Žano Žako Ruso biografija ir idėjos

Žanas Žakas Ruso (pranc. Jean-Jacques Rousseau) - šveicarų kilmės filosofas, rašytojas, politikas teoretikas ir kompozitorius, viena iškiliausių prancūzų Švietimo epochos asmenybių, padėjusių pagrindus didžiajam meno ir mokslo atgimimui Prancūzijoje. Vienas žymiausių Apšvietos epochos filosofų ir rašytojų, sentimentalizmo literatūros pradininkas Žanas Žakas Ruso gimė 1712 m. birželio 28 d. Ženevoje, Šveicarijoje, šveicarės ir prancūzo laikrodininko šeimoje. Po devynių dienų nuo gimdymo naujagimio mama mirė, o kai vaikui buvo dešimt metų, tėvas paliko Ženevą.

Ankstyvasis gyvenimas ir asmenybės formavimasis

Nuo vaikystės jis buvo linkęs į klajoklišką gyvenimo būdą: išvaikščiojo Pietų Prancūziją, buvo Italijoje, keitė tikėjimą, kol galiausiai 1754 m. tapo kalvinistu. Būdamas 16 metų Ruso pasirinko klajūno gyvenimą. Kadangi nebuvo įgijęs jokios profesijos, dirbo liokajumi, ūkvedžiu, sekretoriumi, vaikų auklėtoju, gaidų perrašinėtoju. 1742 m. išvyko į Paryžių, norėdamas Prancūzų akademijoje perskaityti pranešimą ir parodyti, kaip nauju būdu (skaičiais) galima užrašyti melodiją. Paryžiuje pragyvenimui užsidirbdavo perrašinėdamas natas ir duodamas muzikos pamokas.

Kūrybinė veikla ir filosofinės idėjos

Garsiausi Ruso veikalai - tai filosofiniai traktatai: „Samprotavimai apie mokslų ir menų atgimimą“, „Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus“ (1754), „Apie visuomenės sutartį, arba Politinės teisės principai“ (1762) ir romanai „Julija, arba Naujoji Eloiza“ (1761), „Emilis, arba Apie auklėjimą“ (1762), „Išpažintis“ (1782). Ž. Ž. Ruso drąsiai teigė, jog visi žmonės iš prigimties yra lygūs, todėl neturi būti dviejų socialinių sluoksnių (luomų), prabangaus aukštuomenės ir sunkaus trečiojo luomo gyvenimo.

Pagrindiniai kūrybos bruožai:

• Gamtos garbinimas: Savo darbuose autorius aukštino natūralią, civilizacijos „nesugadintą“ žmogaus būklę.
• Priešiškumas intelektualizmui: Teigė, kad žmogus turėtų remtis ne protu, o jausmais.
• Socialinė kritika: Filosofiniuose traktatuose buvo aiškinama, kad pagrindinė žmonių nelygybės priežastis - privati nuosavybė.
• Visuomenės sutartis: Ruso teigė, kad vienintelis teisėtas suverenas yra liaudis.

Gyvenimo pabaiga

Ž. Ž. Ruso kentėjo nuo hipertenzijos, tad išėjęs pasivaikščioti ryte mirė 1778 m. liepos 2 d. Jis buvo palaidotas Topolių saloje (Île des Peupliers) Ermenonvilyje, tačiau 1794 m. jo palaikai iškilmingai perkelti į Paryžiaus Panteoną. Ž. Ž. Ruso palikimas turėjo didelę įtaką Prancūzijos revoliucijai, o jo kūryba rėmėsi romantizmas ir psichologinis XIX a. romanas.

tags: #ruso #gimimo #data

• Lietuvos baudžiamosios teisės požiūris į nelegalų abortą
• Patikimos vaikų priežiūros paieška Lietuvoje
• Stokke Xplory vežimėlis: kuo jis ypatingas?
• kaip išsirinkti sauskelnes
• Pasiruošimas naujagimio atvykimui ir priežiūrai