Psichologinės rizikos gimdymui: amžius, patirtis ir pagalba
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja.
2001-aisiais šio amžiaus vidurkis - 24-eri, 2015-aisiais jau 27-eri, o 2019-ųjų metų statistika rodo, kad dabar moterys įprastai planuoja motinystę vėliau, sulaukusios 28-erių.
Tokį moterų sprendimą lemia įvairios priežastys: socialinės, ekonominės, partnerystė ir saugumas joje, sveikata bei vaisingumui įtaką darančios ligos, tačiau visų moterų tikslas, nusprendus tapti mama yra vienintelis - sėkmingai pastoti, išnešioti kūdikį ir pagimdyti.
Moters kūnas atlieka nuostabų ir itin atsakingą darbą, visgi organizmas laukiantis 20-ties ir 40-ties į nėštumą gali reaguoti labai skirtingai, be to, gali padidėti komplikacijų rizika.
Tad į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
Pasak klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos.
„Kiekvienas nėštumas ir galimos rizikos turi būti įvertintos individualiai, atlikti būtini tyrimai. Pirmo vizito metu reikėtų atlikti reikalingiausius prenatalinius, neinvazinius tyrimus, nuo kurių ir prasideda nėštumo priežiūra bei mamos ir kūdikio sveikatos puoselėjimas.
Svarbiausi ir būtiniausi tyrimai: gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, šlapimo pasėlis, tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų - sifilio, AIDS, ŽIV, hepatito B. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėščiajai nėra anemijos, ar ji neturi naminių gyvūnų, nedirba tam tikrose pramonės srityse, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, kurios galėtų sukelti pavojų nėštumui ir vaisiaus sveikatai“, - komentavo H. Kažemėkaitytė.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, ar bandote pastoti 20-ties, ar 30-ties, o gal 40-ties, skirtingas amžius turi savo pliusų ir minusų, tad būtina žinoti pagrindines rizikas ir pasirūpinti jų prevencija.
Nėštumas iki 18-os - vaisingas, bet rizikingas
Baimė, nerimas ir nežinomybė. Jauno amžiaus moterų nėštumai, H.Kažemėkaitytės teigimu, dažniausiai yra atsitiktiniai, neplanuoti.
Nors tai itin vaisingas moters amžius, organizmas nėra visiškai susiformavęs, todėl iškyla komplikacijų rizika. Jaunų ir lieknų moterų amžiaus grupėje dažniau diagnozuojamas nėščiųjų diabetas.
Nėštumo priežiūra šiuo amžiaus laikotarpiu yra įprasta, tačiau jaunoms merginoms dažnai reikalingas ir emocinis palaikymas, išsami informacija apie laukiančius pokyčius - tiek fizinius, tiek emocinius, nuotaikų svyravimus, kūno ir sveikatos priežiūrą.
20-35 metai: didžiausia tikimybė pastoti ir išvengti komplikacijų
Tai vaisingas ir pats idealiausias metas pastoti bei gimdyti. Tokiu amžiaus periodu moterys dažnai jau būna susilaukusios vieno ar dviejų vaikų.
Nėštumo priežiūra įprasta, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą rizikos faktorių, kada nėščiosioms reikia skirti daugiau dėmesio ir atidumo.
„Jei anksčiau moteris susilaukė mažo svorio naujagimio, yra buvę persileidimų, atliktas cezario pjūvis, yra randas gimdoje, buvo nėštumo patologijų, gestacinis diabetas ar susilaukiant pirmojo vaiko kilo iššūkių, vaisingumo problemų, tuomet nėščioji turėtų pasakyti savo gydytojui tam, kad būtų skirti visi reikalingi tyrimai ir papildoma priežiūra“, - pažymėjo H. Kažemėkaitytė.
Po 35-erių: nėštumo priežiūros prioritetas - komplikacijų prevencija
Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys.
Šiuo amžiaus periodu, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus: 11-os, 13-os ir iki 20-tos savaitės.
Kokios pagrindinės rizikos?
- Diabetas - vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją.
- Preeklampsija - tai ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys, įvykti persileidimas.
- Aukštas kraujo spaudimas - arba nėštumo metu esanti hipertenzija padidina preeklampsijos riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą, placentos atsiskyrimą.
- Daugiavaisis nėštumas - dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių, vaisingumą skatinančių procedūrų, vyresnio amžiaus moterys dažniau nei jaunesnės moterys (iki 35-erių), laukiasi dvynių, trynukų. Tai padidina priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos, nėštumo diabeto tikimybę.
- Genetinių ligų rizika taip pat didėja nuo 35-erių metų. „Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika“, - atkreipė dėmesį H. Kažemėkaitytė.
Atidžiau stebėti sveikatą reikėtų ir toms nėščiosioms, kurios turi antsvorio, policistinių kiaušidžių sindromą, mėnesinių sutrikimų, dėl šių priežasčių išauga nėščiųjų hipertenzijos tikimybė.
Svarbu ir emocinė sveikata
Gydytojos teigimu, kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai.
Visoms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, svarbus ir emocinis palaikymas - kad viskas bus gerai, atlikti visi reikalingi tyrimai, o mamai tereikia pasitikėti ją prižiūrinčiu specialistu, ilsėtis ir mėgautis motinystės stebuklu.
„Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat“, - pažymėjo H.
Psichologinės traumos ir pogimdyminė depresija
Psichologinės gimdymo traumos (angl. Psychological birth trauma (PBT) - tai gimdymo metu patirtas stresas dėl savo arba kūdikio gyvybės ar sveikatos.
Psichologines traumas dažnai lemia nemalonus, grubus gydytojo, akušerės ar kito medicinos personalo elgesys.
Gimdymo metu ir jam artėjant moterys tampa itin jautrios, pažeidžiamos.
Netinkamos slaugių ar medikų replikos, šaipymasis, akivaizdžiai rodomas nepasitenkinimas, šaltumas ir abejingumas, gimdyvės interesų ir norų nepaisymas ir t. t. Netinkamas aplinkinių elgesys užkerta kelią gimdyvei išgyventi jausmus, priimti gimdymo patirtis ir su jomis susitaikyti.
Negatyvios mintys, prisiminimai. Gimdyvė gali sapnuoti su gimdymu susijusius košmarus, vis prisiminti gimdymo skausmą, neadekvačiai reaguoti į gimdymo patirtį (pavyzdžiui, prisiminimai lydimi ašarų, isterijos ir pan.). Kiekvienos gimdyvės patirtis yra unikali ir tai, kas vienai gimdyvei gali pasirodyti visiškai netraumuojanti patirtis, kitą moterį gali stipriai psichologiškai paveikti ir turėti įtakos ateičiai.
Pogimdyminė depresija - vienas dažniausių psichikos sutrikimų, pasireiškiančių moterims po gimdymo.
„Mano gimdymas“ apklausos duomenimis, moterų, kurioms galima būtų įtarti pogimdyminę depresiją, skaičius per pastaruosius 3 metus reikšmingai nesikeitė ir yra stabilus - siekia 22-24 proc.
Iš apklausoje dalyvavusių moterų, kurios gimdė 2020 m., reikšmingus pogimdyminės depresijos simptomus patyrė 22,1 proc. moterų, iš gimdžiusių 2021 m. - 24,1 proc., 2022 m.
Dalis moterų savo gimdymą išgyvena kaip itin skaudžią patirtį, dėl to vėliau joms gali pasireikšti potrauminės reakcijos ar net potrauminio streso sutrikimas.
„Mano gimdymas“ apklausos duomenimis, moterų, kurioms galima būtų įtarti potrauminio streso sutrikimą po gimdymo, skaičius paskutinius pora metų yra taip pat stabilus - tarp gimdžiusiųjų 2021 m. moterų, kurias kamuoja reikšmingos potrauminės reakcijos, buvo 1,2 proc., o tarp gimdžiusiųjų 2022 m. - 1,3 proc.
Tarp gimdžiusiųjų 2020 m. tokių moterų buvo reikšmingai daugiau - net 3,4 proc.
Tikėtina, kad toks padidėjimas susijęs su COVID pandemijos pradžia ir ribojimais, kurių turėjo laikytis 2020 m. gimdžiusios moterys.
Užsitęsus psichologiniams sunkumams, išgyvenant stiprų emocinį skausmą, moterims gali kilti minčių apie savęs žalojimą.
„Mano gimdymas“ apklausos rezultatai rodo, kad tokios mintys nėra labai retas reiškinys ir net vienai iš 10 pastaraisiais metais gimdžiusių moterų gali kilti noras save žaloti.
Iš apklausoje dalyvavusių moterų, kurios gimdė 2020 m., pasireiškusias mintis apie savęs žalojimą nurodė 9,6 proc. moterų, iš gimdžiusių 2021 m. - 9,8 proc., 2022 m.
Kaip užkirsti kelią psichikos sveikatos sutrikimams?
Į paskutiniųjų metų „Mano gimdymas“ apklausą įtraukėme klausimus, liečiančius gimdyvių informuotumą apie galimus moterų psichikos sveikatos sunkumus po gimdymo.
2022 m. spalio 10 d. įsigaliojo LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-900 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas, kuriuo numatoma, kad iš akušerijos stacionarų išrašoma pacientė turi būti informuojama (žodžiu ir įteikiant rašytinę informaciją) apie pogimdyminės depresijos požymius ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose teikiamos paslaugos pogimdyminės depresijos simptomus patiriančioms pacientėms.
Informuotumo didinimas yra svarbi prevencijos dalis, kurią derinant su kitomis prevencijos ir pagalbos priemonėmis, galima siekti geresnės moterų psichikos sveikatos priežiūros bei paslaugų pasiekiamumo.
„Mano gimdymas“ apklausos rezultatuose įsakymo teigiamas poveikis - žymus moterų informuotumo padidėjimas - stebimas jau pirmaisiais SAM ministro įsakymo įsigaliojimo mėnesiais.
Palyginome moterų, kurios gimdė 2022 sausio-rugsėjo mėnesiais, atsakymus su tų, kurios gimdė spalio mėnesį ir vėliau, t. y. įsigaliojus įsakymui dėl informuotumo.
Tarp gimdžiusiųjų iki spalio mėn. moterų, kurios negavo jokios informacijos apie pogimdyminę depresiją, buvo net 81,8 proc., tuo tarpu gimdžiusiųjų spalio mėnesį ir vėliau - beveik perpus mažiau (45,6 proc.).
Informacinę medžiagą (pvz., skrajutę, informacinį lapelį) iš viso gavo 44,1 proc. moterų, gimdžiusių 2022 m. spalio-gruodžio mėnesiais (10,7 proc. moterų buvo informuotos dar ir papildomai - žodžiu), tik žodžiu informuotos buvo 10,5 proc. moterų (tačiau 8,3 proc. buvo tik trumpai užsiminta, o išsamiai informuotos žodžiu 2,2 proc. moterų).
Visapusiškas informacijos apie pogimdyvinę depresiją ir pagalbos galimybes prieinamumas yra svarbus žingsnis įtvirtinant moterų reprodukcines teises Lietuvoje, tarp kurių neabejotinai yra teisė į emociškai ir fiziškai saugią nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio sveikatos priežiūrą.
Dažniausi gimdymo mitai
1. Gimdant skausmas yra nepakeliamas ir gali neištverti
„Jeigu gimdymo metu skausmas būtų toks nepakeliamas ir nekontroliuojamas, nebūtų antrų ir trečių gimdymų - juk moteris niekada nesiryžtų kitam nėštumui ar gimdymui.
Gamta yra protinga ir gimdymo metu išsiskiria natūralūs nuskausminamieji endorfinai, o sąrėmiai nesitęsia nuolat, o praeina, yra tarpas atokvėpiui.
Aišku, negaliu pasakyti, kad gimdymo metu neskauda. Gimdymas sunkus darbas, bet teigti, kad tai nepakeliamas neištveriama skausmas lyg būti deginamai gyvai - irgi netiesa.“
2. Gimdymas bus panašus į mano mamos ir močiutės, nes tai yra mūsų šeimos genetika
„Vis dažniau kalbama, kad nereikėtų sujungti genetikos ir akušerijos.
Prisiminkite, kad mūsų mamos gimdė visai kitais laikais ir kitomis sąlygomis.
Todėl, sakyti, jog gimdysiu kaip mano mama ar draugė (o taip, būna ir taip), negalima.
Kiekvienas gimdymas individualus.“
3. Gimdant dažnai prireikia vakuumo ekstraktoriaus arba replių
„Labai dažnas klausimas, nes turbūt labai daug baimių kelia šis mitas.
Tikrai nėra taip, kad medikai gimdymo metu sumąsto „O, senokai nenaudojome replių, gal panaudokime, kad nedulkėtų?“ (juokiasi).
Jei naudojama, tai labai retais atvejais, kai į operacinę nuvažiuoti nebėra laiko ar galimybių, o vaikui reikia jau gimti, nes jo būklė labai blogėja.
Tiesą pasakius, per pastaruosius keletą metų net neatsimenu kada pačiai reikėjo juos naudoti ar dalyvauti asistuojant, kai šie įrankiai naudojami.“
4. Pirmas gimdymas truks labai ilgai
„Taip, nes tai pirmas.
Aišku, taip bus nebūtinai - viena pagimdo per 6, kita per 24 valandas.
Tiesa, reikėtų įvertinti, kas užtrunka.
Ilgiausiai yra pradžia, vadinama latentinė fazė, kai gimdos kakelis trumpėja ir tada veriasi.
Jos metu sąrėmiai nebūna labai intenstyvūs ar varginantys.
Pakartotiniai gimdymai trumpesni, nes gimdos kaklelis trumpėja ir veriasi vienu metu.“
5. Nutekėjus vaisiaus vandenims reikia pagimdyti per 12 valandų
„Netiesa ir tai turbūt kilo iš kitos tvarkos Lietuvoje - dabar, jei nuteka vandenys, laukiame 12 val. nieko nedarant, kol prasidės sąrėmiai.
O jei neprasideda, tada kalbamės su gimdyve ir rekomenduojame sužadinti gimdymą.“
6. Blogiausia, jei kirps tarpvietę arba toje vietoje plyš raumenys
„Tai nėra labai smagu, nes kol gija, jaučiamas diskomfortas, bet tikrai ne pats blogiausias dalykas.
Žinau, kad moterys labiausiai įsigąsdina įsivaizduodamos, kaip tie raumenys plyšta, bet, patikėkite, jei taip įvyksta, jie būna ploni lyg popierius.
O jei kerpama, tai ne dėl to, kad seniai to nedarėme, bet dėl būtinybės.
Žinoma, visuomet ši procedūra nuskausminama.“
7. Jei vieną kartą gimdė su cezario pjūviu, tai ir kiti gimdymai bus tokie
„Mažai tiesos.
Labai dažnai po cezario pjūvio operacijos kitų nėštumų metu pagimdo natūraliais gimdymo takais ir skaitosi, kaip pirmakartės.“
8. Negalima gimdyti lakuotais nagais, nes gydytojai iš pirštų galų spalvos gali pastebėti pablogėjusią būklę
„Tikrai ne iš to sprendžiame, kokia moters savijauta, nes yra daug įvairios įrangos.
Turbūt čia kalba apie cezario pjūvio operaciją su pilna nejautra, kai moteris pati negali pasisakyti, kaip jaučiasi, bet tikrai dabar taip nėra, apie moters būklę praneša aparatai.
Tiesa, pridėčiau, kad vis dėl nerekomenduojama lakuotis juodu ar tamsiai mėlynu nagų laku, nes yra spėjimų, kad pulsoksimetras gali rodyti netiksliai.“
9. Jei klubai siauri - pagimdysi sunkiai ar net laukia operacija, o jei platūs - gimdymas lengvesnis
„Labai populiarus mitas ir labai klaidingas, nes yra išorinė klubų dalis, kurią matome vizualiai ir vidinė dalis, kuria slenka kūdikis.
Ir abi šios dalys neturi nieko bendro.
Plačių klubų moteris gali turėti siauresnį vidinį dubenį ir atvirkščiai.
Be to, nereikėtų maišyti ir svorio - jei moteris sveria 120 kilogramų, jos klubai visad atrodys vizualiai platesni nei sveriančios 60 kilogramų, bet ir tai neturi įtakos gimdymui.“
10. Jei gimdyme dalyvaus vyras, po visko jis nebenorės mylėtis
„Apie šitą mitą ganėtiniai plačiai kalbu seminarų metu.
Labai populiarus mitas, toks gajus...
Pirma, norėčiau priminti, kad gimdyme dalyvaujantis vyras būna gimdyvei prie galvos, nes tarp kojų yra kam būti.
Todėl tie vyrai nieko neprisižiūri, nebent sukruvintą paklodę.
Kartais duodu palyginimą, kad jei vyras yra jus matęs apsinuodijusią maistu, vemiančią, be makiažo, tai gimdymas jo tikrai neišgąsdins.
Aišku, yra tokių moterų, kurių vyrai jų tokių nematė, jos atsikelia anksčiau už juos, kad pasidažytų, tad jiems gal ir nereikėtų dalyvauti gimdyme, nes tuomet moteris tada galvos ne apie svarbiausią darbą, kurį daro, o kaip atrodo.
Pridėčiau, kad mitas veda prie kito mito, jog pora išsiskyrė dėl to, kad vyras gimdyme dalyvavo, o po to pašlijo lytiniai santykiai.
Tai nėra tiesa.
Hipnogimdymas: mitai ir tiesos
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
