Profesorius Rimantas Stukas: Gyvenimas Mokslo, Visuomenės ir Bajorų Šaknų Sandūroje
Profesorius Rimantas Stukas - žinomas Lietuvos gydytojas higienistas epidemiologas, kurio indėlis į visuomenės sveikatą, mitybos mokslą ir akademinę bendruomenę yra nepaprastai reikšmingas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius yra biomedicinos mokslų daktaras, mitybos ir visuomenės sveikatos specialistas, o nuo 2017 m. - Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas. Šiame straipsnyje išsamiau apžvelgsime jo biografiją, akademinę ir mokslinę veiklą, požiūrį į mitybą bei pasidairysime į jo puoselėjamas bajoriškas šaknis.
Biografija ir Akademinė Karjera
Rimantas Stukas gimė 1962 m. kovo 5 d. Kuršėnuose. Jo akademinė kelionė prasidėjo Vilniaus universitete, kurį jis baigė 1986 m., įgydamas gydytojo higienisto-epidemiologo kvalifikaciją. Karjerą pradėjo Higienos katedroje. 1993 m. apgynė daktaro disertaciją, o 1996 m. tapo docentu. 2008 m. atliko habilitaciją, kas yra svarbus žingsnis akademinėje karjeroje, o 2013 m. įgijo profesoriaus laipsnį.
Vadovaujančios Pareigos Vilniaus Universitete
Prof. dr. Rimantas Stukas ilgus metus ėjo įvairias svarbias vadovaujančias pareigas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 2000-2018 m. jis ėjo Medicinos fakulteto Studijų prodekano pareigas. 2007-2017 m. vadovavo Visuomenės sveikatos institutui, o nuo 2017 m. yra Visuomenės sveikatos katedros vedėjas.
Nutarimas dėl naujo MF SMI vadovo priimtas remiantis Medicinos fakulteto dekano teikimu 2024 m. gruodžio 18 d. įvykusio Medicinos fakulteto Tarybos posėdžio metu. Šiuo metu profesorius šias pareigas eina laikinai (LEP), o nuo 2025 m. sausio 2 d. Rimantas Stukas pradės nuolatines Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) Sveikatos mokslų instituto (SMI) direktoriaus pareigas.
Jo indėlis į švietimą ir studentų ugdymą yra vertinamas ir pačių studentų. 2024 m. Visuomenės sveikatos bakalauro studijų programos studentai išrinko jį geriausiu fakulteto dėstytoju.
Dalyvavimas Nacionalinėse Sveikatos Politikos Formavimo Struktūrose
Nuo 2002 m. R. Stukas aktyviai dalyvavo nacionalinėse sveikatos politikos formavimo struktūrose. 2005-2017 m. buvo Nacionalinės sveikatos tarybos narys, o 2013-2017 m. ėjo pirmininko pavaduotojo pareigas. Be to, 2014-2016 m. priklausė Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijai. Už nuopelnus visuomenės sveikatos srityje jis buvo apdovanotas 2014 m.
Mokslinė Veikla ir Publikacijos
Profesoriaus Rimanto Stuko mokslinio darbo svarbiausia sritis - mitybos ir maisto sauga, įvairių gyventojų grupių mitybos ir gyvensenos tyrimai. Pastaraisiais metais jis atlieka įvairių Lietuvos gyventojų grupių mitybos tyrimus, dalyvauja integruotuose sveikatos, mitybos, aplinkos ir gyvenimo kokybės tyrimuose, visuomenės sveikatos klausimus nagrinėja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.
Per savo karjerą R. Stukas paskelbė daugiau nei 450 mokslinių straipsnių, parengė 11 mokomųjų knygų, yra dviejų vadovėlių ir vienos monografijos bendraautorius. Jis taip pat vadovauja daktaro disertacijas rašantiems medicinos ir sveikatos srities doktorantams.
Svarbiausi Darbai
Rimantas Stukas yra šių knygų ir vadovėlių autorius arba bendraautorius:
- „Profesinė sveikata“ (2008)
- „Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje“ (2010)
- „Sveikatos integralumas ir valdymas“ (2014) (monografija)
- „Mitybos ir maisto higienos praktikos darbai“ (1998)
- „Sveika mityba“ (1999)
- „Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos vertinimas“ (2003) (kartu su Gene Šurkiene)
- „Augalinis maistas. Poreikis ir reikšmė sveikatai nuo kūdikystės iki senatvės“ (2005) (su Gene Šurkiene)
- „Gyvensena ir visuomenės sveikata“ (2012)
- „Mityba ir jos vertinimas“ (2009)
- „Kūdikių maitinimas“ (2010)
- „Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai 2013 metais“ (2014)
- „Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos bei jų taikymas“ (2017)
8 mitybos įpročiai, kurie pakeitė mano savijautą – paprasta ir veikia
Profesoriaus Požiūris į Mitybą ir Sveikatą
R. Stukas pabrėžia, kad daugėja mokslinės informacijos apie sveikatai palankią mitybą, ir kad žinių turėjimas leidžia pareguliuoti mitybą, kad ji būtų sveikesnė. „Kai turi daug žinių, jas panaudoji ir pats“, - aiškino R. Stukas.
Mitybos Raštingumo Svarba
Profesorius tvirtina, kad mitybos raštingumas yra esminis geresnei sveikatai. „Kai žinių įgyji ir viską pertvarkai, sudėlioji moksliniais pagrindais, tai pajauti, kad organizmas geriau funkcionuoja ir galva geriau dirba, kūno svoris stabilizuojasi be papildomų pastangų. Tai - mitybos raštingumas: žinių turėjimas ir jų taikymas“, - paaiškina R. Stukas. Jis pabrėžė, kad mitybos patarimų reikia semtis iš patikimų šaltinių.
Rekomendacijos Mitybai
Pasak profesoriaus, pusryčiams tinka stambiamolekuliniai angliavandeniai - pavyzdžiui, košės, o vakarienei - baltymai (pavyzdžiui, varškė, balta žuvis, vištienos krūtinėlė). Pietums galima valgyti viską. R. Stukas prisiminė, kad anksčiau pas jį buvo pusryčiai ir vakarienė sukeisti vietomis: „Pusryčiams valgydavau baltyminį maistą, o vakarienei - turintį daug angliavandenių“.
Lietuvių Mitybos Įpročiai ir Pasninkas
Pasak profesoriaus, lietuvių mityba nėra sveikatai palanki. Iš anksto paruoštas maistas su priedais yra saugus, bet jis „dirbtinai pasendintas“, o jo biologinė vertė kritusi. Jo teigimu, Advento pasninko tradicija daugeliui būtų į sveikatą, nes Lietuvos gyventojai suvalgo per daug mėsos ir jos patiekalų. Populiarūs išlieka menkaverčiai, perdirbtos mėsos produktai: rūkyta mėsa, kumpiai, skilandžiai. „Jeigu patiekalas paruoštas iš šviečios mėsos, yra iš karto suvartojamas, tai sveikatai gali tik naudos duoti, bet perdirbtos raudonos mėsos gaminių rekomenduojama nevartoti. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad jie didina vėžio riziką“, - įspėjo R. Stukas. Jis paatviravo griežtai pasninko nesilaikantis, bet Advento penktadieniais stengiasi nevalgyti gyvulinės kilmės produktų.
Požiūris į Bulves
Profesorius paaiškino, kad iki Amerikos atradimo europiečiai valgė ropes, tik vėliau jas pakeitė bulvės. Jis atkreipė dėmesį, kad aliejuje kepamos bulvės sugeria labai daug riebalų, kurių nejaučiame, mums skanu, bet į organizmą įvedama labai daug riebalų. R. Stukas taip pat paaiškino, kad virtas bulves reikia valgyti karštas, nes šaltose bulvėse vitamino C yra maždaug dvigubai mažiau. „Jeigu jų nesuvalgėme, įsidėjome į šaldytuvą, kitą dieną bulvėse bus tik vitamino C pėdsakai“, - patikino profesorius. Būtent dėl to iš anksto paruošti šaldyti pusgaminiai yra mažiau maistingi. „Iš tikrųjų matome, kad Lietuvos gyventojams jau trūksta vitamino C. Jie jo nesusirenka pakankamai iš bulvių“, - pastebėjo R. Stukas.
Mėgstamas Maistas
Paklaustas, koks maistas jam patinka labiausiai, R. Stukas pripažino jaučiantis silpnybę ne tik sveikiems patiekalams. „Biskvitinis obuolių pyragas su cinamonu, šiltas ir kvepiantis - man labai skanu. Kai namai pakvimpa cinamonu, pajaučiu Kalėdų laukimą“, - silpnybę, kuriai sunku atsispirti įvardijo profesorius.
Bajoriškos Šaknys ir Kultūrinė Veikla
Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas ne tik darbuojasi visuomenės sveikatos baruose ir tyrinėja subalansuotos mitybos vingrybes, bet ir puoselėja bajoriškas savo šaknis. Jis yra Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos Vilniaus krašto kancleris.
Giminės Istorijos Paieškos
R. Stukas pasakoja, kad apie bajoriškumą tarybiniais metais išvis nebuvo kalbama. Apie jas žinojo, tik, ko gero, reikėjo, kad ateitų laikas ir noras pasigilinti. Norint daugiau sužinoti apie giminės istoriją, reikia dirbti su archyvine medžiaga. Deja, tai nėra paprasta, todėl kreipėsi į specialistus. Dauguma dokumentų parašyti senąja kanceliarine slavų kalba, kuri jam neprieinama. Labiausiai nustebino, kad archyvai apskritai išliko per istorinius neramumus, karus.
Giminės Herbas ir Žymūs Protėviai
Rusijoje esantį dokumentą reikia dar iššifruoti, jis rašytas ranka, įmantriu šriftu. Ten nupieštas giminės herbas - pelikanas. Vienas jo protėvių buvo atsakingas už finansų tvarkymą Žemaitijoje. Protėviams priklausė Kvesčių dvaras su valstiečiais Karšuvos žemėje. Prosenelis iš Jagminų giminės (herbas Pelikanas), prosenelė iš Pliuškevičių (herbas Pniejnia).
Žymiausias giminės atstovas yra Tadas Jagminas (miręs 1791 m.). Karalius jį paskyrė eiti įvairių Žemaitijos kunigaikštystės valsčių tijūno pareigas, buvo Šiaulių karališkosios ekonomijos viceadministratorius bei A. Tyzenhauzo ekonominių reformų įgyvendintojas. Be to, giminės nuotraukose užfiksuotas Benediktas Jagminas - šaulys, apie 1924 m. Ir Kotryna Jagminienė (Firevičiūtė), Raseiniai, apie 1926 m. yra tarp išlikusių relikvijų. Yra išlikę keletas dokumentų, nuotraukų, įdomūs, prabangūs antikvariniai indai: vokiško porceliano lėkštės (keptam paršeliui, žuviai, žąsiai), rankomis ištapyti servizai. Per karą jie buvo užkasti ir per stebuklą išliko iki šių dienų.
Ryšiai su Kitomis Bajorų Giminėmis
A. Stukas netikėtai sužinojo, kad su viena kolege yra kilę iš vieno giminės medžio kamieno. Beje, tarp šalies medikų yra ir daugiau bajorų - gydytoja dietologė docentė Laisvūnė Petkevičienė, jo doktorantė dr. Indrė Chmieliauskaitė. O pirmasis įsteigtos Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos vadas buvo akušeris-ginekologas docentas.
Profesoriui teko susipažinti ir su lenkų kilmės istoriku M. Plewka. Netikėtai būtent profesoriaus turimi duomenys ir nuotraukos padėjo M. Plewkai užpildyti vienintelę likusią spragą savo giminės istorijoje. Susitikimas Vilniuje buvo maloni patirtis.
Bajoriškos Vertybės ir Jų Puoselėjimas
R. Stuko mama bajoraitė buvo inteligentiška, elegantiška, visuomet pasitempusi moteris. Jos spintoje buvo išrikiuota daugybė skrybėlaičių. Mamos pusseserės šypsodavosi: „Vaikštai visuomet su skrybėle, ne veltui esi tikra bajoraitė“. Profesorius pastebi, kad vyresni bajorai labiau išsaugoję savo manieras, vertybes, visuomet pasitempę, skiria dėmesį aprangai. Šiuolaikinis pasaulis skirtumus palengva ištrina. Jo šeimoje tęsiamos tradicijos per keturias kartas: Danutė Marytė Stukienė (Jagminaitė), Rimantas Stukas, Eglė Stukaitė-Ruibienė su sūnumi Vytautu Ruibiu.
Lietuvos karališkosios bajorų sąjunga aktyviai prisideda prie istorinio paveldo išsaugojimo. Šiemet sukanka šimtas devyniasdešimt metų, kai Emilija Pliaterytė Dusetų bažnyčioje paskelbė sukilimo pradžią, iškėlė vėliavą ir surinko būrį. Šiam svarbiam įvykiui pažymėti sukurta bareljefinė plokštė, kuri yra dovana Dusetų bažnyčiai nuo Vilniaus krašto bajorų sąjungos. Taip pat LDK istorijoje yra reikšmingas karalienės Bonos indėlis. Jos atminimui įamžinti Vilniaus krašto bajorų sąjunga nutarė pagaminti karalienės bareljefą ir padovanoti Valdovų rūmų muziejui.
8 mitybos įpročiai, kurie pakeitė mano savijautą – paprasta ir veikia
Požiūris į Politiką ir Švietimą
Profesorius Rimantas Stukas kritiškai vertina dabartinę politinę situaciją Lietuvoje. Jis mano, kad šalyje daug partijų su skirtingomis programomis, o tose partijose - daug žmonių, kurie taip pat turi įsitikinimus, charakterį. Gal dėl to, pasak jo, yra tiek daug blaškymosi tarp įvairių problemų, politinių peripetijų.
Viena didžiausių jo matomų problemų - nepakankamas dėmesys ir finansavimas švietimui, kultūrai, mokslui. „Universitetų dėstytojų atlygiai maži, jauni žmonės nenori likti čia ir dirbti mokslinio darbo, nes kasininkės prekybos centruose gauna didesnius atlyginimus“, - pastebi R. Stukas, pabrėždamas būtinybę investuoti į ateities kartų ugdymą ir mokslo plėtrą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
