vis daugiau šeimų atranda save globoje. Daugumos šeimų apsisprendimą globoti lemia jų vidinis noras padėti. Kartais sprendimą globoti nulemia ir pareigos jausmas - kai apsisprendžiama globoti savo anūkus, seseris, brolius ar kitus giminystės ryšiais susijusius vaikus.

Šeiminiai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai. Todėl labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė ir pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris sudaro galimybę vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę.
Šeiminiuose namuose vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Siekiant, kad visi vaikai gyventų šeimos aplinkoje, nuolatinis globotojas atlieka labai prasmingą ir kilnų darbą.
Kasdienybė šeimos globos namuose organizuojama kuo artimesnė įprastam šeimos gyvenimui: vaikai eina į mokyklą ar darželį, dalyvauja užklasinėje veikloje, turi laisvalaikį ir bendras veiklas namuose. Šeiminiuose namuose vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka - jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena ne daugiau kaip po du vaikus. Artimesniam bendravimui vaikai gali susirinkti į svetainę, kurioje yra televizorius ir laisvalaikiui skirti žaidimai.
Virtuvė yra aprūpinta reikiama buitine įranga. Vaikai mokosi savarankiškumo: maisto ruošos, švaros ir tvarkos palaikymo, higienos, mokomi apsipirkti parduotuvėje tiek savarankiškai, tiek su darbuotojų pagalba. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūrėti į gyvenimą ir jį planuoti.

Šeiminiuose namuose vaikų priežiūrą užtikrina socialinės srities specialistai. Tiesiogiai su vaikais dirba direktoriaus pavaduotojas socialiniams reikalams, vyr. socialinis darbuotojas, socialinis pedagogas, socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai, psichologas ir sveikatos priežiūros specialistas.
Prižiūrėdami mažiau globotinių nei instituciniuose vaikų namuose, darbuotojai gali jiems skirti daugiau dėmesio, pastebėti individualius vaiko poreikius ir artimiau bendrauti. Darbuotojai vaikams skiria daug dėmesio, pastebi individualius vaiko poreikius, užmezga artimą ir tvirtą ryšį. Vaikai gali pasitikėti, atsiverti ir artimai bendrauti.
Globos centro specialistų organizuojamos ir (ar) teikiamos socialinės paslaugos bei kita pagalba teikiama vaikui, budinčiam ar nuolatiniam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams vaiko priežiūros, globos (rūpybos) ar vaiko auginimo kriziniais atvejais.
Yra kelios globos formos ir įvaikinimas, kurie skiriasi savo trukme, teisiniu statusu ir tikslais.
Nuolatinė globa - tai vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas iki jo pilnametystės. Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris savo namuose ilgam laikotarpiui priima vaiką, netekusį tėvų globos, kai vaiko įstatyminis atstovas yra globos centras.
Nuolatinio globotojo veikla - tai nuolatinis globotojas ilgam priima vaiką į savo namus, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, ugdymu ir emocine gerove. Vaiko globėju išlieka globos centras, todėl nuolatinis globotojas bendradarbiauja su juo, dalyvauja vaiko gerovės užtikrinimo procese.
Lyg savaime suprantama, kad, priimdamas vaiką globoti į savo šeimą, įsipareigoji juo rūpintis iki pilnametystės. Daliai vaikų, patekusių į globą, reikia nuolatinių globėjų, kurie jį užaugintų iki pilnametystės ir išleistų jį į gyvenimą. Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa.
Nuolatinio globotojo veikla yra apmokama, tam, kad jis galėtų nedirbti kito darbo ir visą dėmesį skirti vaikui. Svarbu tai, kad būsimas nuolatinis globotojas turi įgyti specialiųjų žinių ir nuolat jas atnaujinti. Nuolatinio globotojo prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras. Ši globos forma turi pranašumą prieš įvaikinimą tuo atveju, kai yra kalbama apie vyresnio amžiaus vaikus ar daugiau nei vieno vaiko globą.

Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.
Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos biologinėje šeimoje, siektina, kad jis iš karto patektų į šeimos aplinką, kur jam būtų suteiktas rūpestis ir šiluma. Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai), galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau ne visada tai įmanoma. Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą.
Budinčio globotojo veikla - tai ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška, tai veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą. Minimalus atlygio budinčiam globotojui dydis, nepriklausomai nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus, - 1 minimalios mėnesinės algos dydis per mėnesį. Atlygis didinamas, budinčiam globotojui priimant į savo šeimą vaiką (-us). Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai suderinta su Globos centru ir budinčiu globotoju. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tuomet bendras galimas maksimalus vaikų skaičius - 6. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs su Globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
Laikinoji globa reikalinga vaikui tuo laikotarpiu, kol nėra aišku, ar jis galės grįžti atgal į savo tėvų namus, ar jam bus reikalinga nuolatinė globa. Egzistuoja priežastys, kurios gali nepriklausyti nuo tėvų valios arba atsirasti dėl tėvų kaltės. Pavyzdžiui, tėvai arba vienas iš tėvų padaro nusikaltimą ir dėl to atlieka bausmę, tėvai nesirūpina savo vaiku, netinkamai auklėja, smurtauja prieš savo vaikus, labai dažnai visa tai būna susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu ar kitomis priklausomybėmis.
Ne viena šeima, jaučianti poreikį padėti vaikams, pirmiausia susimąsto apie įvaikinimą. Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai.
Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Tačiau labai daug vaikų, likusių be tėvų globos, yra negalimi įvaikinti. Tokiu atveju tinkamiausia globos forma - nuolatinė globa.
Atokvėpis kriziniu atveju - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams.
| Aspektas / Asmuo | Nuolatinis globotojas | Budintis globotojas | Įtėvis |
|---|---|---|---|
| Santykis su vaiku | Gali nebūti giminystės ryšių | Gali nebūti giminystės ryšių | Teisiškai tampa vaiko tėvais |
| Globos trukmė | Ilgam laikotarpiui (iki pilnametystės) | Laikinai, kriziniais atvejais | Visam laikui |
| Teisinis atstovas | Globos centras | Globos centras | Įtėviai |
| Vaiko pavardė/vardas | Vaikas išlaiko savo pavardę | Vaikas išlaiko savo pavardę | Gali būti suteikta įtėvių pavardė ar keičiamas vardas |
| Ryšiai su biologine šeima | Išlaikomi, jei įmanoma ir naudinga vaikui | Išlaikomi, jei įmanoma ir naudinga vaikui | Nutrūksta visi ryšiai |
| Atlygis/finansavimas | Veikla apmokama | Veikla apmokama (nuo 1 MMA + didinimas) | Neapmoka už "globą", tampa vaiko tėvais |
| Mokymai | Privalomi, specializuoti, nuolat atnaujinami | Privalomi, specializuoti | Privalomi, specializuoti |
| Atšaukiamumas | Gali būti panaikinta globa | Trumpalaikė globa | Neatšaukiamas |
Tapti globotoju yra atsakingas bei altruistinis sprendimas, kuriam ryžtasi nedaugelis, nes dalį žmonių, galinčių atverti savo namus ir širdis tėvų globos netekusiems vaikams, pristabdo abejonės ir nuogąstavimai: ar užteks jėgų ir stiprybės užauginti savo šeimos netekusį vaiką.
Procesas apima kelis žingsnius:
Nuolatinis globotojas turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinio globotojo veikla yra ypatingai svarbi mūsų šalies vyresnio amžiaus, individualių poreikių bei įvairių sunkumų ir patirčių turintiems tėvų globos netekusiems vaikams, kurie dažnu atveju auga globos institucijose, nes fizinių asmenų, pasirengusių globoti šiuos vaikus, labai trūksta.
Globėjams šeimoje dažnai tenka spręsti iškilusias specifines problemas, kuomet vaikas, likęs be tėvų globos, išgyvena stiprias emocijas, pyktį, nerimą dėl ateities. Tokiu atveju globėjams yra sunku būti šalia vaiko ir padėti jam išgyventi kylančius jausmus ir emocijas.
Žmonės nelinkę ieškoti priežasčių, kodėl visa tai vyksta, jie nori pabėgti nuo tos emocijos, nes taip yra paprasčiau. Tokiais atvejais labai svarbu yra neužsisklęsti, mokytis, kreiptis pagalbos į specialistus. Reikia ieškoti informacijos apie vaikų patirtas traumas bei jų įveiką. Sudarant ir įgyvendinant individualius vaiko socialinės globos planus (ISGP), o nuo 16 metų - ir savarankiško gyvenimo planus (SGP), globėjai gauna reikiamą pagalbą. ISGP ir SGP turi atsispindėti visos normaliai vaiko raidai būtinos sąlygos ir paslaugos, kurios numatomos remiantis poreikių vertinimu.
Lietuvoje veikia įvairūs šeimos globos namai, siekiantys užtikrinti vaikams artimą šeimos aplinkai augimą.
Pavyzdžiui, už Biržų rajono gyventojams teikiamas socialinės globos paslaugas apmoka Biržų rajono savivaldybė, kas rodo vietos savivaldos įsitraukimą į šią veiklą.

Daugelio šeimos globos namų vizija - būti modernia, aukštos kompetencijos, atvira bendruomenei ir nuolat tobulėjančia įstaiga, teikiančia kokybiškas socialines paslaugas įvairioms socialinėms grupėms, siekiančia padėti paslaugų gavėjams pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę.
Jų misija - užtikrinti profesionalią ir individualizuotą pagalbą vaikams ir jų šeimoms, stiprinti šeimų tarpusavio ryšius, skatinti socialinę įtrauktį bei kurti palaikančią aplinką, kurioje kiekvienas narys galėtų augti ir tobulėti.