Psichologo etatas ir darbo specifika globos namuose

Persikėlimas gyventi į socialinės globos namus vyresnio amžiaus asmenims arba asmenims su negalia yra emociškai labai sudėtingas procesas, nes pakinta asmens aplinka, atsiranda tam tikros naujos gyvenimo taisyklės, prie kurių reikia prisiderinti ir priprasti. Itin svarbu, kad visi šiuo emociškai sunkiu periodu asmenį supantys socialinės globos įstaigos darbuotojai turėtų atitinkamų psichologinių žinių ir specialių bendravimo gebėjimų, kas padėtų užtikrinti sklandesnį ir spartesnį adaptacijos procesą.

Psichologinės pagalbos poreikis socialinės globos įstaigose

Ištyręs padėtį per 160 socialinių globos įstaigų, Seimo kontrolierius apgailestaudamas pažymi, kad vis dar daugumoje šalies socialinės globos įstaigų gyventojų psichologinių paslaugų poreikis apskritai nepripažįstamas, o psichologinės paslaugos neprieinamos. Dažniausiai globotinių psichologinės pagalbos poreikis nustatomas darbuotojams stebint jų elgesį arba pagal gydytojo rekomendaciją, tačiau specializuotos metodikos, kaip turėtų būti vertinamas socialinės globos įstaigų gyventojų psichologinės pagalbos poreikis, nėra.

Tyrimo metu pastebėta ydinga praktika, kuomet psichologinių paslaugų vertinimą atlieka psichologinio išsilavinimo neturintys asmenys, o tai gali daryti neigiamą įtaką gyventojo emocinei būsenai. Socialinės globos įstaigose galinčių dirbti psichologų veiklos sąlygos teisės aktuose nėra nustatytos, o tai lemia ne tik praktines problemas, bet taip pat neigiamai veikia ir gyventojus, nes jie negauna psichosocialinės ar psichologinės pagalbos arba gauna ją netinkamą.

Socialinės globos namų psichologo funkcijos ir reikalavimai

Socialinių paslaugų namų psichologas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Jis privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją bei ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kompetenciją.

Pagrindinės veiklos kryptys:

• Konsultavimas: siekiant aptarti ir nustatyti kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus.
• Psichologinis įvertinimas: konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie kliento psichologinės problemos būklę gavimas remiantis psichologiniais metodais.
• Profesinis kuravimas: veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę ir profesinį tobulėjimą.
• Psichologinis švietimas: darbuotojų, administracijos ir globėjų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.

Profesinė atsakomybė ir reglamentavimas

Psichologo profesija Lietuvoje yra reglamentuojama siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei.

Seimo kontrolierius pabrėžė būtinybę patvirtinti suaugusių asmenų su negalia ir vyresnio amžiaus asmenų socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų psichologinių poreikių vertinimo metodiką psichologams, be kita ko, užtikrinti, kad toks vertinimas būtų atliekamas tik dalyvaujant atitinkamą psichologinį išsilavinimą turintiems specialistams.

Globos namai ieško psichologo, kuris geba būti su žmogumi ne tik tada, kai jis kalba aiškiai, bet ir tada, kai žodžių trūksta. Šis darbas nėra tik konsultacija ar metodika - tai žmogiško artumo profesija. Čia psichologas neretai dirba ne už stalo, o šalia žmogaus, lėtai ir jautriai priartėdamas prie realybės, kurią žmogus gyvena dabar.

tags: #psichologas #etatas #globos #namuose

• Kaip išrinkti dovaną 3 metų vaikui
• Kūdikio miego problemos vežimėlyje
• linksmybės ir mokslas
• Coletto Ivo I-Size apžvalga
• išmintingos mintys apie vaikus