Romainas Gary: Vilniuje gimęs pasaulinio garso rašytojas, diplomatas ir jo kūrybos paslaptys
Romainas Gary (1914-1980) - išskirtinė asmenybė, rašytojas, kūręs ne tik knygas, bet ir save. Tikrasis jo vardas - Romanas Kacevas. Šis žymus žydų kilmės prancūzų novelistas, režisierius, žurnalistas, diplomatas ir II pasaulinio karo lėktuvo pilotas, savo kūrybine biografija paliko gilų pėdsaką pasaulio literatūroje. Įdomu tai, kad itin garsaus kūrėjo biografija prasideda Vilniuje - čia jis gimė ir praleido ankstyvuosius vaikystės metus, o vėliau kartu su motina emigravo. Romainas Gary laisvai kalbėjo šešiomis kalbomis, o jo literatūrinis palikimas pasižymi neeiliniu fenomenu: jis net du kartus buvo apdovanotas prestižiškiausiu Prancūzijos literatūros apdovanojimu - Gonkūrų premija, nors ji paprastai autoriui skiriama tik vieną kartą.
Ankstyvieji metai Vilniuje
Romano Kacevo gyvenimas prasidėjo Vilniuje, kur jis gimė 1914 m. gegužės 8 d. Tuo metu jo šeima gyveno dabartinėje Subačiaus gatvėje, name Nr. 8. Vėliau, 1919-1925 m., būsimasis rašytojas gyveno name Didžiosios Pohuliankos g. 16 (dabar - J. Basanavičiaus g. 18). Šio laikotarpio prisiminimai paliko ryškų pėdsaką jo kūryboje. „16-ojo Didžiosios Pohuliankos namo kiemas mano atminty liko kaip ta didžiulė arena, kur išėjau gladiatoriaus mokslus, pritaikytus ateities kovoms,“ - rašė autorius autobiografiniame romane „Aušros pažadas“, kuriame pasakojami ir spalvingi vaikystės prisiminimai apie gyvenimą Vilniuje.
Vilniuje Romanas baigė pradinę mokyklą, privačiai mokėsi kalbų ir lankė dainavimo pamokas. Jo motina, Nina Kacev, įžvelgė sūnaus talentą ir visaip jį skatino, kūrė ambicingus berniuko ateities planus. Ji buvo pagrindinė jo gyvenimo varomoji jėga. Vėliau, 1923 m., Romanas su motina išvyko į Varšuvą, o dar po trejų metų, būdamas 14 metų, persikėlė į Prancūziją.
Šeimos šaknys ir motinos įtaka
Romano Kacevo tėvai buvo Leiba Kacev ir Mina Bregštein (mergautinė pavardė Ovčynska). Archyviniuose dokumentuose nurodoma, kad 1914 m. gegužės 8 d., Vilniuje, Trakų antrosios gildijos pirklys Leiba Kacev, Faivišo Davido sūnus, ir Mina, Joselio dukra, susilaukė sūnaus Romo. Rašytojo tėvai susituokė 1912 m. rugpjūčio 28 dieną.
Mina Kaceva gimė 1879 m. gruodžio 27 d. Švenčionyse, buvo žydų tautybės, Mozės tikėjimo. Ji mokėjo lenkų, žydų, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbas. Romano tėvas, Leiba Kacev, gimė 1883 m. birželio 24 d. Vilniuje, kilęs iš Vilniaus pirklių šeimos. Kacevų šeima vertėsi kailinių prekyba, turėjo įmonę „F. Kacev ir sūnūs“, veikusią nuo 1873 m. Vilniuje, Vokiečių g. 31, jie prekiavo kailiniais ir galvos apdangalais.
Rašytojo tėvų santuoka nebuvo sėkminga, jie ilgą laiką gyveno atskirai. Mina Kaceva buvo ypač stipri ir ambicinga asmenybė. Ji auklėjo Romainą diegdama Prancūzijos kultą, pati išmokė prancūzų kalbos ir Vilniuje įkalė į galvą „Marselietę“. Motina darė fasonines skrybėlaites klientėms, o vėliau, Prancūzijoje, dirbo įvairius kuklius darbus, kad išlaikytų save ir sūnų. Ji nuolat skatino sūnų siekti sėkmės ir „pranokti patį save“.
Kelionė į Prancūziją ir jaunystės iššūkiai Nicoje
Po kelerių metų Varšuvoje, 1928 m. rugpjūčio 23 d., Mina Kaceva su sūnumi Romanu išvyko į Prancūziją ir įsikūrė Nicoje. „Parijo jaunystė“ Nicoje Romainui Kacewui, kuriam tuo metu buvo penkiolika metų, buvo pilna svajų ir iššūkių. Jis mėgo saulėtą Prancūzijos pietų klimatą, kuris atrodė tarsi rojus, palyginti su baisiomis jo vaikystės žiemomis.
Būdamas žydas, neturtingas ir be tėvo, Romainas Nicoje jautėsi svetimšaliu, nors ir stengėsi atrodyti kaip tikras jaunas prancūzas. Jo motina, norėdama užtikrinti sūnaus ateitį, ėmėsi įvairių darbų: prausė šunis, atidarė kačių ir paukščių pensioną, tvarkė kambarius, prekiavo papuošalais viešbučiuose. Romainas pats lankė Nicos berniukų licėjų. Motinos energija ir valia buvo nepalaužiama, ji nepasidavė skurdui ir ligai, kad tik sūnus, kurį mylėjo be saiko, pasiektų didelių aukštumų - taptų Prancūzų akademijos nariu ar Prancūzijos ambasadoriumi.
Nicoje Romainas patyrė ir skriaudas, ir nuolatinį norą atsigriebti. Jam, kaip svetimšaliui, buvo sunku patekti į buržuazijos sporto klubus, tačiau jis nenuleido rankų. Šis laikotarpis suformavo jo charakterį ir įkvėpė daugelį būsimų kūrinių, atspindinčių ištikimybę, drąsą, žmogaus garbingumą, atjautą ir sugebėjimą išlikti net pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Karjera ir diplomatinė tarnyba
Romainas Gary gyvenime išbandė įvairias profesijas. Paryžiuje jis dirbo padavėju, statistu kine, piešėju žaislų fabrike. Studijavo teisę Eks an Provanso universitete (nuo 1933 m.) ir Paryžiaus universitete, taip pat lankė užsiėmimus Aukštojoje karinio parengimo mokykloje. Jo motina netgi skatino jį ruoštis pasikėsinimui prieš Adolfą Hitlerį 1938 m., tačiau paskutinę akimirką sustabdė.
1938-1940 m. jis mokėsi karo lakūnų mokykloje Salon de Provanse, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvavo oro mūšiuose ir buvo apdovanotas prestižiniu „Garbės legiono“ ordinu. Po karo Romainas Gary ėmėsi diplomatinės tarnybos, dirbdamas Sofijoje, Berne ir Sukrėje (Bolivija). Nuo 1962 m. jis visiškai pasišventė literatūrinei veiklai, tapęs ir kino režisieriumi.
Literatūrinė kūryba ir Gonkūrų premijos fenomenas
Romainas Gary parašė apie 30 romanų, esė ir memuarų knygų, taip pat scenarijų kino filmams. Jo kūryba pasižymi humoro ir tragedijos, tikėjimo ir cinizmo derinimu, atskleidžiančiu gilius moralinius apmąstymus. Kūryboje yra nemažai autobiografijos elementų, tai ypač pastebima knygoje „Aušros pažadas“, pasakojančioje apie jo gyvenimą Vilniuje tarpukario metais.
R. Gary kūrybinio gyvenimo paslaptis atsiskleidžia dviejuose jo kūriniuose: Emile Ajaro vardu pasirašytame „Pseudo“ (1976) ir Romain Gary - „Emile’io Ajaro gyvenimas ir mirtis“. Prestižiškiausią Prancūzijos literatūros apdovanojimą - Gonkūrų premiją - jis pelnė net du kartus. Pirmąją premiją gavo 1956 m. kaip Romainas Gary už romaną „Dangaus šaknys“, kuris pirmąkart grožinėje literatūroje rimtai palietė ekologines problemas. Antroji premija jam atiteko po dvidešimties metų, 1975 m., už romaną „Gyvenimas dar prieš akis“, parašytą Émile Ajar slapyvardžiu. Tik po Romaino Gary mirties paaiškėjo, kad Romainas ir Émile'is buvo tas pats žmogus, o šis literatūrinis nuotykis tapo legenda.
Svarbiausios gyvenimo datos
Štai keletas svarbiausių Romaino Gary gyvenimo įvykių, atspindinčių jo kelionę nuo Vilniaus iki pasaulinės šlovės:
- 1914 m. gegužės 8 d.: Gimė Vilniuje, tikrasis vardas - Romanas Kacevas.
- 1923 m.: Persikėlė su motina į Varšuvą.
- 1928 m. rugpjūčio 23 d.: Išvyko su motina į Prancūziją, apsigyveno Nicoje.
- 1933 m.: Įstojo į Eks an Provanso universiteto Teisės fakultetą.
- 1938-1940 m.: Mokėsi karo lakūnų mokykloje, vėliau dalyvavo oro mūšiuose.
- 1945 m.: Išgarsėjo romanu „Europietiškas auklėjimas“.
- 1956 m.: Apdovanotas pirmąja Gonkūrų premija už romaną „Dangaus šaknys“.
- 1962 m.: Gyvenimą paskyrė literatūrinei veiklai.
- 1975 m.: Apdovanotas antrąja Gonkūrų premija (kaip Émile Ajar) už romaną „Gyvenimas dar prieš akis“.
- 1980 m. gruodžio 2 d.: Mirė Paryžiuje.
Palikimas ir atminimas Vilniuje
Nors didžiąją gyvenimo dalį Romainas Gary praleido Prancūzijoje, jo ryšys su gimtuoju Vilniumi išliko stiprus. Jo atminimas nuolat pagerbiamas. 1999 m. gegužės 17 d. Vilniuje, ant namo J. Basanavičiaus g. 18, kuriame jis gyveno vaikystėje, Prancūzijos ambasados lėšomis buvo atidengta memorialinė lenta.
2007 m. Vilniuje, J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžoje, buvo atidengtas paminklas rašytojo atminimui (skulptorius Romualdas Kvintas). Skulptūra vaizduoja berniuką su kaliošu rankose, žiūrintį į dangų, simbolizuojantį autoriaus vaikystės prisiminimus ir jo autobiografinio romano „Aušros pažadas“ motyvus.
Vilniuje veikia ir R. Gary kūrybos mylėtojų klubas, kurio įkūrėjas aktorius Romualdas Ramanauskas inicijavo rašytojo kūrinių skaitymus. LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus prisiminti ir pagerbti Lietuvoje gimusius, gyvenusius ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusius iškiliausius litvakus, ir vienas iš pasakojimų yra skirtas būtent Romainui Gary.
Dominique Bonos biografija - gilesnis žvilgsnis
Dominique Bona, pirmosios išsamios R. Gary biografijos lietuvių kalba („Romainas Gary“, iš prancūzų k. vertė Diana Bučiūtė, išleido „Baltos lankos“) autorė, mėgina atskleisti tikrąjį R. Gary gyvenimą. Gyvu ir žaismingu stiliumi ji piešia portretą laisvo žmogaus ir talentingo rašytojo, kurio įtaigūs romanai pelnė vietą tarp didžiųjų XX amžiaus kūrinių.
Dominique Bona (g. 1953) - garsi prancūzų žurnalistė ir rašytoja, Prancūzų akademijos narė, Garbės legiono ordino kavalierė, daugelio literatūrinių premijų, tokių kaip „Prix Interallié“, „Prix Méditerranée“, „Prix Renaudot“, laureatė. Jos knyga „Romainas Gary“ 1987 m. buvo įvertinta Prancūzų akademijos Didžiąja biografijos premija.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
