Salmoneliozė nėštumo metu: rizika, simptomai ir prevencija

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji turi itin rūpintis savo sveikata ir mityba, nes tai tiesiogiai veikia būsimo kūdikio raidą. Šiuo laikotarpiu moters organizmas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms, įskaitant ir tas, kurios plinta per maistą. Salmoneliozė - viena iš dažniausiai pasitaikančių toksinių infekcijų, kurią sukelia salmonelės bakterijos, gali kelti didelį pavojų tiek nėščiajai, tiek vaisiui.

Salmoneliozė: kas tai?

Salmoneliozė yra ūmi infekcinė žarnyno liga, kurią sukelia salmonelių genties bakterijos. Šios bakterijos dažniausiai patenka į žmogaus organizmą per užkrėstą maistą, ypač per gyvūninius produktus, tokius kaip kiaušiniai, vištiena, jautiena ir pienas. Salmonelės gali būti randamos ir visiškai nepažeisto kiaušinio baltyme bei trynyje, todėl negalima tikėtis, kad šviežiai perskelti kiaušiniai bus saugūs. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 2021 m. buvo registruota 283 susirgimai salmonelioze, 2022 m. - 240, o 2023 m. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus. Sergamumas salmonelioze Lietuvoje yra gana didelis - apie 66 atvejai 100 000 gyventojų.

Salmonelės priklauso Enterobacteriaceae šeimai. Tai judančios G (-) (Gram neigiamos) lazdelės, nesudarančios sporų ar kapsulių. Labiausiai paplitę S. Typhimurium, S. Salmonelės atsparios išorinei aplinkai (vandenyje išbūna gyvybingos 2 mėn., dirvožemyje 4-5 mėn., kambario dulkėse 3 mėn., sausose išmatose 2-4 metus). Mėsos produktuose gali daugintis (esti mikrobai ir jų toksinai) net mažesnėje nei kambario temperatūroje. Jautrios dezinfekcinėms medžiagoms. Mėsą virinti reikia ne mažiau 2 val.

Kaip salmonelės pažeidžia organizmą?

Suvalgius užkrėsto maisto, dalis bakterijų žūsta skrandyje, tačiau dalis jų patenka į žarnyną, prisitvirtina prie žarnų gleivinės epitelio ląstelių, išskiria toksinus ir jas žaloja. Sutrinka ląstelių funkcija, atsiranda viduriavimas. Kai kurios bakterijos gali patekti į imuninės sistemos ląsteles, o per jas - į kraują ir sukelti bakteriemiją. Kartais salmonelės gali nukeliauti į tulžies pūslę, iš kur su tulžimi jos patenka į išmatas, o žmogus, išskiriantis salmoneles su išmatomis, tampa šio sukėlėjo nešiotoju.

Salmoneliozės pavojus nėštumo metu

Nėštumo metu moters imuninė sistema natūraliai susilpnėja, todėl ji tampa jautresnė infekcijoms, įskaitant ir salmoneliozę. Maža to, organizmas negamina pakankamai antikūnų infekcijai įveikti. Nėščiai moteriai salmoneliozė gali sukelti:

• Dehidrataciją: Stiprus viduriavimas ir vėmimas gali greitai sukelti dehidrataciją, kuri yra pavojinga tiek mamai, tiek kūdikiui.
• Bakteriemiją: Bakterijos, patekusios į kraują, gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač moterims su nusilpusia imunine sistema.
• Priešlaikinį gimdymą: Sunkios infekcijos gali paskatinti priešlaikinį gimdymą.
• Vaisiaus infekciją: Nors tai pasitaiko retai, salmonelės gali patekti į vaisiaus organizmą ir sukelti infekciją.
• Persileidimą: Ypač pavojinga, jei infekcija įvyksta ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.
• Mažą naujagimio svorį: Esant folio rūgšties trūkumui gali sutrikti leukocitų, eritrocitų bei epitelinių ląstelių dauginimasis, o tai gali lemti mažą naujagimio svorį.

Nėščia moteris salmonelioze susirgti gali itin retai. Tačiau sunkiais atvejais ši bakterija gali patekti į kraują (bakteriemija), o tai gali sukelti nėštumo komplikacijų ar net persileidimą (nutinka labai retai). Taip pat salmoneliozė retkarčiais gali būti perduota kūdikiui įsčiose. Jei mažyliui salmoneliozė pasireiškia gimus, jis gali sirgti meningitu, kuris sukelia smegenų ir nugaros smegenų dangalų uždegimą.

Salmoneliozės simptomai ir inkubacinis periodas

Salmoneliozės simptomai dažniausiai pasireiškia po 6-72 val. po užkrėsto maisto suvartojimo. Pirmieji salmoneliozės simptomai dažniausiai prasideda praėjus maždaug pusei-keturioms paroms nuo bakterijų patekimo į organizmą. Kartais pirmieji požymiai gali pasireikšti ir tik po kelių dienų. Dažniausi simptomai:

• Staigus karščiavimas (iki 38-39 °C)
• Šaltkrėtis
• Galvos skausmas
• Raumenų skausmai
• Pykinimas
• Vėmimas
• Pilvo skausmai
• Gausus viduriavimas

Dėl karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo ligonis netenka daug skysčių, gali išsivystyti dehidratacija. Karščiavimas dažniausiai užtrunka 1-3 dienas, o viduriavimas praeina per 3-7 dienas. Jei jis užtrunka ilgiau, reikėtų pagalvoti apie kitą infekciją.

Diagnozė ir gydymas

Salmoneliozė diagnozuojama remiantis duomenimis apie valgytą įtartiną maistą, klinikiniais simptomais ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Bendrame kraujo tyrime gali būti padidėjęs leukocitų skaičius. Atliekant išmatų mikroskopinį tyrimą, randama leukocitų, eritrocitų, gleivių, nesuvirškintos ląstelienos. Sukėlėjui nustatyti atliekamas išmatų pasėlis, kartais gali būti atliekamas vėmimo masių, maisto produkto pasėlis. Įtariant bakteriemiją, gali tekti atlikti kraujo pasėlį.

Salmonelių sukeltas gastroenteritas paprastai praeina per keletą dienų savaime. Svarbu dieta, vartoti pakankamai skysčių (nesaldžios arbatos, negazuotas mineralinis vanduo, rehidronas ir kt.), esant sunkesnei būklei, gali tekti taikyti infuzoterapiją. Nustatyta, kad antibiotikų skyrimas sergant salmonelioze nesutrumpina ligos simptomų trukmės ir net gali prailginti bakterijų nešiojimo laikotarpį. Todėl sergant salmonelioze antibiotikai skiriami tik išskirtinais atvejais, kai ligonio būklė yra sunki, sergama tifoidine ligos forma ar esant bakteriemijai. Esant reikalui gydyti antibiotikais, gali būti skiriami fluorchinolonai (pvz.: ciprofloksacinas), sulfametoksazolis/trimetoprimas, ampicilinas. Esant tifoidinei formai ar bakteriemijai, gali tekti skirti III kartos cefalosporinų (Cefotaksimas, Ceftazidimas). Esant viduriavimui skiriama Smecta, pilvo skausmams mažinti - No-spa, vėliau gali būti skiriami probiotikai, virškinimo fermentai.

Jeigu liga nepraeina per savaitę, patariama apsilankyti pas gydytoją. Taip pat svarbu pasitarti su medikais, jei salmonelioze suserga kūdikis, vyresnio amžiaus žmogus ar asmuo, turintis nusilpusią imuninę sistemą. Neatidėliotiną pagalbą būtina gauti šiais atvejais: kraujo priemaišos išmatose, aukšta ir ilgai trunkanti temperatūra, ryški dehidratacija (mažai šlapinamasi, burna išdžiūvusi, akys įdubusios).

Ką daryti, jei įtariate apsinuodijimą?

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Net jei simptomai lengvi, nėštumo metu svarbu išsiaiškinti priežastį ir užtikrinti vaisiaus saugumą. Gerkite daug skysčių. Vėmimas ir viduriavimas gali greitai sukelti dehidrataciją. Rinkitės vandenį, lengvą arbatą, elektrolitų tirpalus. Stebėkite temperatūrą ir savijautą.

Kaip apsisaugoti nuo salmonelių?

Norint išvengti salmoneliozės, svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių:

• Nevalgykite žalių ar neiškeptų kiaušinių bei mėsos.
• Venkite nešviesintų (nepasterizuotų) pieno produktų ar sulčių.
• Neprauskite žalių paukštienos, mėsos ar kiaušinių prieš gaminimą, kad bakterijos neplistų po virtuvę.
• Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves, jei įmanoma - nulupkite žievę.
• Nesirūpinkite kitų maistu, jei pats viduriuojate ar vemiate.
• Tinkamai laikykite maistą - šaldykite jį prieš gaminimą ir po patiekimo.
• Prieš gaminant ir po gaminimo rankas visada kruopščiai plaukite šiltu vandeniu su muilu.
• Stenkitės virtuvės paviršius laikyti švarius.
• Neleiskite, kad žalia mėsa liestųsi su kitais produktais ar naudokite tas pačias pjaustymo lenteles/peilius ir žaliems, ir paruoštiems produktams.
• Mėsą kepkite iki rekomenduojamos temperatūros - naudokite termometrą maistui.
• Iš karto po kontakto su gyvūnais, jų žaislais ar patalais nusiplaukite rankas.

Salmonelės, patekusios ant virtuvės paviršių ar kitų namų objektų, gali išsilaikyti gyvybingos iki 32 valandų.

Nėštumo metu kontaktas su listeriozės užkratu gali sukelti persileidimą, kūdikis gali gimti negyvas arba nesveikas. Listeriozę sukeliančių bakterijų gausu minkštame fermentiniame sūryje, mažai apvirtame paštete. Toksoplazmos - parazitinių pirmuonių daugiausia pasitaiko žalioje ar apyžalėje mėsoje, kačių išmatose ir juodžemyje. Jei nesate įgijusi imuniteto ir laikote katę, pati nevalykite dėžės, kurioje ji atlieka gamtinius reikalus arba valykite apsimovusi pirštines, po to plaukite ir pirštines, ir rankas. Paglosčiusi katę taip pat nusiplaukite rankas. Chlamidiozė - palyginti retai pasitaikanti liga, galinti sukelti persileidimą.

Štai sąrašas labiausiai paplitusių infekcijų, kurios puola moteris nėštumo metu:

1. Šlapimo pūslės infekcija. Tai labiausiai paplitusi bakterinė infekcija tarp besilaukiančių moterų. Paprastai šlapimo pūslės infekcijos nėštumo metu gydomos geriamaisiais antibiotikais.
2. Inkstų infekcija. Jei šlapimo pūslės uždegimas lieka neišgydytas, jis gali sukelti inkstų infekciją. Inkstų infekcija, savo ruožtu, gali paskatinti pirmalaikį gimdymą ir nulemti mažą kūdikio svorį. Jei nėštumo metu susirgote inkstų infekcija, jus kelioms dienoms gali paguldyti į ligoninę, kur medikai atidžiai stebės tiek jus, tiek jūsų vaisių.
3. Bakterinė vaginozė. Ši liga, dar žinoma kaip BV, taip pat yra viena dažniausių vaginalinių infekcijų nėštumo metu. Kadangi ši infekcija didina persileidimo ir naujagimio sveikatos komplikacijų riziką, į ją nevertėtų žiūrėti aplaidžiai. Ginekologas paims jūsų išskyrų tepinėlį ir skirs atitinkamą gydymą.
4. Grybelinė infekcija (makšties kandidozė, arba pienligė). Nėštumo metu padidėję hormonų estrogeno ir progesterono kiekiai sudaro palankias sąlygas grybeliams daugintis. Paprastai ši infekcija gydoma kremais arba makšties žvakutėmis. Gydytojas taip pat gali skirti priešgrybelinių vaistų.
5. B grupės streptokokai. Tai viena naujagimiams pavojingiausių infekcijų, galinti padaryti daug žalos ir motinai. Dažniausiai ši infekcija nėščiosioms nesukelia jokių simptomų, todėl 35-37 nėštumo savaitę visos moterys profilaktiškai tikrinamos dėl šių bakterijų. Jei tyrimai būna teigiami, nėščioji gimdymo metu gydoma antibiotikais.
6. Chlamidiozė. Tai lytiniu keliu plintanti infekcija, kuri nėštumo metu gali sukelti daug komplikacijų. Jei chlamidijomis užsikrečiama nėštumo metu, ši infekcija gydoma vaistais.
7. Raudonukė. Nėščioms moterims labai svarbu anksti diagnozuoti raudonukės virusą. Geriausia dėl raudonukės viruso pasitikrinti dar prieš pastojant - tuomet nuo jo galima pasiskiepyti.
8. Chorioamnionitas. Tai bakterinė choriono (gemalo membranos) ir amniono (vaisiaus vandenų maišo) infekcija, galinti sukelti tokias rimtas komplikacijas kaip bakteremiją ir smarkų kraujavimą gimdymo metu.

Nors gali būti sunku atsisakyti tam tikrų įpročių, verta prisiminti, kad viskas daroma dėl būsimo kūdikio ir savo sveikatos. Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji turi ypač rūpintis savo sveikata ir mityba, nes tai tiesiogiai veikia būsimo kūdikio raidą.

tags: #salmonelioze #nestumo #metu

• profesinis pasirengimas akušerijos srityje
• Kaip apmokėti palaikomojo gydymo paslaugas
• Kada daryti nėštumo testą?
• Išsamiau apie pagalbą į namus jūsų šeimai.
• Pasiruošimas tėvystei Paupyje