Sakytinė kalba ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme: iššūkiai ir ugdymo strategijos
Kalbos raidos sutrikimas įprastai pasireiškia ikimokykliniame amžiuje, tačiau tai yra ilgalaikis sutrikimas, kurio požymiai gali išlikti ir suaugus. Lietuvoje kalbos raidos sutrikimas įprastai įvardijamas kaip kalbos neišsivystymas. Asmenims, turintiems kalbos raidos sutrikimą, sunku žodžiu reikšti mintis, suprasti ir vartoti sakytinę kalbą.
Ankstyvajame amžiuje, t.y. nuo gimimo iki 2 metų, vertėtų atkreipti dėmesį į galimus ankstyvuosius sutrikimo raiškos požymius, tokius kaip ribotas poreikis bendrauti, sunkumai suprasti artimiausios aplinkos daiktų pavadinimus, menka tariamų garsų įvairovė, nepakankami judesių mėgdžiojimo gebėjimai, vėluojantis pirmųjų žodžių tarimas ir lėtesnė motorikos - sėdėjimo, ropojimo ir vaikščiojimo raida.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams (2-6 m.), turintiems kalbos raidos sutrikimą, būdingi kalbos supratimo sunkumai: nepakankami atidaus klausymosi ir dėmesio įgūdžiai, vaikams sunku suprasti žodines instrukcijas, todėl jie stengiasi suprasti žodinę kalbą, remdamiesi kalbančiojo gestais ar mimika, jiems būdingas kalbėjimas atsakant į klausimą jo pakartojimu. Taip pat stebimi kalbos išraiškos ypatumai: vaikams reiškiant mintis sunku parinkti tinkamą žodį, jiems sunku sudaryti sakinius, formuluoti mintis, reikšti idėjas ir pasakoti, taip pat jų kalboje gausu gramatinių klaidų, kalbėjimas gali būti neaiškus, sunkiau suprantamas aplinkiniams.
Kaip padėti vaikams ugdymo įstaigose?
Siekiant sėkmingos vaikų, turinčių kalbos raidos sutrikimų, įtraukties ugdymo įstaigose, turėtų būti teikiama ne tik individuali ir grupinė pagalba specialisto kabinete, bet ir užtikrinama pagalba klasėje ar grupėje. Ne ką mažiau svarbus vaidmuo šių vaikų ir paauglių ugdyme tenka ir pedagogams - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinių klasių bei dalykų mokytojams.
Praktinės strategijos pedagogams ir tėvams
- Aplinkos pritaikymas: sumažinkime ar apribokime foninį triukšmą, skatinkime vienu metu kalbėti tik vieną asmenį. Parinkime vaikui tinkamą sėdėjimo vietą - arčiau mokytojo, atokiau nuo triukšmingos aplinkos.
- Vizualizacija: taikykite vizualų tvarkaraštį, dienos ar pamokos veiklų sąrašą, kurį reiktų reguliariai atnaujinti.
- Kalbos struktūra: vartokite paprastus žodžius ir trumpus sakinius, kalbėkite lėtai, venkite paslėptų reikšmių, abstrakčių žodžių. Tarp pagrindinių dalykų paaiškinimo darykite pertraukas ir pateiktą informaciją apibendrinkite.
- Pozityvus grįžtamasis ryšys: kai vaikas suklysta kalbėdamas, atsakykite į tai pakartodami pasakytą žodį ar sakinį teisingai, bet pozityviai.
Kalbos ugdymo metodai per žaidimą
Mokymasis ikimokyklinio amžiaus vaikui turi būti patraukli ir žaisminga veikla. Ilgametė darbo patirtis patvirtina, kad didaktiniai žaidimai yra vienas iš efektyviausių metodų kalbos ugdymui.
| Žaidimo tipas | Veiklos pavyzdys |
|---|---|
| Žaidimai-dialogai | Vaidmenų atlikimas (pvz., „Mama ir sūnus“, „Katė ir šeimininkas“). |
| Spėliojimai | „Ką nupiešiau?“ arba „Kas yra uždengtoje dėžėje?“. |
| Kūrybinės užduotys | „Tęsk pasaką“ arba „Mano draugas“ (draugo apibūdinimas). |
Interaktyvumas ugdant kalbinius gebėjimus ypač naudingas vaikams, turintiems raidos vystymosi sutrikimų - atminties, dėmesio, elgesio problemų. Tokie vaikai sunkiau įsimena verbalinę informaciją, o vaizdai, ypač interaktyvūs, padeda susikoncentruoti. „Interaktyvus teatras“ (prijuostės su aplikacijomis, šaukštų teatras, pirštukinės lėlės) skatina vaikus patiems kurti istorijas, improvizuoti kuriant komandoje.
Svarbu pabrėžti vaiko stiprybes ir daromą individualią pažangą bei neakcentuoti nesėkmių. Ugdant kalbą svarbu derinti įvairias poveikio priemones: kalbos aparato lavinimą, sąveiką su ugdytojais, kalbos stimuliavimą įvairiomis priemonėmis, veiklomis ir specialiąją pagalbą.
tags: #sakytine #kalba #ikimokykliniame #ir #priesmokykliniame #ugdyme
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
