Kraujo tyrimai dažnai atrodo kaip paprasti skaičiai ir raidės, tačiau kai kurie iš jų turi milžinišką reikšmę žmogaus sveikatai, nėštumui ir net gyvybei. Vienas tokių - rezus (Rh) antikūnų nustatymas. Rezus (Rh) faktorius - tai baltymas (antigenas), esantis raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje. Apie 85 % žmonių yra Rh teigiami, likusieji - Rh neigiami.

Tai kraujo tyrimas, parodantis, ar organizmas gamina antikūnus prieš rezus (Rh) faktorių. Tyrimas leidžia įvertinti imuninę reakciją, kuri gali būti pavojinga nėštumo metu ar atliekant kraujo perpylimą. Rh antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso (Coombso) metodu - tai serologinis tyrimas, skirtas nustatyti antikūnų prieš eritrocitų antigenus buvimą paciento kraujo serume ar plazmoje. Pagrindinis tyrimo tikslas - aptikti imuninius IgG klasės antikūnus, galinčius prasiskverbti per placentą ir sukelti vaisiaus ar naujagimio eritrocitų irimą.
Dažniausiai tyrimas atliekamas:
Tai prevencinis tyrimas, padedantis išvengti rimtų komplikacijų. Procedūra nereikalauja badavimo ar specialios dietos, kraujo mėginys paimamas iš venos, o pati procedūra trunka 1-2 minutes.
Serologinis konfliktas - tai motinos ir vaisiaus kraujo grupių arba Rh (rezus) faktoriaus nesuderinamumas. Svarbu paminėti, kad kalbant apie rezus kraujo grupių skirtumus, pavojus yra tuomet, kai mamos kraujo grupė rezus neigiama, o tėvo - teigiama. Jei motina yra rezus neigiama, o vaisius - rezus teigiamas, nėštumo ir gimdymo metu vaisiaus kraujas, patekęs į motinos kraujotaką, sukelia imuninę reakciją. Kilusi imuninė reakcija pradeda kovoti prieš „svetimkūnį“ ir puola vaisiaus eritrocitus.
Dėl serologinio konflikto kyla vaisiaus ir naujagimio hemolizinė liga. Iš motinos kraujo į vaisių patekę antikūnai sukelia raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) irimą, vadinamą hemolize. Tuomet vaisiaus kraujyje mažėja šių kraujo elementų, ryškėja mažakraujystė (anemija).
| Hemolizinės ligos forma | Pagrindiniai požymiai |
|---|---|
| Lengva | Mažakraujystė, odos ir gleivinių blyškumas, nežymiai padidėjusios kepenys ir blužnis. |
| Vidutinio sunkumo | Gelta, padidėjusios kepenys ir blužnis, bilirubino kiekio padidėjimas. |
| Sunki | Vandenė, ryškus kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimas, odos blyškumas. |
Ligos riziką vaisiui ir naujagimiui sirgti hemolizine liga didina:

Esant serologiniam konfliktui, nėščioji nieko blogo nejaučia, todėl svarbu žinoti apie galimą jo buvimą. Pastojus, pirmo apsilankymo pas gydytoją metu, išsiaiškinama vyro ir moters kraujo grupė bei Rh faktorius. Jei moters kraujyje antikūnų prieš rezus antigeną nėra, taikoma imunoprofilaktika ir antikūnai nėštumo metu nebetiriami. Jei antikūnų randama, jie tiriami kartą per mėnesį nuo 20 nėštumo savaitės.
Antikūnų kiekiui didėjant, atliekama amniocentezė - tyrimui paimama vaisiaus vandenų bei nustatomas vaisiaus hemolizinės ligos sunkumas pagal juose esančią bilirubino koncentraciją. Vaisius papildomai tiriamas ultragarsu, vertinama jo smegenų kraujotaka.
Rezus faktoriaus neturinčioms nėščiosioms, kurių kraujyje nerandama antikūnų, taikoma imunoprofilaktika: 28 nėštumo savaitę ir per 24-72 val. po gimdymo (jei naujagimis turi Rh faktorių) į raumenis suleidžiama 300 μg anti-Rh imunoglobulino. Jis neutralizuoja į motinos kraujotaką patekusius vaisiaus eritrocitus, turinčius Rh faktorių, todėl antikūnai nespėja pasigaminti. Svarbu prisiminti: jei antikūnai jau nustatyti, imunoprofilaktika tampa neefektyvi.