Psichologinė Pagalba ir Emocinė Sveikata po Gimdymo: Išsamus Vadovas

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Laukiant mažylio keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir psichika. Moteris tampa vis jautresnė ir emocionalesnė. Tad tapimas mama tampa patyrimu, kai labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Psichologinė parama labai svarbi nėštumo ir motinystės pradžios laikotarpiu, todėl psichologo konsultacija padeda išgyventi ypatingą pokytį, stebėti, išgirsti, išklausyti ir suteikti tinkamą emocinę pagalbą reikiamu metu.

Dažniausi emociniai iššūkiai ir sutrikimai po gimdymo

Pogimdyvinė melancholija (angl. „Baby Blues“)

Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų.

Pogimdyvinė melancholija (angl. baby blues) yra lengvą depresiją primenanti emocinė būklė po gimdymo, kuri ypač būdinga pirmagimio susilaukusioms mamoms. Manoma, kad jos pasireiškimą daugiausiai lemia staigūs hormonų pokyčiai iškart po kūdikio gimimo. Pogimdyvinė melancholija dažniausiai pasireiškia pirmosiomis dienomis po gimdymo, bet gali prasidėti ir kiek vėliau - po 4-5 dienų. Dažniausiai ši būsena tęsiasi 1-2 savaites ir praeina savaime. Nuo pogimdyvinės depresijos skiriasi tuo, jog pogimdyvinė melancholija yra trumpalaikis reiškinys, o simptomai ne tokie intensyvūs. Pogimdyvinės melancholijos požymiai: staigūs nuotaikos pokyčiai, nerimas, liūdesys, irzlumas, verksmingumas, sunku susikaupti, keičiasi apetitas, gali laikinai sutrikti miegas. Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.

Pogimdyvinė depresija

Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc.

Pogimdyvinė depresija - emociniai ir elgesio pokyčiai, atsiradę po vaiko gimimo. Dažniausiai ji pasireiškia po gimdymo praėjus maždaug 4-6 savaitėms, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.

Ji turi ir tik jai būdingų simptomų, kurie yra susiję su tėvyste ir/arba vaikeliu. Pogimdyvinės depresijos metu globėjas gali turėti įkyrių minčių ar baimių apie galimą kūdikio sužalojimą, jausti perdėtą kaltę ar jausmą lyg yra bevertis tėvas, nesidomėti kūdikiu ir/arba nesijausti turintis ryšį su juo. Jam gali atrodyti tarsi kūdikis yra kažkieno kito. „Pogimdyminė depresija nėra tik emocinis sunkumas - ji glaudžiai susijusi su dideliais biologiniais, psichologiniais ir socialiniais pokyčiais, vykstančiais po gimdymo. Moterys patiria ne tik nuotaikos svyravimus ar energijos stoką, bet ir gilų kaltės jausmą (ypač jeigu gimdymas vyko ne taip, kaip planuota), neadekvatumo išgyvenimus, sunkumus prisirišant prie kūdikio ar net egzistencinius klausimus dėl savo vaidmens ir vertės. Tos moterys, kurios dar iki gimdymo abejojo dėl gyvenimo prasmės ar jautė stiprų jausmą, kad jų čia apskritai neturėtų būti, gali būti nusivylusios savimi ir net pykti ant savęs, kad į šį pasaulį kankintis atvedė dar vieną žmogų“.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad pogimdyminė depresija neretai išgyvenama su dideliu vidiniu gėdos jausmu. Labai svarbu dėl visų šių būsenų nekaltinti mamų, esą jos pačios turėtų kitaip galvoti ir kitaip jaustis - psichinė sveikata niekada nėra paties žmogaus pasirinkimas.

Vyrų pogimdyvinė depresija

Pogimdyvinė depresija gali atsirasti bei tais pačiais simptomais pasireikšti ir negimdžiusiam asmeniui - kūdikio tėvui. Svarbu suprasti, kad vyrus vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir moteris. Nors pogimdyminė depresija siejama su mamos patyrimu, pasaulinė statistika rodo, kad 4-10 proc. vyrų serga depresija po gimdymo, todėl juos skatinti atkreipti dėmesį ir į savo savijautą - būtina.

Pastebima, kad vyrų pogimdyvinė depresija dažniau nei moterims pasireiškia piktnaudžiavimu alkoholiu, vaistais bei kitomis psichiaktyviosiomis medžiagomis. Dažnai vyrai nesikreipia pagalbos, nes nei jie, nei aplinka nežino, jog pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir jiems. Taip pat vyrai yra linkę rečiau kreiptis pagalbos dėl visuomenės stigmos apie vyrų emocinę bei psichologinę sveikatą. Vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos stoka, bet ir stereotipai apie vyro vaidmenį šeimoje, ypač po vaiko gimimo.

„Džiaugiamės, kad vis daugiau vyrų registruojasi bent vienai konsultacijai, norėdami padėti pogimdyminę depresiją patiriančiai moteriai, ar ryžtasi ir visam konsultacijų ciklui, stiprindami savo emocinę būseną."

Kiti psichikos sveikatos sutrikimai po gimdymo

Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties.

Pogimdyvinė psichozė

Pogimdyvinė psichozė, tai psichikos liga, kuri atsiranda ar pasunkėja moteriai po gimdymo. Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyvinės melancholijos ir depresijos). Pogimdyvinė psichozė prasideda pamažu (požymiai pasireiškia netrukus po gimdymo), dažnai išryškėja 2-3 savaitės po gimdymo. Kankina fizinis ir psichinis silpnumas. Gimdyvė tampa liguistai jautri, greitai pervargsta. Baimė stiprėja, atsiranda depresija (moteris tampa liūdna, apatiška, niekuo nesirūpina), paranoja, kliedesiai ir haliucinacijos (klausos, regos). Kartais pasitaiko, kad asmuo nesuvokia vietos, laiko ir savęs, praranda kontaktą su realybe, sutrinka judesiai, nuotaika pasidaro liguistai pakili, apima judrumas. Pogimdyvinė psichozė nustatoma iš pokalbio su tiriamąja ir jos artimaisiais, draugais. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.

Veiksniai, turintys įtakos motinos psichologinei savijautai

Tam tikros išgyventos situacijos ir patirtys padidina pogimdyminės depresijos riziką. V. Petrikienė įvardina susijusias potemes, tokias kaip perinatalinės netektys, priešlaikinis gimdymas ir jį lydinčios baimės, nerimas dėl vaiko ateities. Kultūriniai veiksniai taip pat turi įtakos: šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug.

„Kai kurios situacijos yra pažįstamos kiekvienai mamai: pavyzdžiui, laiko sau stoka ir iššūkiai, kai mamos nesijaučia vertos rūpinimosi jomis, kai pačios nukelia save į „aštuonioliktą“ vietą ir tada pyksta ant artimųjų, kad jos yra paliktos su kūdikiais vienos. Kartais gali pasireikšti perfekcionizmo proveržiai, kai mamos mano, kad tik jos vienos gali tinkamai pasirūpinti kūdikiu, o tai veda į tarpasmeninius konfliktus, pervargimą, kartais net perdegimą motinystėje. Kai kurios mamos patiria itin stiprų, tiesiog gūžtis verčiantį nerimo jausmą, ypač jei su nerimu gyveno ir iki gimdymo“.

Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba.

Pagalba sau ir savipagalbos strategijos

Kasdieniai įpročiai ir nuostatos

Adekvatūs lūkesčiai sau - motinystė yra didelis gyvenimo pokytis. Tai procesas, kurio metu ieškoma ryšio su vaiku, mokomasi susidėlioti gyvenimo režimą iš naujo, atlikti naują mamos vaidmenį. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius savo jausmus ir padėti sau pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug. Svarbu prisiminti, kad motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“.

Lėtas grįžimas į gyvenimą. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį reikėtų niekur neskubant visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai turi įtakos, ar moteris turės polinkį į depresiją po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo.

Netrikdomas laikas po gimdymo. Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Tą laiką reikėtų stengtis būti niekieno netrikdomiems, šis laikas itin svarbus ir gali nulemti vėlesnę moters savijautą.

Žindymas. Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti pozityvių emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau oda prie odos kontakto.

Laikas sau. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad jam augant mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Šis poreikis labai svarbus, jei norite išvengti pykčio priepuolių ir kaltės.

Socialiniai santykiai. Tai vienas iš esminių veiksnių, turinčių didelę įtaką mamos emocijoms. Gebėjimas pasirūpinti savimi. Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Pakankamas kiekis miego, pasivaikščiojimų, sveikas maistas, tobulumo vengimas - taip pat svarbūs šios ligos įveikimo elementai.

Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kvėpavimą ir mitybą.

Profesionali psichologinė pagalba

Kada kreiptis skubios pagalbos?

Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 SKUBIOS PAGALBOS NUMERIU - kreipkitės esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, jei vykdomas smurtas (galima pranešti anonimiškai). Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.

Psichikos sveikatos specialistai

Sveikatos priežiūros įstaigose dirba medicinos psichologai, psichiatrai ir psichoterapeutai, kurie gali suteikti profesionalią pagalbą.

Psichologas

Psichologinės konsultacijos padeda išgyventi ypatingus pokyčius, stebėti, išgirsti, išklausyti ir suteikti tinkamą emocinę pagalbą reikiamu metu.

Psichiatras

Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus, bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą.

Psichoterapeutas

Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Yra įvairių paradigmų: psichodinaminė, psichoanalitinė, kognityvinė-elgesio, humanistinė-egzistencinė ir kt. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai jums, galima parinkti pagal jūsų asmenybę bei pagal jūsų patiriamas problemas.

Pagalbos šaltiniai Lietuvoje

Svarbios internetinės svetainės ir telefono linijos

Lietuvoje veikia daugybė organizacijų ir iniciatyvų, teikiančių pagalbą moterims ir šeimoms, susiduriančioms su psichologiniais sunkumais po gimdymo.

• PAGALBA SAU - Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą: www.pagalbasau.lt
• VILTIES LINIJA - teikiama emocinė parama telefonu bei laiškais, skambučiai nemokami iš bet kurio tinklo. Tel. 116 123 (visą parą).
• JAUNIMO LINIJA - Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu: www.jaunimolinija.lt
• TU ESI - informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam: www.tuesi.lt
• TĖVŲ LINIJA - teikiamos psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. I-V 9-13 val.
• Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. paštu: www.mamulinija.lt
• MOBILIOS KRIZIŲ ĮVEIKIMO KOMANDOS - esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. Tel. 1815 (I-V 8-20 val.): www.kriziukomanda.lt

Specializuoti centrai ir organizacijos

• PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI - Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Konsultacijos nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
• POGIMDYMINĖS DEPRESIJOS CENTRAS („MAMA MUMS RŪPI“) - pogimdyminės depresijos prevencija. Teikiama informacija, nemokamos paskaitos tėvams, terapinės savipagalbos grupės. Centras specializuojasi motinystės ir tėvystės srityje. Suteikia asmenines nemokamas psichologo konsultacijas mamoms bei tėčiams, organizuoja grupes mamoms. Leidžia aktualius leidinius. Teikia specifišką konsultavimą, atsižvelgiant į motinystės laikotarpį, asmenines nėštumo, gimdymo, partnerystės, perinatologinių netekčių patirtis, ypatingus rizikos faktorius. Pagalbos ieškantiems bei norintiems prisidėti: www.pdcentras.lt
• KRIZINIO NĖŠTUMO CENTRAS (KNC) - Pagalba mamai arba tėčiui, nėštumo metu ar auginantiems vaiką iki 3 m. Suteikia asmenines nemokamas psichologo konsultacijas mamoms bei tėčiams, organizuoja grupes mamoms. Tel. 1815 (I-V 8-20 val.) arba +370 603 57912: www.krizinionestumocentras.lt
• VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAI - rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse.
• SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje: www.vmotnam.lt, www.specializuotospagalboscentras.lt
• CARITAS MOTINOS IR VAIKO GLOBOS NAMAI - paslaugos besilaukiančioms ir moterims su vaikais iki 7m.: konsultavimas, savitarpio pagalbos grupės, ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos.
• NAMŲ MAMA - Nemokama mamų bendruomenė visoje Lietuvoje.

Naudingos programėlės

• PROGRAMĖLĖ „ATSIPŪSK“ - dėmesingumo praktikų ir meditacijų rinkinys, kuris tau padės įveikti stresą, sušvelnins nemalonius emocinius išgyvenimus ar net fizinį diskomfortą bei skausmą. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbinikas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.
• PROGRAMĖLĖ „PAGALBA SAU“ - emocinės savipagalbos programėlė, kuri ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.
• PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.

Artimųjų ir bendruomenės vaidmuo teikiant pagalbą

Jei moteris neigia patirianti pogimdyminę depresiją ir/ar atsisako pagalbos, labai svarbus tampa artimųjų, ypač vaikelio tėčio, įsitraukimas ir atjauta. Socialiniai ryšiai ir santykiai su partneriu yra itin svarbūs. Konsultuodami artimuosius mokysime, kaip savarankiškai organizuoti pagalbą pogimdyminės depresijos požymius patiriančiai mamai. Tikime, kad kiekvienas šeimos narys turėtų žinoti, kaip padėti artimajam bei vertinti emocinius sunkumus kaip visos šeimos patirtį. Pogimdyvine depresija serga 1 iš 5 mamų bei 1 iš 10 tėvų, tad vienas iš galimų pagalbos būdų - dalintis savo išgyvenimais su kitais tėvais, jų tarpe atrandant bendrumų. SAVITARPIO GRUPĖS, moterų grupės, mamų forumai, susitikimai, šilti ryšiai su draugėmis yra labai svarbūs. Esant poreikiui padrąsiname šeimas bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais, kartais prireikia ir medikamentinio pogimdyminės depresijos gydymo.

Stigmos mažinimas ir atviras kalbėjimas

Dar viena svarbi pagalbos kryptis - kalbėti apie išgyventas sudėtingas emocines patirtis, dalintis savo istorijomis. „Jau trečius metus kalbėti apie savo emocines patirtis kviečiame mamas ir tėčius. Kalbėti yra drąsu, girdėti yra būtina.“ Ambasadoriai, besidalinantys savo patirtimi, gauna tiek mokymus, tiek palaikymą ir palydėjimą bei galimybę jiems saugiu ir patogiu būdu pasidalyti savo emociniais sunkumais, tapus mamomis ir/ar tėčiais.

Nacionalinės „Žvelk Giliau“ iniciatyvos tikslas - pakviesti tėvus, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų nėštumo metu ar po gimdymo (tai gali būti melancholija, nerimo sutrikimas, depresija, psichozė, potrauminis streso sutrikimas ir kitokie asmens patiriami sunkumai) ar susidūrusius su artimųjų ir šeimos narių psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi šioje srityje. Asmeninės istorijos prisideda prie pozityvaus visuomenės požiūrio į psichikos sveikatą, padeda išsilaisvinti iš stereotipų, susijusių su psichikos sveikata. Tai kartu praplečia visuomenės narių žinias, keičia nuostatas, susijusias su psichikos sveikata, skatina tolerantišką elgesį psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriančių asmenų ar jų artimųjų atžvilgiu. Tačiau svarbiausias tikslas - paskatinti žmones atpažinti ir suprasti savo ar kitų emocijas, jausmus, sunkumus, ir prireikus kreiptis pagalbos, mažinti stigmines nuostatas, kuriančias socialinę atskirtį tarp skirtingų visuomenės grupių. Norėdami geriau suprasti, kas yra stigminės nuostatos, galime jas atpažinti net ir artimųjų komentaruose.

Minėdami Mamos dieną galime pasidžiaugti vis didesne gausa Lietuvoje teikiamų pagalbos galimybių, skirtų besilaukiančioms, pagimdžiusioms, taip pat netektį patyrusioms mamoms ir jų šeimos nariams. Tiesa, svarbiu iššūkiu išlieka būdas, kaip tą pagalbą suteikti tinkamai ir laiku nukreipti mamas, išgyvenančias psichikos sveikatos sunkumų.

tags: #psichologine #pagalba #po #gimdymo

• Obelių globos namų istorija
• Patarimai dvynių miegui
• privalomas priešmokyklinis ugdymas
• Bobos daržo ekologiški produktai
• Nauda ir rizika skiepijantis nuo gripo nėštumo pabaigoje