Ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengimo reikalavimai ir ugdymo principai

Pedagogų rengimas Lietuvoje yra vientisa sistema, apimanti studijas kvalifikacijai įgyti ir nuolatinį profesinį augimą. Ši sistema užtikrina, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai būtų tinkamai pasirengę dirbti su jauniausiais šalies piliečiais, puoselėdami jų raidą ir mokymosi procesus. Pedagoginis augimas prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas.

Pedagogų rengimo sistema ir studijų programos

Lietuvoje pedagogus ruošia aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą studijų programą.

Iki 2018 m. rugsėjo pedagogus rengė aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Nuo 2018 m. gegužės 29 d. patvirtintame Reglamente nurodyta, kad pedagogikos studijų krypties studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai (toliau - Centras) ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais. Centras yra švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantis universitetas.

Studijų būdai ir trukmė

Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Lygiagrečiuoju būdu besimokantis asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą. Į ją yra integruotas pedagoginių studijų modulis. Gretutiniu būdu asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro / profesinio bakalauro ne pedagogikos studijų krypties studijų programos.

Pedagogo kvalifikaciją taip pat galima įgyti baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais. Asmenys, kurie jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir nori tapti mokytojais, gali rinktis nuoseklųjį būdą. Tai yra, baigti profesinių studijų programą, kuri yra parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu. Pedagogu galima tapti ir alternatyviais būdais, pavyzdžiui, turint bakalauro arba magistro laipsnį dalyvauti programoje, vykdomoje bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.

Jei tai yra bakalauro/profesinio bakalauro integruotos pedagoginės studijos, jų trukmė atitinka bakalaurui ir profesiniam bakalaurui keliamus reikalavimus. Bakalauro pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 kreditų (toliau - ECTS). Pedagoginių studijų modulį sudaro 60 ECTS. Mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos apimtis - ne mažiau 60 ECTS.

Priėmimas į pedagogines studijas

Kandidatų atranka į pedagogines studijas vyksta pagal 2017 m. rugsėjo 14 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Pedagogų rengimo modelio aprašą. Asmens mokymosi pasiekimų vertinimas vyksta stojant į bet kokios studijų krypties programą aukštojoje mokykloje.

• Centralizuotas priėmimas: Į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdo LAMA BPO. Priėmimas vykdomas pagal LAMA BPO patvirtintą bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas tvarkos aprašą kiekvieniems metams. LAMA BPO kiekvienais metais paskelbia dokumentų priėmimo datas, konkursinio balo ir konkursinių eilių sudarymo tvarką, motyvacijos stojantiesiems į švietimo ir ugdymo programas vertinimo procedūras ir datas. Pagrindinis priėmimas vyksta nuo birželio pradžios iki liepos antros pusės. Jei lieka laisvų studijų vietų, į jas organizuojamas papildomas priėmimas. Jis vyksta rugpjūčio pirmoje pusėje.
• Priėmimas į aukštesnes pakopas: Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja aukštoji mokykla. Ji taip pat nustato priėmimo reikalavimus. Įprastai tai yra konkursinio balo sudarymas, remiantis mokymosi pasiekimais.

Kandidatai laiko motyvacijos testą. Stojantys į menų pedagogikos studijas įprastai turi laikyti stojamąjį egzaminą, kurio metu būsimasis studentas turi pademonstruoti savo meninius gebėjimus. Stojant į sporto ir kūno kultūros pedagogiką yra vertinami sporto pasiekimai. Pretenduojantys mokytis pagal šias programas turi būti įgiję atitinkamos pakopos aukštąjį išsilavinimą, o stojantys į menų pedagogikos studijas - atitinkamos meno šakos išsilavinimą.

Pedagogui keliamų kompetencijų sritys

Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos keturios pagrindinės kompetencijų sritys, kurios apibrėžiamos ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro:

1. Profesinės elgsenos sritis: susijusi su kryptinga pedagogo veikla, profesinės elgsenos formavimusi ir nuolatiniu stiprinimu, siekiant ugdymo tikslų, puoselėjant organizacijos kultūrą, suvokiant jos svarbą, atliekant veiklas mokykloje ir už jos ribų.
2. Kognityvinės srities kompetencijos: susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ir įgyvendinti ugdymo aktualijas, ugdymosi prieinamumą, ugdytinių savarankiškumą.
3. Veikimo kartu srities kompetencijos: suvokiamos kaip pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui mokykloje ir už jos ribų. Veikimas kartu, siekiant ugdymo tikslų, apima pedagogo veiklą mokyklos vidiniuose ir išoriniuose tinkluose individualiai ar kartu su kitais pedagogais, su ugdytinio šeima (tėvais, globėjais, rūpintojais), kitais specialistais.
4. Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos: leidžia pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas ir, atsižvelgiant į tai, bendrauti, dalintis jomis, įvertinant savo ir tų, su kuriais bendraujama, emocinį patyrimą. Pedagogų emocijos veikia jų pačių ir mokinių elgesį, motyvaciją, mąstymą, taip pat ir pedagogo bei mokinio, pedagogo ir kolegų, pedagogo ir tėvų ir kt. santykius.

Pedagoginių studijų programų rengimas ir kvalifikacijos suteikimas

Pedagogikos studijų krypčių studijų programas rengia aukštosios mokyklos. Programa rengiama pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašą. Parengtai programai turi pritarti švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Pedagogų kvalifikacijos ir studijų programų komisijos rekomendacijas. Parengtą programą su ministro pritarimu vertina Studijų kokybės vertinimo centras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato visų studijų programų bendruosius studijų vykdymo reikalavimus. Juose nurodoma, kad kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tada, kai asmuo baigia atitinkamą studijų programą ir pasiekia programoje numatytus studijų rezultatus. Pedagogų rengimo reglamente patikslinama, kad pedagoginės pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos bei profesinės studijos baigiamos baigiamuoju darbu. Baigiamasis darbas yra savarankiškas pagrindinių studijų baigiamasis darbas. Jame studentas nagrinėja aktualią pedagogikos lauko problemą. Įprastai tai yra rašytinis darbas, kurį studentas ginasi žodžiu. Darbo sudėtingumas ir apimtis priklauso nuo studijų programos pakopos.

Diplomai išduodami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą diplomų išdavimo tvarką. Diplomą išduoda ta aukštoji mokykla, kurios pedagoginių studijų programą baigė studentas. Diplomo priedėlis išduodamas kartu su profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro diplomais ir yra neatskiriama jų dalis. Diplomo priedėlyje pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.

Dėstytojams ir specialistams keliami reikalavimai

Mažiausiai 30 proc. dėstytojų, kurie dirba pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje, privalo turėti pedagoginio arba vadybinio darbo patirties. Patirtis turi būti sukaupta švietimo / švietimo pagalbą teikiančioje įstaigoje. Mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos dalykus dėstantys dėstytojai turi vykdyti praktinę pedagoginę veiklą (dirba mokytoju arba konsultuoja mokytojus, arba vykdo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, arba stažuojasi švietimo įstaigose Lietuvoje arba užsienyje) švietimo įstaigoje (išskyrus aukštąsias mokyklas).

Vadovauti pedagoginei praktikai gali dėstytojas, turintis pedagogo kvalifikaciją ir bent jau magistro laipsnį (jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją). Pradinio ugdymo mokytojai yra baigę arba pradinio ugdymo mokytojų rengimo ir (ar) Vaikystės pedagogikos programą. Pradinio ugdymo mokytojas vaikus moko visų dalykų. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokomųjų dalykų mokytojai yra baigę tokios krypties studijų programą, kokį mokomąjį dalyką dabar moko.

Vaikus, turinčius sveikatos problemų, judesio ir padėties sutrikimų, elgesio ir emocijų sutrikimų ugdo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos arba dalyko mokytojai.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir aplinkos modeliavimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-93 Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5 punktu, vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei šioje higienos normoje nustatytas vaiko ugdymo sąlygas.

Pedagogas, dirbantis su ikimokyklinio amžiaus vaikais, turi vadovautis pagrindiniais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Gairės parengtos vadovaujantis šiais svarbiausiais principais:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Rekomenduojamos ikimokyklinio ugdymosi sritys

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurios yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę ir apima vaikų ugdymo(si) turinį bei veiklas:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymo(si) kontekstų kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančios netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Svarbiausi kontekstai ikimokykliniame ugdyme yra šie:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant vaikų subkultūros, artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplėčia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: kuria vaizduotę, smalsumą, nuostabą keliančią aplinką, akcentuojančią patį kūrybos procesą.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir vaikų pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Žemiau pateikiami konkretūs pasiekimų pavyzdžiai.

Mūsų sveikata ir gerovė: Vertybinė nuostata ir gebėjimai

Vertybinė nuostata, kurią pedagogas padeda ugdyti: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

• A1. Mityba ir valgymo įpročiai:
  • Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
  • Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
  • Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2. Higiena ir savitvarka:
  • Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
  • Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
  • Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Saugus elgesys ir aplinkos suvokimas:
  • Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
  • Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
  • Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
  • Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Fizinis aktyvumas ir smulkioji motorika: Vertybinė nuostata ir gebėjimai

Vertybinė nuostata, kurią pedagogas padeda ugdyti: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus. Tai apima šiuos esminius gebėjimus:

• B1. Didžioji motorika ir judėjimas:
  • Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
  • Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
  • Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
  • Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
  • Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Smulkioji motorika:
  • Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
  • Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.
  • Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
  • Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Specializuotos ugdymo programos ir jų anotacijos

Ikimokyklinio ugdymo pedagogai taip pat gali gilinti žinias specifinėse srityse, dalyvaudami papildomo kvalifikacijos kėlimo programose, kurių pavyzdžiai pateikiami žemiau. Šios programos padeda pedagogams nuolat tobulinti savo kompetencijas įvairiose srityse, pavyzdžiui, meninio ugdymo, užsienio kalbų ar fizinio aktyvumo:

• Priešmokyklinio ugdymo kompetencijų tobulinimo programa:

  Trukmė: 40 akad. val. (30 akad. val. - auditorinis darbas, 10 akad. val. - savarankiško darbo užduotys).

  Programos anotacija: LT ir ES teisiniai dokumentai, reglamentuojantys priešmokyklinį ugdymą. Psichosocialinė, kognityvinė priešmokyklinio amžiaus vaikų raida. Vaiko pažinimas (individualių ir specialiųjų vaiko poreikių pažinimas). Priešmokyklinio ugdymo individualizavimas. Esminiai Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos aspektai. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo dermė. Priešmokyklinio ugdymo(si) priemonės ir jų panaudojimo galimybės. Priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninės kompetencijos ugdymas. Priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos planavimas ir organizavimas. Priešmokyklinio amžiaus vaikų bendrųjų kompetencijų (mokėjimo mokytis, kūrybiškumo, verslumo integruotas ugdymas(is)) ugdymas. Ugdymo proceso dalyvių sąveika, užtikrinanti atsakingą požiūrį į vaiką, jo ugdymą(si) ir veiksmingą švietimo pagalbos teikimą. Ugdymo ir ugdymosi aplinkų kūrimas. Priešmokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas, brandumas mokyklai.

• Meninio ugdymo ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje tobulinimo programa:

  Trukmė: 40 akad. val. (30 akad. val. - auditorinis darbas, 10 akad. val. - savarankiško darbo užduotys).

  Programos anotacija: Pagrindiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo dokumentai ir meninis ugdymas. Vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sunkumų, pedagoginio poveikio galimybės. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų psichofizinės, socialinės ir kognityvinės raidos ypatumai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų meninių gebėjimų (dailės, muzikos, šokio, teatro) raida ir raiška, jų ugdymo ypatumai: planavimas, metodai, būdai, turinio integralumas. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išskirtinių meninių (dailės, muzikos, šokio, teatro) gebėjimų atpažinimas ir tobulinimas. Veiksmai, skatinantys vaikų kūrybiškumo ugdymą. Meninės raiškos integravimo į kitas ugdomąsias veiklas galimybės. Netradicinių ugdymo priemonių, gamtinės medžiagos panaudojimas skatinant ir aktyvinant meninę raišką. Emociškai palankios ir meniškai estetiškai vertingos aplinkos kūrimas.

• Pradinių klasių meninio ugdymo tobulinimo programa:

  Trukmė: 40 akad. val. (30 akad. val. - auditorinis darbas, 10 akad. val. - savarankiško darbo užduotys).

  Programos anotacija: Pradinį ugdymą reglamentuojantys dokumentai: pradinio ugdymo programos aprašas, bendrosios programos, Pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas, meninis ugdymas. Pradinių klasių mokinių socialinės, kognityvinės, psichofizinės raidos ir mokymosi ypatumai. Pradinių klasių mokinių meninių (dailės, muzikos, šokio ir teatro) gebėjimų raida ir jų ugdymo(si) ypatumai. Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių meninių gebėjimų (dailės, muzikos, šokio, teatro) raida ir raiška, jų ugdymo ypatumai. Meninio ugdymo dalykų ugdymo proceso planavimas, integralumas su kitų mokomųjų dalykų turiniu, mokymo ir mokymosi strategijos pradinėse klasėse. Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas. Informacinių komunikacinių technologijų taikymo meninio ugdymo procese galimybės. Mokymo ir mokymosi aplinkos kūrimas. Meninio ugdymo dalykų pasiekimų ir pažangos vertinimo ypatumai pradinėje mokykloje.

• Užsienio kalbų mokymo metodikos tobulinimo programa pradinėse klasėse:

  Trukmė: 40 akad. val. (30 akad. val. - auditorinis darbas, 10 akad. val. - savarankiško darbo užduotys).

  Programos anotacija: Dokumentai, tyrimai ir kt., deklaruojantys kalbų pasirinkimą ir kokybišką mokymąsi. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kalbinės, kognityvinės, psichologinės ir socialinės raidos ypatumai, mokant(is) užsienio kalbų. Ugdymo proceso planavimas pradinio ugdymo pakopoje įgyvendinant bendrojoje programoje numatytus ugdymo tikslus. Užsienio kalbų mokymo(si) strategijos pradinėse klasėse. Metodų apžvalga ir taikymo pavyzdžių. Mokymo(si) priemonių parinkimas ir kūrimas. Mokymo(si) aplinkos kūrimas. Mokomųjų priemonių ir veiklų pritaikymas individualiam darbui ir / ar specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems. IKT naudojimas mokinių gebėjimų ugdymui ir profesiniam mokytojo tobulėjimui. Pedagogų bendradarbiavimas ir integruoto ugdymo specifika pradiniame. Užsienio kalbos gebėjimų (pažangos ir pasiekimų) vertinimas ir įsivertinimas pradiniame. Dalijimasis praktine patirtimi. Savarankiško darbo (mokymo priemonės ir pamokos plano) pristatymas grupėje. Refleksija.

• Lietuvių (valstybinės) kalbos pradinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinimo tobulinimo programa:

  Trukmė: 40 akad. val. (30 akad. val. - auditorinis darbas, 10 akad. val. - savarankiško darbo užduotys).

  Programos anotacija: Pagrindinės Europos Tarybos ir Lietuvos švietimo strateginės kalbų politikos nuostatos. Pradinių klasių mokinių mokymo ir mokymosi ypatumai, atsižvelgiant į jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kognityvinę ir psichosocialinę raidą. Pradinį ugdymą reglamentuojančių dokumentų - pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano ir lietuvių (valstybinės) kalbos pradinio ugdymo bendrosios programos - tikslų įgyvendinimas. Ugdymo(si) proceso planavimas. Kalbos mokymo ir mokymosi strategijos pradinėse klasėse. Į kompetencijų ugdymą orientuotos užduotys. Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas pradinio ugdymo procese. Inkliuzinio ugdymo organizavimo ypatumai. IKT panaudojimo galimybės mokant(is) lietuvių valstybinės kalbos pradinėse klasėse. Mokymo(si) aplinkos kūrimas. Pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas. Bendradarbiavimo su pedagogų bendruomene, šeima galimybės ir plėtra, padedant pradinių klasių mokiniams mokytis lietuvių (valstybinės) kalbos.

• Fizinio ugdymo organizavimo ypatumai ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams:

  Trukmė: 40 akad. val. (30 akad. val. - auditorinis darbas, 10 akad. val. - savarankiško darbo užduotys).

  Programos anotacija: Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą reglamentuojantys dokumentai, jų analizė, bendrieji fizinio ugdymo pagrindai. Ankstyvo amžiaus tarpsnio psichofizinės raidos ir fizinių gebėjimų ypatumai. Fizinio ugdymo metodika: fizinio ugdymo pamokėlės (veiklos) struktūra ir turinys, fizinio ugdymo formos ir metodai, fizinės veiklos organizavimo būdai. Vaikų fizinis pajėgumas.

tags: #reikalavimai #mokytojams #dirbantiems #pagal #ikimokyklinio #ugdymo

• Kaip suorganizuoti nepamirštamą gimtadienį
• Saugus fizinis aktyvumas nėštumo metu
• Kaip kepti sumuštinius
• Patarimai, kaip greičiau pastoti
• Idėjos vaikų vasaros užsiėmimams