Romėnų mitologijoje Diana - medžioklės ir augmenijos deivė, gimdyvių globėja, mėnulio įsikūnijimas. Ji buvo Jupiterio ir Latonos duktė, Apolono sesuo, gimusi Delo saloje. Diana buvo skaisti medžioklės deivė, siejama su žvėrimis ir miškais. Jai buvo ypač šventos ąžuolų giraitės. Buvo garbinama dėl savo tvirtybės, atletiškos gracijos, grožio ir medžiojimo įgūdžių.

Diana sudarė trejybę kartu su Egerija, vandens nimfa, kuri buvo jos padėjėja, ir Virbijumi, miškų dievu. Diana buvo garbinama šventykloje ant Aventino kalvos ir Efeso mieste, kur buvo Dianos/Artemidės šventykla. Ją ypač gerbė žemiausi visuomenės sluoksniai ir vergai. Dianos šventyklos suteikdavo prieglobstį vergams.
Artemidės atitikmuo romėnų mitologijoje - deivė Diana. Artemidė globojo galvijus, laukinius žvėris, bet ir juos persekiojo, medžiodama keliavo kalnais ir miškais, mėgavosi laisvu gyvenimu gamtoje. Artemidė buvo gimdyvių deivė, kadangi ji padėjo savo motinai pagimdyti Apoloną.
Antikos mitologijoje motinystę ir gimdymą globojo ne tik Diana. Eileitija, Dzeuso ir Heros dukra, buvo gimdyvių globėja; taip kartais vadintos ir Hera bei Artemidė. Hera trukdė ir Eileitėjai gimdyti Letą. Hera nusiuntė Eileitiją pagreitinti Alkmenės varžovės Nikipės gimdymo; Nikipė pagimdė negarbingąjį Euristėją. Ji sąmoningai trukdė Alkmenei pagimdyti Heraklį, tačiau tai sukėlė nelauktas pasekmes.
| Dievybė | Pagrindinė funkcija |
|---|---|
| Diana | Gimdyvių globėja, medžioklės deivė |
| Eileitija | Gimdyvių globėja |
| Hera | Santuokos, motinystės globėja |
| Artemidė | Vaisingumo ir vaikų gimimo deivė |
Romėnų panteone buvo ir daugiau deivių, globojančių vaikus bei šeimą:

Vėlesniais laikais Diana išliko svarbia figūra. Masonai ją laikė vaizduotės, jautrumo, menininkų kūrybinio beprotiškumo simboliu. Gali būti, kad jai netgi buvo aukoti žmonės, o pati deivė kai kuriuose pasakojimuose buvo vaizduojama kaip laukinė deivė.
tags: #romenu #mituose #gimdyviu #pagalbininke