Penktasis Kūdikio Mėnuo: Sparti Raida, Nauji Įgūdžiai ir Pasaulio Pažinimas

Į pasaulį atėję nesavarankiški ir gležni mažyliai turi tiek daug išmokti: valingai judėti, atpažinti ir reikšti savo emocijas, suvokti aplinką, išmokti bendrauti kalba. Jų vystymasis pirmaisiais metais vyksta labai sparčiai. Žinodami svarbiausius raidos etapus galime geriau suprasti kūdikius ir padėti jiems visapusiškai pažinti pasaulį. Kiekvieno mažylio augimas yra individualus, jį įvertina gydytojas.

Ketvirtojo mėnesio pasiekimai - pagrindas penktajam

Ketvirtasis kūdikio mėnuo - pilnas naujų atradimų ir veiklos! Vis labiau bręstant mažylio nervų sistemai, spontaniški ir nesąmoningi judesiai pamažu tampa sąmoningais ir kontroliuojamais. Šie įgūdžiai tampa tvirtu pagrindu tolesnei raidos pažangai penktąjį mėnesį.

Fizinė raida

Keturių mėnesių mažylis jau pats gali persiversti nuo pilvo ant nugaros, ne tik guli ant pilvuko, bet ir sugeba tokioje padėtyje ilgėliau išlaikyti pakeltą galvą (90o kampu). Dairytis aplink ir aiškiau matyti jį supančią aplinką padeda pasirėmimas rankomis: keturių mėnesių kūdikis tvirtai remiasi dilbiais, kartais rankas ištiesdamas per alkūnes. Rankų judesiai vis labiau tobulėja: kūdikio delnai didžiąją laiko dalį ištiesti, pats siekia įvairių daiktų, juos paima ir kiša į burną. Ketvirtąjį mėnesį jis jau moka žaisti barškučiu! Vaikelis pradeda suvokti ryšį tarp akies ir rankos (matau - imu), o tai svarbi pradžia susipažinti su savuoju kūnu. Kūdikis geba žaisti su savo rankomis, jas suveda priešais į vidurio liniją, liečia save, piršteliais griebia už drabužių. Kūdikis, paramstytas pagalvėmis, jau geba išlaikyti savo svorį sėdimoje padėtyje, galva beveik nesvyruoja, ilgiau nulaikoma vidurio linijoje, o sutvirtėjęs dubens raumenynas neleidžia griūti į priekį. Vis dėlto, nereikėtų piktnaudžiauti šiuo nauju mažylio gebėjimu ir per ilgai laikyti jį tokioje padėtyje: nugaros raumenys dar silpni, todėl galimi laikysenos iškrypimai.

Jutiminė ir pažintinė raida

Kūdikiai, tobulėjant jų klausai ir regai, tampa vis dėmesingesni aplinkai. Mažylis jau geba atskirti ne tik kontrastingus, bet ir panašius atspalvius, pavyzdžiui raudoną ir oranžinę. Lavėja matymas ir vaizdų suvokimas. Tai skatina bei moko atlikti valingus galvos judesius, pavyzdžiui, pasisukti sudominusio daikto link. Mažylio dėmesį patraukia ne tik įvairiaspalviai objektai: išgirdęs garsą, jis gręžiasi jo link. Kūdikis atskiria namiškių veidus ir pasijunta saugiai bei nurimsta, išgirdęs pažįstamą balsą.

Bendrava ir emocijos

Ketvirtąjį mėnesį mamos ir tėčiai pastebi, jog kūdikis vis įdėmiau stebi jų veidus ir klausosi jų kalbos bei stengiasi išgirstus garsus atkartoti pats. Keturių mėnesių mažylis mažiau verkia, emocijas mėgindamas išreikšti įvairiais garsais. Jis jau gali ištarti pasikartojančius skiemenis, pavyzdžiui, „ba - ba“, „ma - ma“, „da - da“. Įvairių tonacijų garsai mažylį skatina atsiliepti bei pralinksmina - išgirdęs jam įdomų ar netikėtą garsą, gali smagiai nusijuokti, dovanodamas šypsenas savo tėveliams.

Penktasis mėnuo: Kokie pokyčiai laukia?

Penktasis mėnuo atneša naujų iššūkių ir stebinančių gebėjimų. Šiuo laikotarpiu kūdikis sparčiai tobulėja visose srityse, o jo augimo tempas ir domėjimasis aplinka įgauna naujų atspalvių.

Augimas ir svorio prieaugis

Penkių mėnesių kūdikio svoris būna apytiksliai du kartus didesnis nei vos gimusio. Jeigu ir toliau jis augtų taip sparčiai, dešimties metų būtų 3,5 m ūgio ir svertų daugiau kaip 90 kg. Maždaug nuo 5-ojo mėnesio kūdikis, žinoma, tebeauga sparčiai, tačiau jis priauga sąlyginai mažiau svorio. Tikslus svorio prieaugis yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo daugelio faktorių. Kūdikis gali priaugti mažiau svorio, kuomet ima dygti dantys, nes tuomet jo apetitas dažniausiai suprastėja.

Kognityvinė raida: Judėjimo suvokimas

Maždaug 5 mėnesių sulaukusį kūdikį labai domina judantys daiktai, žmonės, gyvūnai. Mokslininkai mano, kad toks susidomėjimas judėjimu ir įvairių objektų judėjimo trajektorijų stebėjimas yra gyvybiškai svarbus įgūdis. Judėjimą suvokiantis žmogus yra saugesnis. Mokslininkai atliko eksperimentą su 5 mėnesių kūdikiais. Ekrane buvo rodomas filmukas, kuriame automobiliukas važiavo iš vienos ekrano pusės į kitą. Filmukas vis kartojosi. Vaikai greitai suprato automobiliuko judėjimo trajektoriją. Automobiliukui nebepasirodžius vaikai sunerimo, tačiau kuomet automobiliukui pravažiavus, vietoje jo pasirodė lygiai taip pat judantis ančiukas, vaikai dėmesio neatkreipė. Tai rodo, kad kūdikiai jau geba suvokti ir numatyti judėjimo eigą, o tai yra svarbus žingsnis pasaulio pažinime.

Miego ir maitinimo ypatumai

Kūdikiui tapus jautriam aplinkai ir įvairiems dirgikliams, maitinimai gali tapti sudėtingesni dėl lengvo ir greito jo išblaškymo. Jei maitinimai dėl šios priežasties tapo sunkesni, stenkitės surasti ramią aplinką, kuri neblaškytų kūdikio dėmesio. Ketvirtąjį mėnesį galima pastebėti, jog kūdikis valgo rečiau. Nenuogąstaukite - tai nutiko dėl padidėjusio skranduko ir vaikelis gali suvalgyti didesnį kiekį pieno. Nepaisant to, svoris augs įprastai.

5 mėnesių kūdikio žindymas ir maitinimas turi savo mėnesio ypatumus, apie kuriuos naudinga pasikalbėti su gydytoju.

Pasiruošimas sėdėjimui

Pirmąjį norą sėstis kūdikiai dažniausiai pradeda rodyti maždaug 4 mėn. Tokio amžiaus kūdikiai jau turi pakankamai tvirtą tiesių rankų atramą, t.y. geba remdamiesi rankutėmis išsistumti save į viršų ir tvirtai laikydami galvytę žvalgosi. Svarbu prisiminti, kad sodinti (tiek ant žemės, tiek ir į kėdutę) reikėtų tik sėdėti pasirengusį kūdikį, t.y. sulaukusį bent 5,5 - 6 mėn. Dauguma pediatrų ir kineziterapeutų rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos procesus ir užtikrinti, kad vaikas „patirtų“ visus fizinės raidos etapus. Manoma, kad tai susiję su dažniau naudojamomis „papildomomis“ priemonėmis - gultukais, vaikštynėmis ir pan.

Sveikatos priežiūra ir skiepai

Ketvirtąjį mėnesį kūdikis turi būti apžiūrėtas augimą prižiūrinčio gydytojo. Šio apsilankymo metu matuojamas kūdikio svoris, ūgis, galvos apimtis. Matmenys žymimi specialiose vertinimo skalėse, brėžiant individualią augimo kreivę, pagal kurią, lyginant visų mėnesių rezultatus, įvertinama augimo harmonija. Gydytojas pakalbina mažylį, stebi, kaip jis žaidžia, juda ir bendrauja, įvertina kūdikio psichomotorinę raidą, pateikia rekomendacijas. Gydytojas apžiūri nurengtą kūdikį: įvertina bendrą jo būklę, kūno sudėjimą, odą. Išklauso širdį bei plaučius stetofenondoskopu. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro sudarytą privalomų skiepų planą 4 mėnesių kūdikiai yra nemokamai skiepijamami kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Hemophilus influenzae infekcijos, poliomielito ir pneumokokine vakcinomis, iš viso du dūriai.

Maitinimas penktąjį mėnesį: Pasiruošimas primaitinimui

Keturių mėnesių mažylis jau gali liežuviu išstumti nepatikusį maistą ar jo perteklių. Taip pat pradeda formuotis kramtymo (gromuliavimo) judesiai, o pats organizmas pamažu pasiruošia virškinti: burnoje gaminama daugiau seilių ir angliavandeniams virškinti reikalingo fermento amilazės. Šio amžiaus kūdikiai pradeda kišti į burną daiktus, domisi naujais skoniais ir maistu, kurį valgo suaugusieji. Nepaisant šių pokyčių, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kūdikiai papildomai primaitinami tik nuo 6 mėnesių amžiaus, tačiau galimos išimtys. Anksčiau nei 6-ąjį mėnesį primaitinami vaikai, kurių svoris auga sunkiau, nepaisant ar maitinama motinos pienu ar mišiniu. Ar primaitinimas reikalingas, nusprendžia prižiūrintis gydytojas. Informaciniame rinkinyje „5, 6 ir 7 kūdikio mėnuo“ apžvelgiamos primaitinimo gairės, pasiruošimas primaitinimui, kada pradėti primaitinimą, kada primaitinti, o kada žindyti, nuo kokio produkto pradėti, kiek maitinti, ką po ko įvesti, vanduo primaitinant, kaip paruošti maistą primaitinimui, garinimo priemonės, vaiko vedamas primaitinimas (BLW) - privalumai ir trūkumai, žiaugčiojimas ir springimas -kaip atskirti, springimo riziką didinantis maistas, alergenai ir kaip įvesti juos, ko vengti, savarankiškas valgymas, atsisakymas valgyti, produktų pasirinkimas, šaldymas ir šildymas, maitinimo aplinka, pasiteisinę primaitinimo priemonės, literatūros rekomendacijos.

Bendros kūdikio raidos gairės (4-6 mėnesiai)

Šioje lentelėje pateikiamos bendrosios 4-6 mėnesių kūdikio raidos gairės, apimančios miegą, maitinimą, fizinius ir kognityvinius įgūdžius bei bendravimą. Kiekvieno mažylio raida yra unikali, todėl šie duomenys yra orientaciniai.

Tėvų vaidmuo skatinant raidą

Ryšys su kūdikiu, žinoma, toks pats stiprus, kaip ir mažyliui gimus, tačiau jis keičiasi. Bejėgis, prastai aplinką suvokiantis ir visiškai nuo suaugusiųjų priklausomas naujagimis po truputį tampa puikiu draugu! Sėkmingai raidai svarbi ne tik kūdikio sveikatos būklė, bet ir aplinka. Ramus, laimingas ir mylimas kūdikis jaučiasi saugus, todėl greit mokosi, yra žingeidus. Myluokite, glauskite mažylį prie savęs, švelniai kalbinkite, drąsinkite jį žvilgsniu. Nebijokite, kūdikių dėmesiu ir švelnumu išpaikinti neįmanoma!

Fizinės veiklos skatinimas

Skatinkite mažylį gulėti ant pilvelio, padėdami priešais jį keletą žaislų ar daiktų tyrinėjimui. Taip jis stiprins raumenis, kurie bus labai svarbūs ir kitais raidos etapais (sėdėjimui, stojimuisi). Pradžioje ši dar neįprasta pozicija patinka ne visiems kūdikiams, tačiau įpratus, vaikai džiūgauja pagaliau galėdami stebėti pasaulį kitu kampu. Skatinkite savo kūdikį vartytis nuo nugaros ant pilvo: nukreipkite jo dėmesį į patinkantį žaislą, padėkite jį mažyliui iš šono. Taip jis stengsis pasisukti ir jį pasiekti. Šioms pratyboms venkite aukštų paviršių dėl nukritimo pavojaus. Kiekvieną jo pastangą apdovanokite ir paskatinkite šypsena, pagyrimais ir bučiniais: mokantis naujos veiklos, mažyliui reikia jūsų palaikymo ir padrąsinimo.

Pastebima, kad vis daugiau kūdikių praleidžia vieną ar kitą fizinės raidos etapą. Dauguma pediatrų ir kineziterapeutų rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos procesus ir užtikrinti, kad vaikas „patirtų“ visus fizinės raidos etapus. Paskatinkite kūdikį taisyklingai judėti dažniau guldydami jį ant pilvuko, rodydami žaisliukus ir skatindami jų siekti. Taip pat nepamirškite, jog skatinančioje tyrinėti ir judėti aplinkoje vaikų psichomotorika vystosi greičiau: visą dieną siūbuojančioje kėdutėje sėdintis vaikas paprasčiausiai neturi galimybių mokytis ir įsisavinti naujų motorinių įgūdžių. Nevaržykite jo judesių, sudominkite, žaiskite drauge su savo kūdikiais!

Žaidimai ir aplinkos tyrinėjimas

Leiskite mažyliui žaisti - taip jis pažins ir suvoks jį supančią aplinką bei patirs daug teigiamų emocijų. Atminkite, jog nereikia kūdikio apipilti žaislais: jam dar sunku sutelkti dėmesį, jis greit išsiblaško, tad žaidimų erdvėje pakaks keleto daiktų. Šį mėnesį puikiai tiks barškutis - juk mažylis jau geba juo žaisti pats! Jo dėmesį taip pat galima patraukti čežančiu popierėliu ar audinio skiaute. Pastebėsite, jog susidomėjęs ir tyrinėjantis kūdikis vis ilgiau gali pabūti vienas. Leiskite jam pažaisti vienumoje, nepamiršdami jo vis stebėti dėl saugumo.

Bendrava ir kalbos įgūdžiai

Kalbinkite kūdikį: atkartokite jo tariamus garsus ir mėgdžiokite veido mimikas. Jums atsakant, jis mokysis bendravimo ir ugdys savo kalbos įgūdžius. Jūsų kūdikis gali girdėti svetimų kalbų garsus, kurių jūsų suaugusi ausis neskiria. Tačiau nuo šešių mėnesių šis gebėjimas pradeda slopti.

Miego režimas ir nuovargio ženklai

Didelis jautrumas aplinkai, naujų įgūdžių mokymasis išvargina mažuosius atradėjus. Nejudrus stiklinis žvilgsnis į tolį, žiovulys, akių trynimas pirštukais, irzlumas, verksmingumas - tai kūdikių nuovargio išraiška. Stenkitės, jog mažylis nakties miegui būtų migdomas panašiu laiku kiekvieną dieną - geriausiai tinka 19-20 val. Užmigus šiuo metu galvos smegenys, nugrimztančios į giliausią miego stadiją, tinkamai pailsi. Taip giliai įmigus, yra išskiriamas augimo hormonas, taigi, tokiu laiku migdomi kūdikiai sėkmingai auga. Ne veltui sakoma, jog viena valanda iki vidurnakčio savo nauda lygi dviem po vidurnakčio. Keltis tinkamiausias metas - 7 val ryto. Būtent šią valandą organizmo veikla yra aktyvi, kūnas pasiruošęs pradėti naują dieną. Keturių mėnesių mažylis per parą turėtų miegoti apie 15 val., iš jų 12 val. naktį. Dieną pogulio įprastai migdomas 3 kartus: ryte, vidurdienį ir po pietų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kiekvienas mažylis yra unikalus ir nepakartojamas, taigi, ir jo psichomotorinė raida gali skirtis nuo nurodomų normų. Nereikia nerimauti, jei kūdikis dar neturi vieno ar kito įgūdžio - jis tikrai greit nustebins savo gebėjimu mokytis ir tobulėti! Vis dėl to reikėtų atkreipti dėmesį ir pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, jei:

• kūdikis rankomis nesiekia žaislų, kitų jį dominančių objektų;
• kūdikis atrodo suglebęs ar, atvirkščiai, pernelyg įsitempęs;
• kūdikis neatsisuka į aiškų garsą;
• kūdikis nesišypso;
• kūdikis nerodo jokių emocijų, pamatęs pažįstamą artimojo veidą;
• kūdikis tiesiai nenulaiko galvos.

Jeigu pastebite, kad kūdikis linkęs praleisti vieną ar kitą raidos etapą ir perdėm skuba pradėti kitą, kreipkitės į kineziterapeutą.

tags: #redakcijos #kudikis #tautvydas #penktas #menuo

• Radviliškio „Eglutės“ darželio ugdymas ir saugumas
• Geuther maitinimo kėdutės apžvalga
• Kodėl mokytojo darbas yra toks svarbus?
• Patarimai, kaip parinkti patalynę vaikui
• sužinokite daugiau apie Seni Active patogumą