Vaikų darželiai: istorija, raida ir šiuolaikinės tendencijos
Vaikų darželis - tai privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų. Vaikų darželis, tai ugdymo įstaiga skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vaikai mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones. Vaikų lopšeliai‑darželiai (dar vadinami motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrais ir kitaip) yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, t. p. Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs (dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų). Skirstomi į grupes pagal amžių.
Istorinė vaikų darželių raida
Istorija rodo, kad pramonės revoliucijos metu, kai žmonės kėlėsi iš provincijos į miestus, smarkiai pasikeitė daugiavaikių šeimų socialinė aplinka. Ženkliai padidėjo pramoninėje gamyboje dirbančių moterų skaičius, tuo tarpu vaikai liko gyventi ypač greitai augančiuose didmiesčių daugiabučių rajonuose. Šiandieninėms, valstybės pripažintoms, vaikų darželiams apibūdinti XIX a. egzistavo daug skirtingų pavadinimų. Vaikų darželiai buvo vadinami „mažamečių vaikų mokyklomis“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigomis“. Tuo metu vaikų darželiai dažniausiai vadovavosi Frydricho Friobelso sukurta pedagogika, o taip vadinamoje „mažamečių vaikų mokykloje“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigoje“ nebuvo vadovaujamasi konkrečia ir vientisa pedagogika.
Viena iš pirmųjų valstybės pripažintų vaikų auklėjimo įstaigų buvo įkurta 1780 m. Štraubinge (dab. Vokietija). Jau 1760 m. pastorius Oberlinas Belmonto kaime (Elzasas) įkūrė taip vadinamają „mezgimo mokyklą“. Visoms ikimokyklinio amžiaus mokymo įstaigoms didelę reikšmę turėjo visų pamiršta grafienė Tereza fon Brunsvik. 1828 m. birželio 1 d. Budoje (dab. Budapeštas) ji įkūrė pirmąją vaikų auklėjimo įstaigą pavadinimu „Angelų sodas“. Jaunystėje ji gyveno Šveicarijoje, kur ji sutiko Johaną Henriką Pestalozzi. Šis susitikimas buvo lemtingas jos ateičiai. Ji buvo to meto moterų išsilavinimo pavyzdžiu Vengrijoje. Grafienė Tereza fon Brunsvik pati įkūrė vienuolika valstybės pripažintų mažamečių vaikų auklėjimo įstaigų, profesinę mokyklą, aukštesniąją mergaičių mokymo įstaigą ir namų agronomių mokyklą. 1837 m. ji sukūrė mažamečių vaikų priežiūros susivienijimą. Ji savo pedagoginę patirtį perdavė keliaudama į Vokietiją, Angliją, Italiją ir kitas šalis. Iki jos mirties 1861 m. valstybinių vaikų auklėjimo įstaigų skaičius užaugo iki 80-ies. Grafienė skatino vyriausybę reguliuoti auklėtojų mokslą ir parašė keletą knygų apie ankstyvojo amžiaus auklėjimo svarbą. Nuo 1837 m. Vengrijoje tęsėsi nenutraukiamai auklėtojų apmokymai.
XVIII a. pabaigoje buvo įkurti pirmieji mažamečių vaikų priežiūros namai. Tai padarė Johanas Frydrichas Oberlinas, Luise Šepler ir Paulina zur Lipe miestuose, kuriuose gyveno. O 1840 m. birželio 28 d. Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis Blankenburge (Tiuringija) įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kuriame vaikai ne tik buvo prižiūrimi, bet taip pat mokomi ir auklėjami. Terminą „vaikų darželis“ Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis sugalvojo 1840 m. pavasarį keliaudamas iš Blankenburgo į Kailhau. Jo nuomone vaikas vaikų darželyje turėjo būti kaip augalas - prižiūrimas ir puoselėjamas. Pradinė vaikų darželio funkcija turėjo būti skirta ne tik vaikams nuo 2 iki 7 metų, bet ir jų motinoms. Ten jos turėjo pasisemti pedagoginių žinių ir jas perteikti auklėjime. Vaikų darželis turėjo duoti teigiamą impulsą šeimai.
Dvejiems metams prieš pirmojo darželio įkūrimą Marlishoizerio pastorius Johanas Samuelis Ferdinandas Blumrioderis Švarcburgui-Sonderhauzenui priklausančiam kaime įkūrė mažamečių vaikų priežiūros įstaigą. Jau 1835 m. Erfurte gimęs teologas ir pedagogas Karlas Rainthaleris paskatino įkurti mažamečių vaikų priežiūros įstaigą, kurioje taip pat turėjo būti prižiūrimą ir vaikų sveikata. Įstaiga išgarsėjo kaip mokyklinis susivienijimas.
Iki 1846 m. jau buvo sukurti „tikrieji“ vaikų darželiai, kurie rėmėsi Friobelso pedagogikos metodais. 1851 m. Prūsijos karalystėje „dėl ateistinių tendencijų“ vaikų darželiai buvo uždrausti. Už tai atsakingas buvo tuometinis Prūsijos karalystės ministras Karlas Otto von Raumeris. Jo ministerija buvo atsakinga už mediciną, švietimą ir tikybą. Jis nusprendė, jog Friedricho Friobelso pedagoginis požiūris buvo „pagedęs“ ir nepagrįstas. Bavarijos karalystės vidaus reikalų ministerija 1851 m. taip pat uždraudė vaikų darželius. Žiaurus likimas ištiko vaikų darželius, kurie buvo sutapatinti su laisvamanių bendruomenėmis ir jų socialistinėmis idėjomis. Ministerija rėmėsi tuo, kad tokio pobūdžio įstaigos yra žalingos ir yra būtina kruopščiai jas stebėti.
Prūsijos ir Bavarijos karalystėse nekliudomai ir toliau veikė mažamečių vaikų priežiūros įstaigos, kurios buvo ir toliau remiamos valstybės. Vyriausybė iš esmės netrukdė vaikų auklėjimui, tik leido tai daryti valstybės pripažintose įstaigose. Jos turėjo būti ištikimos valstybei. 1852 m. Bavarijos karalystėje egzistavo 91 mažamečių vaikų priežiūros įstaiga, kuriuose buvo prižiūrimi 6 796 vaikai.
1860 m. Bertos fon Marenholtz-Biulov ir politiko Adolfo Lete, palaikančio socialines idėjas, vaikų darželių draudimas buvo panaikintas. To dėka atsivėrė galimybė vaikų darželių kūrimui. Ypač tuo užsiėmė moterys, kurios buvo Friobelso pasekėjos. Pavyzdžiui, Angelika Hartman 1864 m. Kėtene (Anhaltas) įkūrė vaikų darželį pagal Friobelio pedagogines idėjas.
Pedagogas Augustas Kioleris taip pat buvo svarbus žmogus vaikų darželių vystymesi. 1863 m. jis kartu su Eleonora Hervart, Mina Šelhorn, Julie Trabert ir Auguste Mioder inicijavo ir įkūrė „Vokietijos Friobelso bendruomenę“. 1872 m. Tiuringijoje buvo įkurta bendrinė Friobelso bendruomenė ir 1873 m. „Vokietijos Friobelso Sąjunga“. Kioleris išvystė „Kiolerio-vaikų darželio pedagogiką“. Taip pat buvo pirmasis redaktorius, laikraščio skirto vaikų darželiams.
Vokietijos imperijoje 1910 m. vaikų, kurie lankė vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigas, skaičius išaugo iki 13 %. Šis procentas išsilaikė ir Veimaro respublikoje. 1919 m. Hamburge pradėjo veikti pirmasis kurčnebylių vaikų darželis, kuris veikė kartu su kurčnebylių draugija. Maždaug nuo 1920 m. smarkiai paplito Montesori pedagogika. 1925 m. Klara Grunvald įsteigė vokiškąją Montesori bendruomenę, o Kėte Štern skatino sukurti „išplėstinę Montesori pedagogikos sistemą“. Ši sistema turėjo apjungti Friobelso ir Montesori pedagogikos rūšis.
Vaikų darželiai Lietuvoje
20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 m. vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. 20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija ir Šv. Vincento Pauliečio draugija. 1921 m. Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. 1932 m. Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus, 1936 m. ir 1939 m. Šv. Vincento Pauliečio draugija - dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus.
SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 m. pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų). Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 m. vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos. 1998 m. priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.
Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienų metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517-oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.
Jūs būsite nukreipti į el. Vaikų registravimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas sistema susieta su Gyventojų registru. Kokia tvarka sudaromos eilės? Eilės Sistemoje generuojamos automatiškai pagal Prašymų registravimo datas, pageidaujamas pradėti lankyti įstaigas datas, pirmumo ir prioriteto teisę suteikiančias priežastis. Eilės Sistemoje generuojamos automatiškai pagal prašymų registravimo datas, pageidaujamas pradėti lankyti įstaigas datas, pirmumo ir prioriteto teisę suteikiančias priežastis. Informaciją apie vaiko vietą eilėje galite rasti prisijungę per el. valdžios vartus prie sistemos. Darželiai nėra priskirti pagal gyvenamą vietą. Jei norima lankyti darželį 2025 m., 2026 m. Prašymai priimami ir Sistemoje registruojami nuolat. Eilė yra rodoma tik einamiesiems metams (pvz. jeigu vaikas yra užregistruotas 2026 lankymo metams, eilė bus rodoma nuo 2026 m. sausio mėn., jei 2027 m, - 2027 m. sausio mėn.
Gera žinia šiaurinėje miesto dalyje gyvenantiems tėvams - netrukus duris atvers naujas lopšelis-darželis „Tauras“. Jis įsikurs šiuo metu baigiamame rekonstruoti buvusios Tauralaukio progimnazijos pastate, adresu Klaipėdos g. „Tauralaukis yra vienas sparčiausiai augančių Klaipėdos rajonų, todėl natūralu, kad čia didėja ir švietimo įstaigų poreikis. Rekonstrukcijos metu vienas iš senųjų mokyklos pastatų buvo iš esmės išplėstas ir pritaikytas šiuolaikiniams ugdymo poreikiams. Į naujai rekonstruotą pastatą planuojama perkelti tris grupes, kurios šiuo metu veikia moduliniuose pastatuose šalia lopšelio-darželio „Obelėlė“. Taip pat bus įkurtos dar septynios naujos grupės. Iš viso darželyje veiks 10 grupių, kuriose bus sukurta 130 naujų ikimokyklinio ugdymo vietų. Atnaujinta ir darželio teritorija - įrengti pėsčiųjų takai, viena bendra žaidimų aikštelė ir dešimt mažesnių aikštelių kiekvienai grupei, smėlio dėžės, teritorija aptverta tvora.
Šiuolaikiniai vaikų darželių modeliai ir iššūkiai
Šiuolaikiniai vaikų darželiai siekia užtikrinti vaikų gerovę ir ugdymą, atsipti įvairius jų poreikius. Viena iš svarstytinų idėjų yra pailgintos dienos grupės. Daugumoje darželių tikimasi, kad vaikai bus paimti iki 17 valandos. Tačiau manoma, kad būtų normalu turėti grupę, kur vyresnius vaikus tėvai galėtų pasiimti 20 ar net 21 valandą. Jei šeimoje tėvai dirba vakare, tai nereiškia, kad vaikas turi eiti į darželį 8 valandą ryto. Jis galėtų, pavyzdžiui, ateiti 15 valandą ir likti iki 20 ar 21 valandos. Galėtų būti daugiau lankstumo. Darbas nuo 8 iki 17 valandos yra nykstanti kultūra, nes žmonių darbo grafikai šiais laikais labai skiriasi nuo ankstesnių.
Panašiai kaip Šiaurės šalyse, tėvai turi pateikti informaciją apie savo darbo laiką, ir tada jiems nurodoma, kada vaikas gali būti darželyje, kad nesusidarytų situacija, kai vaikai, galintys būti namuose, lieka darželyje, nors tėvai nedirba. Tai viena iš rizikų. Nemanoma, kad tėvai pradėtų tuo piktnaudžiauti, bet reikia saugoti vaikus, nes jie gali nenorėti likti darželyje iki 21 val.
Kitose šalyse taikomi lankstesni modeliai, tačiau pagrindinė problema ta, kad kol mes, kaip visuomenė, manysime, jog toks modelis mums netinka, mūsų gimstamumas greičiausiai nedidės. Pavyzdžiui, kai buvo nuvestas vienerių metų ir trijų mėnesių vaikas į darželį Liuksemburge, paklausė, kur tėvai buvo anksčiau. Sakė, kad jam bus labai sunku prisitaikyti. Ten buvo visiškai įprasta pradėti į darželį siųsti trijų ar keturių mėnesių amžiaus vaikus.
Maždaug prieš dešimtmetį Estijos vyriausybė skyrė ES lėšų įvairių tipų vaikų priežiūros įstaigoms steigti. Kelios šalies savivaldybės kartu su privačiu sektoriumi išbandė visą parą ir savaitgaliais veikiančias vaikų priežiūros įstaigas. Pirma, prieš daugelį metų naktinė priežiūra buvo siūloma, tačiau dabar jos nebeįmanoma užtikrinti, nes tokia priežiūra gula ant vieno pedagogo pečių. Vaikų skaičiui mažėjant, vaikų priežiūros paslaugų teikėjai ieško įvairių sprendimų, kaip išgyventi. Galima naudotis tiek darbo dienos vakarais, tiek savaitgalį. Tai gana dažnai naudojama paslauga.
Tada neturėtume stebėtis, jei vieną dieną žmonės pasakys, kad jie tiesiog nebesusitvarko. Tie, kurie neturi mažų vaikų, gyvena kur kas lengviau. Manoma, kad tai vienas esminių klausimų - kadangi esame prie to įpratę ir tai yra mūsų norma, turbūt turėsime susitaikyti, jog daugelis rinksis turėti mažai vaikų arba išvis jų neturėti.
Vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir pageidaujantiems lankyti specialiąsias įstaigas (grupes) ar specializuotas įstaigas, galinčias teikti kvalifikuotą pagalbą, taikomos atskiros procedūros. Tokiu atveju, registruojant Prašymą, Sistemoje tėvai pažymi, kad vaikas turi specialiuosius ugdymosi poreikius ar vaikui reikalinga specialioji pagalba, susijusi su vaiko sveikata (alerginiai susirgimai, regos, klausos, kalbėjimo ir kalbos sutrikimai ir kt.).
Žaidimas. Tai yra pagrindinė vaikų gyvenimo ir ugdymosi forma. Vaikų vaizduotės, kalbos, kūno raiškos žaismė lydi kiekvieną vaikų veiklą, tyrinėjimus bei atradimus. Vaikų poreikiai. Mums svarbu tenkinti ir turtinti pagrindinius vaikų poreikius tokius, kaip žaidimo, saugumo, draugystės, komunikavimo, pažinimo džiaugsmo, kūrybinės saviraiškos. Partnerystė. Didelį dėmesį skiriame glaudžių ryšių tarp pedagogų, vaikų ir jų tėvų puoselėjimui.
Vokietijoje, pavyzdžiui, vaikai turi būti sulaukę trejų, Šveicarijoje - keturių, o Austrijoje - mažiausiai dviejų su puse metų amžiaus. Taip pat egzistuoja ir gydomosios bei specifinės pedagogikos vaikų darželiai. Šio tipo darželiuose yra auklėjami neįgalūs, specialios priežiūros ar sveikatos negalavimų turintys vaikai. Yra ir kitokio pedagoginio pobūdžio darželių, pvz., miško vaikų darželiai, ūkio vaikų darželiai, Montessori pedagogikos vaikų darželiai, vaikų darželis miško kaimas. Kai kuriuose darželiuose yra orientuojamasi į užsienio kalbą ir kitos šalies pedagoginius pagrindus.
Rekomendacijos pradedantiems lankyti darželį
Artėja Jūsų vaikučių naujo gyvenimo etapo pradžia. Tai ypatingas ir kupinas emocijų laikotarpis. Rekomendacijos pradedantiems lankyti darželį padeda tėvams ir vaikams lengviau adaptuotis prie naujos aplinkos ir tvarkos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
