Rašytinės kalbos ugdymas ikimokykliniame amžiuje
Rašytinės kalbos ugdymas ikimokykliniame amžiuje - tai vaikų gebėjimų lavinimas aiškiai išreikšti mintis žodžiu ir pradėti susipažinti su rašytine kalba. Ugdymas vyksta per kasdienes situacijas, pasakojimus, dainas, eilėraščius, klausymo ir pasakojimo žaidimus.
Rašytinės kalbos ugdymas
Rašytinės kalbos ugdymą ikimokykliniame amžiuje galima pradėti labai anksti, tačiau pagrindinių žinių ir įgūdžių įtvirtinimas ypač svarbus priešmokykliniame etape. Vaiko gebėjimas skaityti susideda iš kelių tarpusavyje susijusių įgūdžių: smulkiosios motorikos, dėmesio koncentracijos, garsinės ir vaizdinės informacijos apdorojimo. Kai šie įgūdžiai vystosi, vaikas gali greičiau įsisavinti raideles ir pradėti skaityti paprastus žodžius.
Visų pirma svarbi vaiko motyvacija - vieniems vaikams pakanka knygos, tačiau daugeliui įdomiau, kai raidės, skiemenys ir žodžiai įtraukti į judrius žaidimus ir kūrybines užduotis. Veikla yra efektyvesnė, kai ji aktyvi ir žaisminga - tuomet vaikai joje dalyvauja noriai ir su didesniu susidomėjimu. Mokytis skaityti galima aktyviai, pasitelkiant įvairius žaidimus, rungtis ir kūrybines užduotis. Kuo veikla įvairesnė ir kūrybiškesnė, tuo vaikai lengviau įsitraukia, geriau įsimena ir palaipsniui pamilsta skaitymą.
Reguliarus skaitymo laikas padeda formuoti teigiamą santykį su knyga ir skatina natūralų perėjimą prie savarankiško skaitymo ateityje. Sukurkime jaukią skaitymo erdvę - patieskime minkštą čiužinį ar kilimą ir iš lentynų išimkime vaikiškas knygas. Tegul vaikai jas varto, tyrinėja, apžiūri iliustracijas, aptaria matomus veikėjus. Tokios akimirkos stiprina vaiko domėjimąsi knygomis, plečia žodyną, lavina klausymo gebėjimus ir vaizduotę.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyvosios rašytinės kalbos išmokimas septintaisiais gyvenimo metais turi įtakos vaikų mąstymui bei brandumui mokyklai. Vaikų, ugdomų pagal rašytinės kalbos programą, subrendimo mokyklai įvertinimai atitinka gerą, labai gerą ir puikius įvertinimus, o kontrolinėje grupėje dominuoja žemi, patenkinami įvertinimai. Tai leidžia teigti, kad rašytinės kalbos išmokimas šeštais - septintais vaiko gyvenimo metais turi įtakos vaikų brandumui mokyklai.
Žaidimai ir veiklos raidžių pažinimui
Šis žaidimas lavina raidžių pažinimą, skiemenų ir žodžių atpažinimą žaismingai ir judriai. Vaikams paruošiamos kortelės su raidėmis, o taip pat - kelionės bilietai, pvz.: skrydis į Mėnulį, skrydis į Marsą, skrydis aplink Žemę arba kelionė greituoju traukiniu. Vaikas turi pasakyti, kokią raidę mato; jei atsakymas teisingas, „perka bilietą“. Didesnių grupių veikloje raideles, skiemenukus ar žodžius galima padėti patalpos gale ir organizuoti estafetes: įveikus trasą, vaikas atneša pasakytą skiemenį ar žodį.
Kita smagi veikla - sulankstyti lapą tris kartus, sukurti langelius, į kuriuos vaikai įrašo diktuojamas raides, o po to korteles sukarpo pagal lenkimo linijas. Tokie žaidimai integruojami į kasdienes veiklas ir žaidžiami tol, kol vaikas yra pasiruošęs pradėti pratintis prie skaitymo su knygele. Skiemenukus galima dėlioti, slėpti ir ieškoti, žaisti su jais estafetes ar atminties lavinimo žaidimus.
Vienas iš aktyvaus mokymosi būdų - naudoti sieninį kišeninį plakatą, kuris labai patogus mokant vaikus. Jei grupėje yra daug vaikų ir jų gebėjimai skirtingi, ant sienų naudinga palikti užuominų, kur vaikai galėtų nubėgti ir pasitikrinti. Žaidžiant kartu, bendradarbiaujant ir dalijantis patirtimi, mokymasis vyksta dar sparčiau.
LEGO raidės ir tešlos lipdiniai
Iš LEGO kaladėlių galima sukurti smagias priemones raidžių ir dviskiemenių žodžių mokymuisi. Ant kaladėlių galima priklijuoti raideles arba skiemenukus, iš kurių vaikai sudeda žodžius. Mokymasis per žaidimą ir pojūčius vaikams ypač patinka, o raidžių formavimas iš tešlos yra smagus ir praktiškas būdas jas pažinti. Pasigaminti tešlą nėra sunku, o vaikams tai puiki galimybė nulipdyti raideles, kurios vėliau gali būti iškeptos ir skaniai suvalgytos.
Kinetinis smėlis ir judesio žaidimai
Kinetinis smėlis vaikams ypač patinka, nes jis suteikia galimybę mokytis per pojūčius. Raidžių įspaudimas ar lipdymas lavina smulkiąją motoriką, rankos-akies koordinaciją ir stiprina raidžių vaizdinį įsiminimą. Pedagogui svarbu garsiai įvardinti lipdomas ar įspaudžiamas raides, skatinti vaikus tarti garsus, jungti juos į skiemenis.
Raidyno galima mokytis įvairiais kūrybiškais ir smagiais būdais. Šį kartą siūloma mokytis judant - pasitelkiant kojas. Pirmiausia iš kaladėlių išdėliojama raidė, kurią padiktuoja mokytojas ar mama. Antrame etape vaikai bando tą pačią raidę „užrašyti“ kojomis ant didelio lapo ar grindinio - tai lavina kūno koordinaciją, erdvinį suvokimą ir stiprina raidės vaizdinį įsiminimą.
Konstruojame raides ir žodžius
Tai smagus ir įtraukiantis žaidimas vaikams, kurie tik pradeda pažinti raides. Iš atskirų detalių (pagaliukų, juostelių, kaladėlių ar kitų priemonių) vaikai sudėlioja raidžių formas. Vaikams, kurie jau pažįsta raides, galima pasiūlyti sudėlioti paprastus žodžius ar dviskiemenius junginius. Tokia veikla lavina smulkiąją motoriką, dėmesio koncentraciją, erdvinį suvokimą ir stiprina raidžių atpažinimą.
Žaidimai raidžių atpažinimui ir atminčiai
Atsisiųsti maketą, kuri reikia išsikirpti ir persipiešti ant spalvoto popieriaus lapų. Tai paprastas ir smagus žaidimas, skirtas jaunesnio amžiaus vaikams. Jis lavina atmintį, rankų judesių koordinaciją, dėmesio koncentraciją bei padeda pradėti pažinti raides.
Žaidimas "Žuvytės"
Gaminimas: Pirmiausia atsispausdinkite lapą su žuvelėmis ir ties jų žiaunomis atsargiai įpjaukite, kad būtų galima įkišti mažą žuvelę. Lapą pritvirtinkite prie kartono (klijuokite tik šonus, kad susidarytų kišenėlės). Žaidimo metu vaikai ieško atitinkančios raidės ir įstato žuvelę į tinkamą vietą. Su mažesniais vaikais galima pradėti nuo kelių aiškių, dažnai vartojamų raidžių, palaipsniui jų skaičių didinant.
Žaidimas "Raidžių miestas"
Žaidimo tikslas - pastatyti „raidžių miestą“, per kurį keliaus traukinukas ir, keliaudamas pagal raidyno eilę, rinks raides. Kad vaikui būtų lengviau ir įdomiau, priešais galima padėti lapą su parašytomis visomis raidėmis - tai taps vaizdine užuomina. Žaidimo pradžioje galima „pasisveikinti“ su raidėmis, kartu sugalvoti žodelių, prasidedančių ta raide. Traukinukas gali pristatyti kiekvieną raidę į tam tikrą stotelę, kur jos susitinka ir sudaro visą raidyną. Kad raidės stovėtų stabiliai, galima panaudoti rūbams skirtus segtukus ar kitas paprastas priemones.
Vaiko kalbos ir rašytinės kalbos ugdymo sąsajos
Priešmokyklinio amžiaus vaikų rašytinės kalbos ugdymas: regimieji suvokimai, susipažinimas su raidėmis. Tikslas- atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų rašytinės kalbos ugdymą: regimuosius suvokimus, susipažinimą su raidėmis. Uždaviniai: Apibūdinti regimuosius suvokimus. Suteikti informaciją apie vaikų susipažinimą su raidėmis. Apibūdinti vaikų rašytinės kalbos gebėjimus.
Rega -pojūtis, kurio pagalba galima suvokti šviesą, spalvas, daiktų išsidėstymą erdvėje. Be regos mes neįsivaizduojame savo gyvenimo. Akys atlieka sudėtingas funkcijas: mato šviesą, skiria spalvas, mato daiktus, įvertina jų dydį ir atstumą. Akys taip pat susiję ir su rankų koordinacija. Akių ir rankų koordinacija turi tiesioginį ryšį su tuo, kaip vaikas panaudoja savo smulkiuosius rankų ir pirštukų raumenis. Priešmokyklinio amžiaus vaikų sugebėjimai valdyti savo rankas jau yra išsivystę. Dabar jie gali užsirišti batų raištelius, pasirinkti, kaire ar dešine ranka patogiau naudotis. Šiame amžiuje vaikai lengvai piešia, karpo, rašo. Šie veiksmai padeda šešių metų amžiaus vaikui lavinti akių ir rankų koordinaciją.
Mes gebame atsiminti labai skirtingą informaciją - aplinkinis pasaulis įvairus, o duomenis apie jį gauname skirtingais kanalais. Pagal tai, ką atsimename, atmintis skirstoma į motorinę (judesių), vaizdinę, emocinę ir žodinę.
Mokslinių tyrimų duomenimis, vaiko smulkioji motorika yra tiesiogiai susijusi su jo kalbos įgūdžiais. Sunkumai vaiko smulkiosios motorikos raidoje gali atsispindėti sunku laikytis linijų piešiant ar spalvinant, iškirpti kažką, taip pat netaisyklinga rašysena. Spalvinimas, konstruktoriaus dėlionėms surinkti reikia tikslumo ir koncentracijos - tai labai naudinga smulkiajai motorikai. Dėliojimas lavina motorinius gebėjimus ir stiprina koncentracijos įgūdžius.
Vaikų kalbos lavinimas namuose - tai kasdienis procesas, turintis milžinišką reikšmę vaiko kalbos įgūdžių raidai. Pagrindinį vaidmenį, ugdant vaiko kalbėjimo įgūdžius, atlieka tėvai ir globėjai. Svarbiausia yra nevaržyti ir nereikalauti vaiko kalbėti, reikia vaikui sukelti norą kalbėti, sudominti užduotimi taip, kad vaikas norėtų Jums atsakyti. Visada kalbėkite su vaiku taisyklinga kalba, nekalbėkite vaiko kalba, mažybinėmis žodžio formomis, vaikas turi girdėti aplinkinių taisyklingą kalbą. Žaiskite žaidimus, kurie lavina mąstymą ir turtina žodyną.
Kalbų mokymo metodai: laiko juosta
Reguliariai akcentuojant skiemenų suvokimą, vaikas mokosi stebėti žodžio dalis, suprasti jų ritmą ir struktūrą, o tai stiprina foneminę klausą, dėmesingumą ir pasitikėjimą savimi. Šis žaidimas skirtas vaikams, kurie jau pradeda aiškiau skirti žodžių garsus ir pažinti raides. Vaikui reikia aiškiai perskaityti žodį, o išgirdęs žodį - pasakyti, kokia raidė atitinka pirmą garsą. Svarbu, kad mokytojas ar suaugęs būtų aktyvus žaidimo metu: parodytų, kaip lėtai ir aiškiai tarti žodį, pabrėžtų pirmą garsą ir, prireikus, pakartotų žodį. Reguliariai žaidžiant šį žaidimą, vaikas ne tik lavina foneminę klausą ir raidžių pažinimą, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi bei įgyja malonumo mokantis skaitymo pagrindų.
Šio žaidimo metu vaikas jungia skiemenukus, kad sudarytų žodžius. Žaidimas padeda vaikui suprasti žodžių struktūrą, atskirti skiemenis ir juos jungti, stiprina foneminę klausą, dėmesingumą ir skaitymo įgūdžius. Svarbu, kad mokytojas ar suaugęs aktyviai lydėtų žaidimą: padėtų vaikui tarti skiemenis, stebėti jų jungimą, ir skatintų analizuoti, kodėl vieni skiemenukai dera tarpusavyje, o kiti - ne.
Leiskite vaikui pačiam aiškiai ištarti žodį, įsiklausyti į pirmą garsą ir atpažinti, kokia tai raidė. Vaiką galite paskatinti sugalvoti daugiau žodžių, prasidedančių ta pačia raide, surasti namuose daiktų, kurių pavadinimai prasideda tuo pačiu garsu, arba parašyti ar apvesti raidę pirštu ore, ant popieriaus ar smėlyje.
Daugelis vaikų mėgsta konstruoti, todėl išnaudokime šią aistrą - paprašykime jų pastatyti istoriją. Vaikų fantazija labai laki, todėl jie puikiai susidoroja su šia užduotimi. Net jei mokytojas iš pradžių nesupras statinio prasmės, pradėjus vaikui pasakoti - galima nustebti, kiek vaizdžiai ir išraiškingai jis gali perteikti savo mintis.
Surašykite dalį raidžių, kurias vaikas jau moka, ir kelias, kurių dar nemoka. Tuomet galite pradėti žaidimą. Visi lapai užverčiami. Vaiko užduotis - rasti dvi vienodas raides. Jei lapas neteisingas, jis vėl užverčiamas, jei randa porą - gauna taškus. Žaidimas paprastas ir smagus.
Pirmiausia atsispausdinkite raides ir žodžius. Jei žaidžiate dviese, korteles su žodžiais padalinkite į dvi dalis. Tada traukite raidę. Žaidimo tikslas - išrinkti žodžius, kuriuose yra ta raidė, kurią ištraukėte. Kai vaikas pakankamai gerai perskaito dviskiemenius žodžius, galite įtraukti galūnę -S. Pavyzdžiui: NA-MAS, BA-TAS. Galite pasidaryti „namelius“, kur verčiant langelius atsiverčia vis kitas skiemenukas. Taip vaikas gali žaisti ir stebėti, kaip susideda žodis.
Nepulkite duoti sudėtingų tekstų, kol vaikas dar neįgudo - vaiko patiriama sėkmė yra labai svarbi motyvacijai. Nors knygelių yra daug, daugelis jų gali būti per sunkios. Žaisdami skatinkite vaiką analizuoti žodžius: atpažinti skiemenis, atskirti raides ir matyti, kaip jos sudaro žodį.
tags: #rasytines #kalba #ikimokykliniame #amziuje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
