Rekomendacijos senelių globos namams: nuo poreikio nustatymo iki apsigyvenimo

Sprendimas vyresnio amžiaus giminaitį apgyvendinti globos namuose daugeliui šeimų yra reikšmingas žingsnis, lydimas daugybės klausimų. Svarbu suprasti, kad Lietuvoje egzistuoja mechanizmai, leidžiantys gauti valstybės ir savivaldybių finansuojamą globą, kuri žmonėms dažnai vadinama „nemokamais senelių namais“, nors tikslesnis terminas būtų - kompensuojama arba subsidijuojama globa. Patekimas į valstybės finansuojamus globos namus yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir žinių, tačiau tai yra teisėta ir oriai senatvei užtikrinti skirta socialinė garantija.

Pirmieji žingsniai: poreikio nustatymas ir kreipimasis į savivaldybę

Norint patekti į senelių globos namus, pirmiausia reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių arba seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.

Pateikus prašymą, per nustatytą terminą į asmens namus atvyksta socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Socialiniai savivaldybės darbuotojai turi nustatyti, kad žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa, ir tik tada asmuo gali patekti į senelių namus. Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas ir jo savarankiškumas.

Būtini dokumentai

Prieš kreipiantis į savivaldybę, būtina pasiruošti reikiamus dokumentus. Nors daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas, jūs turite pateikti:

• Galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
• Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją.
• Šeimos gydytojo išduotą medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a), kuriame nurodytos diagnozės, vartojami vaistai ir patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis.
• Pažymą apie gyvenamąją vietą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.

Finansiniai aspektai: mokėjimo tvarka

Lietuvoje galioja solidarumo principas ir aiškiai apibrėžta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka. Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš šių dalių:

Jei asmens pajamų nepakanka padengti globos kainai, skirtumą finansuoja savivaldybė. Tačiau privačių globos namų kaina dažnai viršija savivaldybės nustatytą maksimalų įkainį - šį skirtumą turi padengti pats asmuo arba jo artimieji.

Svarbūs aspektai renkantis įstaigą ir adaptaciją

Gavus siuntimą į socialinės globos įstaigą, globos namus pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją. Sprendimas persikelti į senelių namus dažnai būna emociškai sunkus tiek pačiam senjorui, tiek jo artimiesiems. Atviras pokalbis yra būtinas: nereikėtų senjorui meluoti, kad jis vežamas į „sanatoriją“ ar „ligoninę trumpam patikrinimui“.

Dauguma globos namų leidžia ir net skatina atsivežti asmeninių daiktų: mėgstamą fotelį, nuotraukų rėmelius, radijo imtuvą ar televizorių, knygas. Tai padeda sukurti namų jaukumo jausmą naujoje, svetimoje aplinkoje. Vidutiniškai prireikia pusės metų, kol žmogus adaptuojasi naujoje vietoje. Atminkite, kad tai, jog brangus žmogus yra apgyvendinamas globos įstaigoje, nereiškia, jog artimieji yra atribojami nuo jo priežiūros - jie gali ir turi aktyviai dalyvauti specializuotos priežiūros procese.

tags: #rekomendacijos #seneliu #globos #namams

• Pasirinkite tinkamą dviratį vaikui su pavaromis
• Magija ir staigmenos kiaušiniuose
• Apyrankės vaikams
• Patarimai, kaip efektyviai naudoti pjuvenas sode
• patarimai renkantis vaikišką lovą