Reformos ir pokyčiai ikimokykliniame ugdyme Lietuvoje
Šiuolaikinėje technologijų amžiaus visuomenėje, įsivyraujant į vaiką orientuotai ugdymo paradigmai, edukacinės technologijos užima svarbią vietą ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme. Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, švietimo sistema patyrė reikšmingų pokyčių, įskaitant ikimokyklinio ugdymo reformą. Šie pokyčiai apėmė švietimo valdymo struktūros pertvarką, įstatymų atnaujinimą ir naujų ugdymo įstaigų steigimą.
Ikimokyklinio ugdymo raida ir teisinis pagrindas
Švietimo įstatymas, priimtas 1991 m. ir atnaujintas 2011 m., apibrėžia ikimokyklinį ugdymą kaip vaikams nuo gimimo iki 6 metų teikiamą paslaugą. Tai apima vaikų lopšelius-darželius, vaikų darželius (1-6 metų vaikams) ir vaikų darželius-mokyklas. Nuo 2016 m. įvestas vienmetis privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Tėvų ar globėjų prašymu ir įvertinus vaiko gebėjimus, šis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, bet ne jaunesniam kaip 5 metų vaikui.
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo nuolatinį ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jose ugdomų vaikų skaičiaus augimą. Iki 2019 m. pradžios skaičius išaugo iki 731 ikimokyklinės įstaigos ir 517 bendrojo ugdymo mokyklų su ikimokyklinio ugdymo klasėmis, ugdant 120,9 tūkst. vaikų.
Ikimokyklinis ugdymas: ką sako tyrimai (Grover J. „Russ“ Whitehurst)
Reformos Alytuje: požiūrių skirtumai
Pastaruoju metu ypač aktyvios diskusijos kilo dėl priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje, kur planuojama perkelti priešmokyklines grupes iš darželių į mokyklas. Ši iniciatyva sukėlė susirūpinimą tarp tėvų ir darželių darbuotojų.
Argumentai už ir prieš reformą
| Pozicija | Pagrindiniai argumentai |
|---|---|
| Prieš reformą | Baimė dėl ugdymo kokybės, darželių tuštėjimo, darbo vietų praradimo ir nepatogumų derinant tėvų darbo laiką. |
| Už reformą | Geresnė adaptacija pirmoje klasėje, geresnis išteklių (patalpų, inventoriaus) panaudojimas, pilnų etatų specialistams užtikrinimas. |
Ugdymo turinio kaita ir iššūkiai
Straipsnyje apžvelgiamos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio kaitos tendencijos nuo 1988 m. iki šių dienų. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirčių hierarchija Lietuvoje rodo tam tikrus prieštaravimus. Dauguma apklaustųjų (pedagogai, tėvai, specialistai) buvo patenkinti minimaliu vaikų ugdymo užtikrinimu - svarbiausia, kad vaikai būtų užimti ir saugūs, prižiūrimi kvalifikuotų pedagogų. Tačiau dalis tėvų orientuota į konkurencijos modelį, siekdami, kad ugdymo įstaigos ruoštų vaikus mokyklai, mokytų rašyti, skaityti ir sėkmingai konkuruoti.
Ikimokyklinio ugdymo turinio kaitos tendencijos apima įvairias sritis, tokias kaip meninės kompetencijos lavinimas projektinėje veikloje, socialinės kompetencijos ugdymas, dorinis ugdymas ir globalaus pilietybės ugdymas. Taip pat svarbu paminėti technologinio ugdymo sampratos pokyčius atnaujintose programose. Edukacines technologijas galima traktuoti kaip ugdymo turinio dalį, kurios struktūrą lemia edukacinių novacijų atsiradimas ir kaita.
Pedagogų profesinės kompetencijos, jų rengimo problematika ir karjerą įtakojantys veiksniai yra nuolat tyrinėjami. Tyrimai rodo, kad pedagogų kvalifikacinės kategorijos įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo kokybei yra reikšminga. Viena iš svarbių kaitos krypčių yra tėvų, kaip socialinių partnerių, įtraukimas į ikimokyklinės įstaigos veiklą.
tags: #reformos #ikimokykliniame #ugdyme
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
