Auginimo ir priežiūros vadovas: remontantinės avietės

Avietė (Rubus idaeus L.) - tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos, iki 1,5 metro aukščio daugiametis krūmas su dvimečiais stiebais. Tai vienas populiariausių sodo augalų, kurio vaisiai vertinami dėl išvaizdos ir skonio, o kitos augalo dalys - lapai ir stiebai - pasižymi vaistinėmis savybėmis. Avietės - tikras vitaminų ir mineralų šaltinis, jose gausu vitaminų C, A, B grupės, E, taip pat geležies, kalio druskų, karotino ir folio rūgšties. Šiuos augalus auginti nėra labai sudėtinga, tačiau norint sulaukti gausaus derliaus, būtina užtikrinti specifines augimo sąlygas.

Aviečių augimą ir vystymąsi gali sutrikdyti nepalankios oro sąlygos, netinkamas maistinių medžiagų balansas ar prasta priežiūra. Taip pat avietes puola pavojingos ligos ir kenkėjai, kurių ignoravimas gali lemti derliaus ar net pačių augalų praradimą.

Remontantinių aviečių auginimo ypatumai

Remontantinės avietės - tikras atradimas darže ar sode, nes jos leidžia mėgautis derliumi du kartus per sezoną. Pagrindinis skirtumas nuo paprastųjų (vasarinių) aviečių yra tas, kad remontantinės mezga uogas ant vienmečių ūglių. Tai reiškia, kad jų derlius didžiąja dalimi priklauso nuo pavasarį atliktų priežiūros darbų, formuojant sveikus ir stiprius ūglius.

Pavasaris yra kritinis metas remontantinių aviečių priežiūrai. Vos tik atšyla oras ir dirva pradeda džiūti, būtina nuimti žiemos apdangalus, pavyzdžiui, mulčią ar eglišakes, kad ūgliai gautų daugiau šviesos ir greičiau sušiltų. Tuo pačiu metu svarbu šalinti piktžoles, kurios pavasarį dygsta greičiau nei avietės.

Genėjimas - raktas į gausų derlių

Remontantinių aviečių genėjimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių derliaus gausumą. Kadangi jos dera ant vienmečių ūglių, pavasarį būtina atidžiai atrinkti ir palikti tik stipriausius, sveikus ūglius. Sveikas ūglis yra tvirtas, žalias, su gyvybingais pumpurais. Pašalę, trapūs ar parudavę stiebai, kurių vidus patamsėjęs, gero derliaus neduos ir turėtų būti pašalinti.

Yra du pagrindiniai genėjimo būdai, priklausomai nuo norimo derliaus:

• Vienas, gausesnis rudens derlius: Pavasarį visi stiebai nupjaunami prie žemės. Taip paskatinamas naujų, stiprių ūglių augimas, kurie duos gausų derlių nuo rugpjūčio vidurio iki spalio pabaigos.
• Du derliai (vasaros ir rudens): Vasarą nuimamas derlius nuo peržiemojusių ūglių. Po derliaus nuėmimo šie stiebai trumpinami arba pašalinami, o nauji vienmečiai ūgliai duos mažesnį, bet vis tiek vertingą rudeninį derlių.

Vasarinių aviečių antramečiai stiebai, nuėmus derlių, taip pat turėtų būti pašalinami, paliekant 10-15 stipriausių vienmečių stiebų viename metre.

Remontantinių aviečių stiebus rekomenduojama pjauti rudenį, po derliaus nuėmimo, arba ankstyvą pavasarį (kovo mėnesį), kol dirva dar sušalusi. Svarbu nupjauti visus sumedėjusius, lapus numetusius stiebus iki pat žemės, nepaliekant kelmelių.

Tręšimas ir laistymas

Avietės yra dėkingos augalams, kuriems tinkamai tręšiant ir laistant, galima pasiekti puikių rezultatų. Pavasarį, prasidėjus aktyviam augimui, avietės ypač jautrios maistinių medžiagų trūkumui. Joms naudinga teikti azoto trąšas (pvz., amonio salietrą, karbamidą), kurios skatina naujų ūglių augimą. Taip pat rekomenduojama naudoti kompostą ar perpuvusį mėšlą, kurie ne tik maitina augalą, bet ir gerina dirvos struktūrą.

Vasaros pradžioje avietes rekomenduojama papildomai tręšti 2-3 kartus, naudojant skystą gyvulių ar vištų mėšlą. Birželio-liepos mėnesiais galima tręšti pelenais, siekiant padidinti uogų dydį ir skonį. Rudenį tręšiama fosforo ir kalio trąšomis, kurios padeda augalui pasiruošti žiemai ir kaupiasi kitų metų derliui.

Avietėms gyvybiškai svarbus vanduo, tačiau svarbu neperlaistyti. Dirva turėtų būti drėgna, bet ne permirkusi. Laistoma gausiai ir retai, o po laistymo rekomenduojama supurenti dirvą.

Tręšimas per lapus yra efektyvus būdas greitai papildyti augalus maistinėmis medžiagomis, ypač kai dirvožemio sąlygos ar oro temperatūra riboja šaknų gebėjimą jas pasisavinti. Pavasarį rekomenduojama purkšti azoto trąšomis, žydėjimo metu - trąšomis su didesniu kiekiu fosforo ir kalio, o po žydėjimo - kalcio turinčiomis trąšomis.

Dažniausios aviečių ligos ir kenkėjai

Norint užtikrinti gerą aviečių derlių, svarbu atpažinti ir laiku kovoti su ligomis bei kenkėjais.

Ligos

• Aviečių žievėplaiša: Dažna ir žalinga liga, pažeidžianti jaunus ūglius, pumpurus, lapkočius ir lapus. Pažeisti stiebai nusilpsta, praranda derlingumą ir gali nudžiūti.
• Šaknų puvinys: Liga plinta židiniais, paveikia visą augalą. Viršūnės gelsta, vysta, lapai džiūsta, stiebai lėčiau auga, sutrinka apytakos audiniai.
• Kekerinis puvinys: Pažeidžia visas antžemines augalo dalis, ypač pavojingas uogoms, ant kurių atsiranda minkštų rudų dėmių su pilku grybienos sluoksniu.
• Aviečių deguliai (antraknozė): Ant jaunų stiebų susidaro raudonai rudos dėmelės, kurios vėliau susilieja, audiniai sukamštėja, stiebai džiūsta.
• Filostiktozė: Grybelinė liga, sukelianti lapų dėmių atsiradimą ir ankstyvą lapų kritimą, o tai kenkia derliui.
• Aviečių šviesmargė: Pažeidžia lapus, stiebus ir ūglius, atsiranda rausvai rudų dėmelių, kurios didėja, lapai gali nekrozuotis ir kristi anksčiau laiko.
• Verticiliozė: Grybelinė liga, sukelianti augalo vystimąsi.

Kenkėjai

• Paprastasis avietinukas: Vabalai graužia lapuose skyles, lervos gadina žiedpumpurius, žiedus ir uogas, kurios deformuojasi.
• Avietinis žiedgraužis: Vabalai graužia skyles žiedkočiuose, pažeisti žiedpumpuriai nulinksta, paruduoja ir sudžiūsta.
• Avietinis gumbauodis: Lervos gyvena stiebų viduje, maitinasi jų šerdimi ir formuoja gumbus. Stiebai džiūsta, mažėja derlius.
• Paprastoji voratinklinė erkė: Polifagas, pažeidžia daugybę augalų rūšių.
• Avietinis amaras: Gyvena kolonijomis ant ūglių ir lapkočių, čiulpia sultis. Lapai susisuka, ūgliai išsikraipo, avietės nedera.
• Grambuoliai: Lervos graužia augalų šaknis, augalai skursta ir džiūsta.
• Kurkliai: Graužia šaknis ir antžemines augalų dalis.
• Marmurinė skydblakė: Maitinasi augalų sultimis, sulėtėja augalų vystymasis, perneša virusines ligas.
• Avietinė minakandė: Lervos minuoja augalo lapus.

Geriausios aviečių veislės

Pasirinkus tinkamą veislę, galima užtikrinti gerą derlių ir atsparumą ligoms. Tarp populiarių remontantinių veislių yra 'Polka®', 'Pokusa®', 'Poranna rosa®' (geltona), 'Glem Ample'. Vasarinių veislių tarpe verta paminėti 'Laszka®', 'Sokolica®', 'Radziejowa®', 'Golden Queen' (geltona). Kiekviena veislė turi savų privalumų, susijusių su derėjimo laiku, uogų dydžiu, skoniu ir atsparumu ligoms bei šalčiui.

Norint sėkmingai auginti remontantines avietes, svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą vietos parinkimą (saulėtą, apsaugotą nuo vėjų), dirvožemio paruošimą, reguliarų tręšimą ir laistymą, bei, žinoma, tinkamą genėjimą. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, galima džiaugtis gausiu ir skaniu derliumi.

tags: #remontantines #avietes #babies #viesna

• Kokybiškos ir šiltos striukės mažyliams
• Traktorius vaikams
• Nuoširdžios šeimų istorijos apie dvynukus
• Sužinokite apie BABĒ prausiklių naudojimą
• Gimimo mėnesio gėlių simbolika