Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis nėštumui ir vaisiui

Per devynis mėnesius būsimos mamos gimdoje susiformuoja naujas žmogus. Nėščiajai labai svarbu viso nėštumo metu saugoti ir rūpintis savimi, nes būsimojo vaikelio sveikata labiausiai priklauso nuo nėštumo sklandumo. Būtina vengti veiksnių, galinčių sukelti vaisiaus apsigimimą ar persileidimą. Tokie žalingi veiksniai, sutrikdantys normalią vaisiaus raidą ir lemiantys anomalijų atsiradimą, vadinami teratogenais.

Jonizuojančioji spinduliuotė yra viena iš tokių rizikų. Embrionas ir vaisius yra jautresni už ką tik gimusį, šis jautresnis už jauną, mažiausiai jautrus - suaugęs organizmas. Per trumpą periodą gauta didelė jonizuojančiosios spinduliuotės dozė gali sukelti vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimą, psichinį atsilikimą, vaikų leukemiją.

Jonizuojančiosios spinduliuotės pobūdis

Jonizuojančioji spinduliuotė yra tokia spinduliuotė, kuri, veikdama biologinėje aplinkoje, jonizuoja atomus. Ji gali būti dviejų rūšių: korpuskulinė (alfa, beta spinduliuotė, neutronai ir kt.) ir elektromagnetinė (rentgeno, gama, didelės energijos stabdomoji spinduliuotė). Jonizuojančioji spinduliuotė, skriedama per atomą, gali išmušti iš jo elektroną - įvyksta jonizacija ir susidaro jonų poros.

Medicininė apšvita pastaraisiais metais sudaro beveik trečdalį metinės apšvitos dozės. Šiuolaikinėse medicininėse vaizdinimo technologijose naudojama tiek jonizuojančioji, tiek nejonizuojančioji spinduliuotė. Rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinė tomografija (CT) yra siejamos su jonizuojančiąja spinduliuote. Vaizdinimas naudojant branduolių magnetinio rezonanso reiškinį (MRI) bei mechanines bangas (US) yra lygiaverčiai diagnostikos metodai, kurių metu nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė.

Rentgeno tyrimai nėštumo metu

Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu. Nėštumo metu reikėtų atidžiai pasverti spinduliuotės naudą ir galimą žalą. Rentgeno primygtinai reikėtų vengti pirmosiomis nėštumo savaitėmis, tačiau ir vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis gali būti pavojingas.

Gera žinia - jog augantį vaisių nuo spinduliuotės saugo pilvo siena, gimda ir kiti audiniai, tačiau, nepaisant to, dalis spindulių, ypač jei švitinama greta pilvo, vis tiek prasiskverbia. Nėštumo metu pakankamai saugiais laikomi mamos galūnių, dantų, galvos ir krūtinės ląstos rentgeno tyrimai. Jei nėštumo metu jums bus atliekama galūnių, galvos ar kaklo srities rentgenograma, gydymo įstaigos personalas duos švino prijuostę.

Veiksmai įvykus branduolinei avarijai

Šalies gyventojai nuogąstauja dėl vykstančio karo - nerimą kelia tiek Astravo atominė elektrinė, tiek Černobylis, tiek ir kalbos apie atominių bombų grėsmę. Jonizuojanti spinduliuotė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, tačiau avarijos atveju reikėtų imtis apsaugos priemonių.

• Likite patalpų viduje: Nuo avarinės išorinės apšvitos gerai apsaugo storos pastatų sienos ir rūsiai.
• Sandarinimas: Užverkite ir užsandarinkite langus, išjunkite ventiliaciją, uždarykite židinio angas ir duris.
• Higiena: Grįžę iš lauko turite nusivilkti drabužius, juos sudėti į plastikinius maišus ir gerai nusiprausti po dušu.
• Kalio jodidas: Kalio jodido tabletes vartokite tik įvykus branduolinei avarijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus. Šios tabletės apsaugo tik skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio.

Svarbu suprasti, kad turime saugoti save, kad radioaktyvios medžiagos nepatektų į organizmą su užterštu maistu ar oru. Jei radioaktyviosios medžiagos į organizmą patenka, reikėtų, kad jos kuo greičiau pasišalintų. Atminkite, kad jei numatomas bet koks tyrimas, visada gydytojui praneškite, kad esate nėščia arba galite lauktis.

tags: #radiacijos #poveikis #nestumui

• Kodėl Don Kichotas tapo amžinu žmogiškumo simboliu?
• Sužinokite daugiau apie Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ veiklą
• Prevencija ir reakcija: gaisrinė sauga vaikų darželiuose
• kaip sėkmingai vykdyti specialiųjų poreikių vaikų atvejo analizę
• receptai sveikiems desertams vaikams