Visapusis ugdymas ikimokykliniame amžiuje: projektai ir jų įtaka vaiko raidai

Ikimokykliniame amžiuje vaikų ugdymas per įvairius projektus yra itin svarbus, siekiant skatinti visapusišką raidą ir užtikrinti ankstyvąją prevenciją. Pirmieji vaiko gyvenimo metai - tai intensyvaus psichinio ir fizinio augimo periodas. Šiandieną jau niekam nekyla dvejonių, kad sistemingą korekcinį darbą reikia pradėti nuo pirmųjų vaiko gyvenimo metų. Svarbus vaiko kalbos lavėjimo metas - ankstyvoji vaikystė. Antrieji ir tretieji vaiko gyvenimo metai yra pats ankstyviausias kalbos vystymosi, mokymosi laikas.

Kalbos ugdymo ir ankstyvosios prevencijos projektai

Darbas su ikimokyklinio amžiaus vaikais atskleidžia, kad itin didelis skaičius vaikų turi įvairių tarties, kalbos, kalbėjimo, neišlavėjusios foneminės klausos ir kitokių problemų. Ankstyvoji kalbos sutrikimų prevencija yra esminė, siekiant užkirsti kelią kalbos ir kalbėjimo sutrikimams atsirasti arba sumažinti jų atsiradimo tikimybę, bei paruošti vaiką mokyklai. Ankstyvoji kalbos sutrikimų prevencija paremta suaugusiųjų dėmesio telkimu į teigiamus vaiko asmenybės bruožus, pozityvius jo kalbos, asmenybės pokyčius. Pagrindinis prevencijos tikslas - organizuojama veikla turi būti maloni vaikams bei patiems suaugusiesiems, o taip pat paremta vaikų turimomis žiniomis, gebėjimais ir atitikti vaikų kalbos išsilavinimo lygį bei jų poreikius ir interesus.

Vienas iš sėkmingiausių prevencinio darbo pavyzdžių yra projektas „Vaiko kelias į gražią kalbą“, kurio idėja gimė iš ankstesnių iniciatyvų. Pavyzdžiui, pirmasis autorinis projektas - „Meilės kalba“ - buvo parašytas 2008-2009 m. Šio projekto metu suprasta: vaiką pirmiausia reikia girti, mylėti. Projekto „Meilės kalba“ tikslas buvo padėti vaikui pozityviai mąstyti, gerai tarti garsus ir noriai mokytis raidžių, sutelkiant dėmesį į teigiamas vaiko ypatybes, atsižvelgiant į individualybę, kalbos ir komunikacijos sutrikimus.

Projekto „Meilės kalba“ uždaviniai:

• Ugdyti teigiamą vaikų požiūrį, mąstymą, pasitikėjimą savimi.
• Ugdyti gebėjimą reikšti tikrus jausmus, džiaugtis savo savastimi.
• Sutelkti dėmesį į teigiamas šeimos ir vaiko ypatybes, veiklą organizuoti taip, kad ji būtų maloni tiek tėvams, tiek pedagogui, siekti teigiamų sąveikos ryšių.
• Skleisti gerus pedagoginės veiklos pokyčius, teikiant paramą kiekvienam vaikui, mokant džiaugtis kad ir nedidele kalbos pažanga.
• Siekti, kad vaiko kalbos pasiekimai būtų grindžiami teigiamu vertinimu.
• Suteikti teigiamų emocijų, skatinti meilę kalbai.

Reikia daug pozityvumo, meilės (profesionalumo, refleksijos), prevencijos ir bendradarbiavimo. Šis projektas labai skatino ieškoti prevencinių metodų ir būdų, tad 2010 m. buvo parašytas pirmas tarptautinis projektas „Miklūs piršteliai - graži kalba“. Klaipėdos lopšeliuose-darželiuose „Puriena“, „Putinėlis“, ,,Žiogelis“ ir kt. 2010-2011 m. buvo pradėta vykdyti ankstyvosios kalbos sutrikimų prevencija. Jau 2011 m. projektas pradėtas įgyvendinti visoje respublikoje. Projekto pabaigoje vykdavo konferencija ir būdavo nutariama projektą tęsti toliau.

Projektas „Miklūs piršteliai - graži kalba“ susilaukė daug dėmesio, palaikymo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2011 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos pedagogų ir švietimo centre vyko respublikinė konferencija „Pozityvumas ir ankstyvoji prevencija kalbos ugdyme“. Konferencijoje aptarti prevencinio darbo būdai, metodai (siekiant sėkmingo kalbos vystymosi ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje):

• Paskaitos tėvams, pedagogams;
• Straipsniai spaudoje;
• Individualios konsultacijos, pokalbiai;
• Įvairios metodinės medžiagos ruošimas (lankstinukų, atmintinių, priemonių);
• Tiriamoji veikla (smulkiosios ir bendrosios motorikos įvertinimas ankstyvajame amžiuje);
• Vaiko motorikos ir pažintinių procesų lavinimas grupėse (darželyje) veiklos metu ir namie;
• Glaudus bendradarbiavimas (tėvų, logopedo ir auklėtojų);
• Projektai, seminarai, konferencijos.

Projekto „Vaiko kelias į gražią kalbą“ tęstinumas ir plėtra

2012 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute buvo surengta tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Ankstyvojo prevencinio darbo svarba ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbą“. Konferencijoje pristatyti projekto tęsiniai: „Linksmas liežuvis - vaiko ir kalbos draugas“ (skirtas 1-3 metų vaikams) ir „Naujos kartos vaikai: Pozityvus žvilgsnis į vaiką. Vaiko kūrybiška ranka“ (skirtas 4-6 metų vaikams).

Tarptautinės konferencijos ,,Ankstyvosios prevencijos svarba ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdyme“ metu, 2013 m. balandžio 8-10 d. Kaliningrado tęstinių studijų institute, buvo suprasta, kad sakytinei kalbai reikia sudaryti palankias sąlygas grupėse, ugdant kalbą taikyti ankstyvąją prevenciją. Konferencijoje buvo nutarta projektą ,,Miklūs piršteliai - judrus liežuvis“ tęsti. Jis pavadintas ,,Alternatyvūs ir kūrybiški kalbos sutrikimų prevencijos metodai“.

Projekto „Alternatyvūs ir kūrybiški kalbos sutrikimų prevencijos metodai“ tikslas: Sudaryti palankias (pozityvias, džiaugsmingas) sąlygas ugdyti kalbą, įvairaus amžiaus vaikų kalbos sutrikimų prevencijai taikyti alternatyvius ir kūrybiškus (visuminius) darbo metodus.

Pagrindinės veiklos kryptys apima:

• ARTIKULIACINIO APARATO LAVINIMAS - apatinio žandikaulio, lūpų ir liežuvio izoliuotų judesių tikslinimas ir lavinimas.
• KALBAMOJO KVĖPAVIMO LAVINIMAS - įkvėpimo ir iškvėpimo fazių reguliavimas, iškvepiamo oro srovės stiprumo ir krypties valdymas, balso tembro reguliavimas.
• GIRDIMOJO SUVOKIMO LAVINIMAS.
• FONEMINĖS KLAUSOS LAVINIMAS (garsinė skiemenų ir žodžių analizė žaidžiant).
• SMULKIOSIOS MOTORIKOS LAVINIMAS.
• IMPRESYVIOSIOS IR EKSPRESYVIOSIOS KALBOS UGDYMAS.

Taip pat svarbūs kūrybiškų pasakų kūrimas, taikant kalbos ugdymo modelį ir padedant tėvams, bei muzikos garsų ir spalvų terapijos taikymas vaikų emocijoms žadinti. Projekto pabaigoje, 2014 m. balandžio 10 d. Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute, vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija ,,Alternatyvūs ir kūrybiški metodai kalbos sutrikimų prevencijoje“. Konferencijoje aptarti alternatyvaus ugdymo (kinestezinis (judesio), visuminis, kontekstinis, multisensorinis, probleminio kūrybinio mąstymo) ir kūrybiškumo ugdymo metodai.

Alternatyvių ir kūrybiškų, visuminių (holistinių) metodų taikymas įgalino padaryti tokias išvadas:

• 2-3 metų vaikų grupėse sparčiai gausėja impresyvusis ir ekspresyvusis žodynas, tobulėja kalbinis kvėpavimas, gerėja jų išklausymo ir dėmesio sukaupimo įgūdžiai, kalba (pažintiniai procesai).
• 3-4 metų vaikų grupėse sparčiai turtėja vaikų vaizduotė, jie pradeda kurti pasakas, sudaryti situacijas, ieško problemų sprendimo būdų, greičiau padeda vienas kitam.
• Tobulėja vaikų smulkiosios ir bendrosios motorikos įgūdžiai (rankos judesių greitumas, pirštų vikrumas ir koordinacija, judesių tikslumas).
• Kurdami pasakas dažniau išgyvena teigiamas emocijas, gerėja jų motyvacija, kalba.

Pasakos - svarbi priemonė vaiko asmenybei ugdyti, nes jos skatina smalsumą, vaizduotę, kalbinius įgūdžius, leidžia suvokti emocijų pasaulį; vaikas mokosi pats sukurti situacijas, įvykius. Konferencijoje vieningai nutarta projektą vėl tęsti, bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio partneriais. Projektas tapo prevencinis ilgalaikis, jo pavadinimas: ,,Vaiko kelias į gražią kalbą“. Ankstyvajai kalbos sutrikimų prevencijai ir įgyvendinimui padeda pasakos, visuminis (holistinis) ugdymas, bendradarbiavimas. Pasakos skaitytinos garsiai, taikytinas kalbos ugdymo modelis, kurtinas kalbos garsų, muzikos ir spalvų pasaulis, pieština vaivorykštė.

2017 m. balandžio 14 d. tarptautinės konferencijos metu nutarta ilgalaikį projektą ,,Vaiko kelias į gražią kalbą“ tęsti toliau, parašant projektą (priedą-rekomendacijas) tėvams, pavadinimu - ,,Laimingas vaikas“ (vaiko kelias į gražią kalbą, gerą sveikatą, laimingą gyvenimą). Šiame kontekste rekomenduojama pasitelkti veiksmingą schemą, apimančią ne tik kalbos padargų aparatą, ugdant vaikų kalbą: dešinė ranka + kairė ranka + galvos smegenys (kairiojo ir dešiniojo pusrutulio veikla, darna) + kalbos padargų (oralinis) aparatas + pojūčiai (5) = kalba (skaitymas, rašymas, mąstymas....laikysena, bendroji motorika (judesiai)).

Vaikų sveikatingumo ir fizinio aktyvumo skatinimo projektai

Sveikas ir saugus vaiko ugdymas bei sveikos gyvensenos diegimas yra prioritetas ikimokyklinėse įstaigose. Šiuo tikslu vyko teoriniai ir praktiniai mokymai respublikos pedagogams, pavyzdžiui, nuotolinis seminaras „S.Kneipo sveikatingumo metodikos taikymas ikimokyklinėje įstaigoje, sužaidybinant ugdymo procesą“ bei praktinis seminaras „Natūralus vaikų imuniteto stiprinimas taikant S. Kneipo metodus“. Kasmet įgyvendinami teminiai saugaus elgesio ir sveikatingumo užsiėmimai, organizuojami vaikų sveikatingumo žygiai. Įsijungta į respublikinio projekto „Sveikatiada“ veiklas. Vaikų sveikatingumas neatsiejamas ir nuo saugaus elgesio, jo vaikai yra mokomi ir kasdieninėje veikloje.

Nuo 2021 m. lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ keliauja į futbolo kelionę. Kiekvieną kelionės mėnesį laukia nauji iššūkiai ir išbandymai, nes futbolą galima pažinti ne tik žaidžiant aikštelėje, bet ir kuriant, atliekant įvairias lavinamąsias užduotis, vaidybą, bendravimą. Visa tai leidžia suvokti futbolą kaip veiklą, apjungiančią įvairias veiklos sritis. „Futboliukas“ - tai paprasta futbolo atmaina, kuri žaidžiama salėje ir lauke 3 prieš 3 netradicinėse erdvėse. Projekte dalyvavo beveik 8000 vaikų iš 112 ugdymo įstaigų. Šiame projekte nuo 2009 metų kasmet dalyvauja Klaipėdos lopšelio-darželio „Dobiliukas” „Šimtakojų” ir „Laumžirgių” priešmokyklines ugdymo grupės vaikai.

Dalyvauta ir respublikiniuose projektuose, skirtuose fizinei ir emocinei vaikų sveikatai ugdyti, tokiuose kaip tęstinė socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimo programa „Kimoči“ bei tarptautinis socialinių įgūdžių projektas priešmokyklinei grupei „Zipio draugai“. Emocinę vaikų sveikatą palaiko ir įvairios pramogėlės, pavyzdžiui, „Ačiū tau, Kalėdų eglute“, akcija „Besmegenių šalis“, sferinio kino seansai, tarptautinė Vaikų gynimo diena, Burbulų diena, Šypsenos diena ,,Šypsaus aš, šypsais tu“, priešmokyklinio ugdymo grupės šventė ,,Gera, smagu žaisti kartu“.

Lietuvos ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo įstaigų projektas „Lietuvos mažųjų žaidynės“ taip pat vykdomas kasmet. Šis projektas vykdomas kasmet nuo vasario iki gruodžio mėnesio. Projekto organizatoriai dalyvius kviečia leistis į sveikatos užduočių kelionę. Kiti sveikatingumo projektai apima „Sveiki dantukai - linksmas vaikutis“, „Augu sveikas ir stiprus“ ir kt.

Ekologinio sąmoningumo ir gamtos pažinimo projektai

Daug dėmesio skiriama gamtosauginiam vaikų ugdymui, integruojant jį į pažintinę, meninę veiklas, žaidimus, kalbą. Pratinant ugdytinius pajusti, pažinti, suvokti gamtinę aplinką, padedant jiems atrasti ryšį su gamta ir sudarant sąlygas veikti natūralioje aplinkoje, per kasdieninę ugdomąją veiklą, renginius, išvykas vykdomos įvairios programos.

Vienas iš pavyzdžių yra Aplinkosauginio švietimo fondo (FEE) Gamtosauginių mokyklų programa (GMP), kuri padeda ugdytiniams suvokti, jog tik sveikoje, tvarioje gamtinėjeje galime augti sveiki ir mes patys. Už pasiekimus darnaus vystymosi švietimo srityje ir kryptingą mokyklos bei visuomenės aplinkosauginio vaidmens stiprinimą, Nidos lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“ buvo įteiktas tarptautinis Gamtosauginių mokyklų programos sertifikatas ir Žalioji vėliava.

Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis finansuojami projektai, tokie kaip „Gamtos pažinimo link - Aš ir Tu žalesnį rytojų kuriame kartu“, „Gamtos pažinimo link - Aš ir Tu paukščius pažįstame kartu“, „Gamtos pažinimo link - Aš ir Tu vaiskrūmius auginame ir tyrinėjame kartu“ ir „Gamtos pažinimo link - Aš ir Tu medžius ir samanas tyrinėjame kartu“. Šių projektų metu darželių teritorijose kuriamos naujos edukacinės erdvės:

• „Rūšiavimo stotelė“ ir „Pažink bites“, kuriose vaikai patirtiniu būdu mokėsi atliekų rūšiavimo, susipažino su bičių gyvenimu ir jų svarba ekosistemai.
• „Paukščių alėja“, kurioje vaikai turi galimybę artimiau susipažinti su Lietuvoje gyvenančių paukščių įvairove, jų gyvenimo ypatumais. Buvo organizuota akcija „Balandis - taikos ir meilės simbolis“ ir bendruomenės nuotraukų paroda „Sveiki sugrįžę, sparnuotieji draugai“.
• „Vaiskrūmių sodelis“ ir „Lauko atradimų - eksperimentų stotelė“, kur pasodinti vaiskrūmiai, įrengtos pakeliamos lysvės su braškėmis ir žemuogėmis. Čia vaikai mokosi auginti augalus, stebėti jų augimą, nokimą, o eksperimentų stotelėje atlikti bandymus su gamtine medžiaga.
• „Samanų oazė“, šalia kurios įrengtas augalų auginimo modelis ir lauko bibliotekėlė, skirta knygoms gamtosaugine bei aplinkosaugine tematika.
• „Draugystės parkelis“, kuriame įrengtas gamtos pažinimo takelis, leidžiantis susipažinti su rečiau Lietuvoje augančiais medžiais, tokiais kaip ginkmedis, puošmedis, tulpmedis ir magnolija.

Vykdant šiuos projektus, organizuojamos praktinės aplinkosauginio ir gamtamokslinio ugdymo veiklos: kūrybinės parodos, aplinkos tvarkymo talkos, daiktų mainų savaitės, edukacinės pamokėlės ir išvykos į gamtą, kūrybiniai plenerai, viktorinos. Buvo organizuojamos išvykos į Kairėnų Botanikos sodą, eigulio edukacijos „Pažink šalia augančius medžius”, Greckų šeimos ūkį „Geltoni botai“. Projektai prisideda prie to, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai pažintų vietines ekosistemas, ugdytų atsakomybę už aplinką, stiprintų kūrybiškumą ir bendruomeniškumą.

Kiti ekologiniai projektai: tarptautinis gamtosauginis eTwinning projektas „Kelias į mažinimą“, respublikinis STEAM projektas „Viešbutis-namelis vabalams“, „Žemė - mūsų namai“, „Rudens karoliai“, „Grybų fiesta“, „Pojūčių taku: kur veda mus gamta“, „Magiški kiaušiniai“, „Vabzdžių gamyba iš antrinių žaliavų“, „Skaitmeniniai M. K. Čiurlionio“. Projektai skirti gilėjant ekologinėms problemoms pasaulyje, gyvūnijos ir augmenijos nykimui, globaliniam atšilimui. Reikia imtis rimtų švietėjiškų priemonių ir nuo mažumės ugdyti už savo poelgius ir veiklas gamtai atsakingą visuomenę.

Kultūrinis ir meninis ugdymas ikimokykliniame amžiuje

Ikimokyklinio amžiaus vaikų kultūrinis ir meninis ugdymas vykdomas per daugybę iniciatyvų, puoselėjančių lietuvių tautos tradicijas bei Lietuvos valstybės idėjas. Ugdomoji veikla vyksta ne tik darželio patalpose, bet ir kitose edukacinėse erdvėse. Organizatoriai skatina pedagogų iniciatyvas, inovatyvių metodų panaudojimą, pažangias ugdymo proceso organizavimo formas ir gerąją praktiką. Pavyzdžiui, vyksta integruoti užsiėmimai Lietuvos Laisvės gynėjų dienai „Atmintis gyva, nes liudija“, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai organizuojami šventiniai rytmečiai grupėms „Mes - Lietuvos vaikai!“, sportinė akcija Lietuvos Nepriklausomybės dienai „Bėgu Lietuvai“.

Taip pat buvo vykdomas kūrybinių darbų parodos, pavyzdžiui, „Mažoj širdutėj - Lietuva“, etnokultūrinis projektas „Tu, lineli, mėlynžiedi“. Grupėse švęstos Užgavėnės, integruotuose užsiėmimuose paminėtos kalendorinės paukščių dienos, ypač gražiai paminėta Gandro diena. Vyko tautodailės užsiėmimai grupėms „Velykų margutis“, Motinos dienos paminėjimai „Tau, mamyte, visos gėlės“, integruoti užsiėmimai „Tėti, gera man tave turėti“. Organizuojami ir kiti renginiai: šventinė savaitė, skirta Neringos miesto įkūrimui, integruoti Advento užsiėmimai, Kalėdų eglutės įžiebimas bei šventiniai renginiai vaikams su Kalėdų seneliu.

Meno projektai padeda atskleisti vaikų kūrybiškumą ir supažindina su kultūros paveldu. Ilgalaikis meninis projektas „Mes - M. K. Čiurlionio vaizdų ir garsų kūrėjai“, skirtas M. K. Čiurlioniui, siekia aktyviomis ugdymo priemonėmis ir būdais, taikant kūrybinį ir STEAM metodus, supažindinti vaikus su M. K. Čiurlioniu. Respublikinis kūrybinis projektas „Kvapai, gimstantys iš M. K. Čiurlionio“ ir respublikinė paroda „Skaitmeniniai M. K. Čiurlionio” skatina kurti skaitmeninius meninius paveikslus, remiantis kompozitoriaus kūryba. Ypatingą nuotaiką sukuria ir turi teigiamą ugdomąjį poveikį įstaigoje apsilankantys profesionalūs aktoriai ir jų pateikiamos programos.

Skaitymo skatinimas yra bendrojo raštingumo pagrindas, integralus mokymosi visą gyvenimą dalis ir esminė priemonė formuotis kūrybingai, intelektualiai, kritiškai mąstančiai, moraliai atsakingai ir atvirai asmenybei. Skaitymo įprotis ir entuziazmas knygoms ugdomi vaikystėje - skaitant kasdien. Grupėse vykdomi ugdomieji integruoti sakytinės bei rašytinės kalbos užsiėmimai. Vyresnėse grupėse vaikai jau įsitraukia į projektus, tokius kaip Nidos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas” ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo skatinimo projektas ,,Knygelę verčiu-pasaulį pažinti geidžiu“. Vaikai lankėsi Neringos Viktoro Miliūno viešojoje bibliotekoje, ten buvo eksponuojama vaikų piešinių parodėlė „Mano mylimiausias knygos personažas“. Buvo organizuotas ir kitas puikus respublikinis projektas - virtuali kūrybinių darbų paroda „Robotas su peteliške“, skatinusi vaikus, tėvus ir mokytojus vėl atsigręžti į knygą bei atsiskleisti kūrybiniams pradams. Kiti skaitymo projektai apima „Mane augina Lietuva“, „Mus augina pasakėlės“, „Suk, suk ratelį“, „Augu su knyga“.

Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas

Ikimokykliniame amžiuje didelis dėmesys skiriamas vaikų socialinio ir emocinio intelekto ugdymui, pasitelkiant įvairias veiklas ir projektus. Projektai, skirti vaikų emocijų ir jausmų pažinimo reguliavimui, padeda vaikams atpažinti ir tinkamai išreikšti savo jausmus. Akcentuojamas ir socialinio - emocinio intelekto ugdymas bei glaudžių santykių su tėvais ir pedagogais kūrimas. Tai apima tiek programas kaip „Kimoči“ ir „Zipio draugai“, tiek ir projektus, pavyzdžiui, „Jausmukų pasaulis“, kur vaikai per kūrybą mokosi atpažinti ir įvardinti emocijas.

Ypatingai svarbus prevencijos principas - aktyvus tėvų, pedagogų ir specialistų bendravimas ir bendradarbiavimas ieškant efektyvių bei inovatyvių prevencinių darbo būdų siekiant ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje užkirsti kelią kalbos ir kalbėjimo sutrikimams atsirasti arba sumažinti jų atsiradimo tikimybę, paruošti vaiką mokyklai.

Inovatyvūs metodai ir STEAM ugdymas

Šiuolaikiniame ikimokykliniame ugdyme vis daugiau dėmesio skiriama inovatyviems metodams, ypač STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) ugdymui. Šios krypties projektai padeda vaikams kompleksiškai pažinti tikrovės reiškinius, ugdo problemų sprendimo ir kritinio mąstymo gebėjimus, skatina tyrinėti, kaupti patirtį aktyviai veikiant.

Pavyzdžiui, inžineriniai projektai, tokie kaip „Švyturių inžinerija“, skirti artimiau susipažinti su inžinieriaus profesija, įvairiais inžineriniais statiniais. Projekto metu ugdytiniai įtraukiami į patyriminį mokymosi procesą, lavinant kūrybiškumo, aplinkos pažinimo, mokėjimo mokytis, tyrinėjimo sritis. Ugdomas gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, vaikai sužino pagrindines statinių dalis, praktiškai įgyvendina savo sumanymus ir idėjas, tobulina savo IKT įgūdžius.

Eksperimentai ir įvairūs bandymai yra puiki priemonė ne tik lavinti pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, rankos koordinaciją, bet kartu išmoksta ilgiau išlaikyti dėmesį. Ikimokykliniame amžiuje vaikai labai žingeidūs. Eksperimentuodami ir tyrinėdami atrandame daug naujų, netikėtų dalykų, kurie sutinkami kasdien. Projekte „Kodėl vanduo toks galingas“ formuojamas suvokimas apie vandens svarbą, taip pat prisidedama prie jų ekologinio sąmoningumo ir atsakomybės ugdymo.

Klaipėdos „Varpelio“ mokykla-darželis dalyvavo 2 metų trukmės Erasmus+ K2 AIDO projekte apie ugdymo turinio skaitmenizaciją. Projekte buvo pristatytos mokyklose naudojamos skaitmeninės programos, analizuoti atliktų apklausų duomenys. Projekto lėšomis parengtos metodikos padeda tikslingiau naudoti mokymo priemones ir įrangą atliekant įvairius eksperimentus, tyrimus, bandymus.

Bendradarbiavimas - sėkmingo ugdymo pagrindas

Sėkmingas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas ir prevencija neįmanomi be aktyvaus bendradarbiavimo. Pagrindinis prevencijos principas - aktyvus tėvų, pedagogų ir specialistų bendravimas ir bendradarbiavimas ieškant efektyvių bei inovatyvių prevencinių darbo būdų. Pedagogai turi būti nusiteikę pozityviai. Organizuojamos respublikinės ir tarptautinės konferencijos, seminarai, kuriuose aptariami prevencinio darbo būdai, dalijamasi gerąja patirtimi ir ieškoma naujų metodų. Pavyzdžiui, Kauno r. Noreikiškės lopšelyje-darželyje „Ąžuolėlis“ vyko susitikimas, kuriame dalyviai dalijosi gerąja patirtimi konferencijoje „Lyderyste grįsta vadovo ir pedagogo sąveika, siekiant vaiko ugdymosi sėkmės“. Telšių rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų metodinio būrelio projektai, tokie kaip „Augu sveikas ir stiprus“, „Emocijų šėlsmas“, taip pat yra bendradarbiavimo pavyzdžiai.

Tarptautiniai projektai, tokie kaip eTwinning projektai „Table Etiquette Around Europe“, „Everyday Life & Green Steps“, ir Nordplus projektas „Kind Kindergarten“, liudija platų bendradarbiavimo tinklą. Šie projektai jungia dalyvius iš įvairių šalių, skatindami kultūrinę ir pedagoginę patirties apykaitą. Bendradarbiaujant su tėvais, pavyzdžiui, projekte „Darželis ir šeima - du vaiko gyvenimą formuojantys pasauliai“, siekiama stiprinti šeimos ir ugdymo įstaigos ryšius, užtikrinant vaiko visapusę gerovę.

tags: #projektai #ikimokykliniame #am #iuje

• Patarimai vaikų kalbos raidai namuose ir darželyje
• Atraskite Vilniaus slėnių gyvybės ciklą
• Radausko kūrybos metamorfozės
• Daugiau apie nesivystantį nėštumą
• Ovuliacijos stimuliacijos procedūros