Aukšta chefo kepurė su vertikaliomis klostėmis yra chefo uniformos dalis. Dažniausiai jos aukštis 228 - 305 mm. Ji apsaugo, kad patiekalo gamybos metu plaukai nepatektų į maistą.
Daugybė teorijų nurodo, kad tradicinės aukštos chefo kepurės gimimo vieta yra senovės Asirijoje 1100 - 600 m. prieš Kristų. Tuo metu nemėgstamais valdovais dažniausiai būdavo bandoma atsikratyti juos nunuodijant. Todėl tik patikimiausi ir lojaliausi žmonės galėjo tapti rūmų chefais. Chefai buvo dosniai apdovanojami žemėmis bei pinigais. Taip pat kaip karaliaus padėka chefui buvo leidžiama nešioti garbingą, karūną primenantį galvos apdangalą.
Galima sakyti, kad dirbti su chef‘o skrybele nepagu, bet viena legenda gali įtikinti ją nešioti. Kartą Henriko VIII vyriausiojo chefo plaukas pateko karaliui į sriubą. Chefui už tai buvo nukirsta galva. Tik 19 amžiuje chefai buvo pradėti vadinti moderniai - chefais (prancūziškai „chef“ reiškia „viršininkas“).
Iš tikrųjų, virtuvės personalas turi nešioti galvos apdangalus, kad apsaugotų maistą nuo savo pačių plaukų. Šefai nėra išimtis ir privalo kuo nors pridengti galvą. Kita vertus, tai neturi būti aukšta balta skrybėlė. Tiesą sakant, jas šefai dažniausiai palieka ypatingoms progoms. Šiais laikais virtuvės vyresnieji nešioja paprastesnius ir praktiškesnius galvos apdangalus. Bet ta aukšta balta skrybėlė turi gilias tradicijas.
Manoma, kad balta šefo skrybėlė atsirado 16 amžiaus Prancūzijoje. Ji greičiausiai išsivystė iš prancūzų tokos - aukštos skrybėlės be jokio bryliaus. Šefai visais laikais turėjo kuo nors prisidengti galvas, taigi, su laiku ėmė nešioti prabangesnes skrybėles nei kiti. Tokos buvo pakankamai sunkios ir standžios - ne pats patogiausias galvos dangalas dėvėjimui virtuvėje. Taigi, su laiku imta gaminti modernias lengvas šefų kepures, kurios nebūtinai buvo tokios aukštos. Prancūzų virtuvės legenda Marie-Antoine Carême (1784-1833) savo baltą plaukų dangalą sutvirtino kartonu, taip sukurdamas modernią šefo skrybėlę.

16 amžiuje chefai buvo priskiriami inteligentijai ir buvo persekiojami kaip ir kiti intelektualai, todėl jie ieškojo prieglobsčio vienuolynuose. Todėl jų apranga buvo panaši į vienuolių. Dažniau pilka nei juoda. 19 amžiuje chefas Marie Antoine Careme Prancūzijos revoliucijos metu, kai jam buvo tik aštuoneri, jis buvo paliktas savo tėvų Paryžiuje. Jis gavo berniuko darbą virtuvėje, ir tai nulėmė jo visą karjerą, pertvarkė profesionalių chefų uniformas ir pakeitė pilką spalvą balta.
Balta spalva buvo vertinama kaip labiau tinkama ir skatino švarą. Tuo pačiu metu šis chefas ir jo komanda pradėjo dėvėti dvieilius švarkus, kaip dar vieną būdą skatinti švarą ir padidinti saugumą virtuvėje.
Tas šefo skrybėlės aukštis turi šiokią tokią praktinę paskirtį. Virtuvėje visi atrodo vienodai - baltos uniformos, po kepurėmis paslepiami plaukai, garų nubučiuotas veidas. Beje, tos šefo skrybėlės klostės turi ir simbolinę reikšmę. Teigiama, kad 100 klosčių rodo, jog šefas žino 100 būdų pagaminti kiaušinį. Legenda byloja, kad Marie Antoine Careme kepurė buvo 18 cm aukščio su visu 100 klosčių.
18 - 19 amžiuje žmonės pradėjo geriau gyventi. Atsirado didesnė restoranų ir chefų paklausa. Chefai pradėjo plėtoti savo kultūrą. Virėjų kepurės atitiko jų rangą virtuvėje. Padažų virėjai ir kepėjai dėvėjo neaukštas kepures. Prižiūrintys chefai dėvėjo beretes arba neaukštas klostuotas kepures. Vyriausias chefas dėvėjo aukštą klostuotą kepurę, kiek klosčių - tiek būdų chefas moka pagaminti kiaušinį (iki 100 klosčių).
Balta spalva taip pat yra mėgstama virtuvės personalo uniformos kūrėjų. Ji ne tik simbolizuoja švarą, bet ir padeda ją palaikyti.
Kulinarija - sritis, kuri mane seniai domina. Pati pasirinkau rašyti apie maistą ir juo domėtis. Jaučiau žinių stygių. Šios studijos - lyg po kojomis paklotas tvirtas pagrindas. Kitaip suprantu svarbiausių patiekalų receptus, metodikas - dabar man aiški sistema.
Baigdami antrą trimestrą turėjome už tam tikrą biudžetą pamaitinti penkiasdešimt žmonių. Gaminome pietus kitai mokyklos pusei. Šio semestro pabaigoje gavome dar aukštesnio lygio užduotį - paruošti iškilmingą vakarienę. Ji turėjo būti rafinuota, išieškota, įdėta daug pastangų ir būdų jai gaminti. Mūsų grupė ypatingajam meniu pasirinko Prancūzijos Rivjeros temą. Užkandžiams gaminome tam regionui būdingą svogūnų tortelį, kepėme rikotos įdarytus cukinijų žiedus. Pagrindinis mūsų patiekalas buvo jūros ešerys su traškia odele, bazilikų, kaparėlių ir Pernod padažu bei karamelizuotais pankoliais ir topinambais. Desertui siūlėme migdolinį sausainį su levandų ir gervuogių putėsiais, o pabaigoje, prie kavos, - plikyto pyragaičio čiulpinuką. Buvo be galo smagu.
Prieš keletą dienų buvo maisto ruošimo teorijos ir praktikos egzaminai. Tik žinau, kad juos išlaikiau, kad nereikės bandyti dar kartą. Praėjusį penktadienį kartu su bendramoksliais ir dėstytojais išgėrėme vyno, pasisakėme, kaip buvo malonu kartu mokytis.
Buvo paskelbti patys geriausi studentai: kas sėkmingiausiai išlaikė vyno egzaminą ir keliaus pasidairyti į vyno ūkį Prancūzijoje. Kasmet dėstytojai išrenka geriausią, „geidžiamiausią“ metų studentą, kuris būtų naudingiausias bet kuriam restoranui. O trečias apdovanojimas - metų stažuotė BBC maisto žurnale. Tačiau mano planai truputį kitokie, tad nė į vieną „nominaciją“ nepretendavau.
Diplomo dar neturiu - jie mums bus atsiųsti vėliau, kai dėstytojai viską tiksliai suskaičiuos. Oficialiai tapsiu kulinarijos meno meistre ar kažkaip panašiai.
Kol mokiausi, labai mažai mačiau vaikus, todėl žinau, jog baigusi studijas noriu su jais praleisti jei ne kiekvieną dieną, tai bent jau daug daugiau laiko, nei pastaruoju metu galėjau. Noriu sūnų ir dukrą pati vesti į mokyklėles, būrelius, iš ten pasiimti. To labai pasiilgau.
Nerezgu plano atidaryti restoraną, nors viename atlikau praktiką ir man patiko. Galbūt kartkartėmis toje sferoje norėčiau padirbėti, kad ir nemokamai. Neužtenka tik maitinti draugus ir rašyti receptus. Kad neprarasčiau šviežumo, turiu minčių ateityje galbūt pabandyti ruošti maistą pobūviams. Planų ir minčių - milijonas. Dabar man jos atrodo kitaip, bet nereikės jų redaguoti. Tiesiog suprantu, kad namų ir restoranų maistas, nors ir giminingos, bet skirtingo amžiaus pusseserės, ne tų pačių tėvų vaikai.
Beveik visą rugpjūtį su vaikais praleisiu Lietuvoje. Tai bus pusiau darbas, pusiau - poilsis. Jau turiu minčių ir apie naują knygą: užsirašinėju, žinau, kokia ji bus. Tik neįsivaizduoju, kada pasirodys.

Televizijos kulinarijos laidos idėją seniai turėjau. Pabandysiu, pažiūrėsime, ar pavyks ją sukurti tokią, kokią įsivaizduoju. Virtuvėje, prieš televizijos kameras, būsiu viena ir gaminsiu valgį. Tai nebus ilgas projektas - truks iki Naujųjų metų. Šiuo metu - užteks, bet trumpalaikių kursų neišsižadu - esu nusižiūrėjusi, kur būtų įdomu pasigilinti. Tarkim, į sausainių ar duonos kepimo subtilybes. Visą gyvenimą gali mokytis ir visko neišmoksi...
Nepaisant to, padedant astrologams, galima susirasti tinkamą žmogų šiame darbe. Juos vienijanti savybė - vengia asmeninės priešpriešos dirbdami šeimose. Be to, jie pasirengę monotoniškam darbui, disciplinuoti ir tvarkingi.
Avinas nieko prieš pasėdėti su mažyliu, bet jei tai tik vieną kartą ir trumpai. Jiems abiems bus net labai linksma ir įdomu. Užtat, kai imasi auklės darbo, atlieka jį stropiai ir kruopščiai. Kol galų gale net pats lieka patenkintas šiomis pareigomis.
Jam šiame darbe pinigai nėra svarbiausias dalykas. Jam svarbiau, kad būtų giriamas ir gerbiamas. Mat idealistas ir visiems pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką Jautis mėgins nušauti du zuikius vienu šūviu. Be to, Jautis asmeniškai norės su juo užsiimti ir žaisti!
Todėl bendraujant su vaikais, šiems greičiau primena sesę ar brolį, bet ne auklę. Todėl galite drąsiai patikėti šio ženklo atstovams auklės darbą. Jie bus sąžiningi, pareigingi, darbštūs, atsakingi darbuotojai.
Tiesa, bet dažniau tai daro tik dėl didesnio atlyginimo. Todėl, jei Vėžio žmonių įgūdžiai ir patirtis didėja, turi didėti ir jų atlyginimas, nes vien gerais žodžiais jų paskatinti nepavyks.
Gal šio Zodiako ženklo atstovas ir neatsisakys prašomas prižiūrėti vaikelį, bet širdies gilumoje pyks, kad negali tuo metu dalyvauti įdomiame susitikime ar renginyje.
Žinoma, šio Zodiako ženklo atstovai nenoriai paklūsta kitiems ir sunkiai suvaldomi. Net ir nenoromis, bet Mergelė sutiks prižiūrėti vaikelį. Žinoma, šio ženklo moterys išsiskiria iš kitų perdėtu griežtumu, pomėgiu kritikuoti kitus. Mergelės pagal savo natūrą - disciplinuotos ir pabrėžtinai tvarkingos, todėl puikios pagalbininkės šeimoje. Šio ženklo atstovė pamojuos rankele gimdytojams ir gali prapulti su jų atžala visai dienai. Žodžiu, šio Zodiako ženklo auklės neleidžia liūdėti ir nuobodžiauti mažyliui.
Apskritai santykiuose su žmonėmis - jos kaip veidrodis: kaip su jomis elgiasi, taip ir jos elgiasi su jais. Užtat, jei Skorpionas jaučia didžiulę simpatiją mažyliui, pagal patirtus nuotykius ir džiaugsmingas emocijas, ta diena jam gali būti nuostabesnė nei Naujieji metai ar net jo gimimo diena. Kaip ir egoizmo. Užtat Skorpiono žmonės - atkakliai siekiantys tikslo asmenybės. Jis - labai darbštūs, sąžiningi, nes nemeluoja nei sau, nei kitiems. Juo labiau, jei Skorpionui patinka ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, verstųsi per galvą, bet padarys viską dėl jų, kas įmanoma, ir kas neįmanoma.
Pavyzdžiui, šio ženklo atstovai moka nuostabiai gaminti valgį. Deja, bet šio ženklo žmonės nemėgsta vaikų, jiems yra abejingi. Tokiais atvejais gali pliaukštelėti ir per minkštą vietelę. Ką iš tikrųjų mėgsta ir vertina Šaulys - tai savo laisvę ir nepriklausomybę. Nors jis ir išsiskiria linksmu būdu, nestokoja optimizmo, gali dirbti ilgas valandas ir niekada nepervargsta. Bet būkite malonūs: ištesėkite žodį ir neatidėliokite savo pažado.
Užtat šio ženklo atstovai - nepavargstantys darbštuoliai. Retai keičia darbo vietą. Nors šio ženklo atstovės profesionalumas ir darbo išmanymas priklauso nuo to, ar ji pateko į „savo“ terpę. Todėl paprastai jau pirmo susitikimo metu sulaukia darbdavio palankumo.
Tuo tarpu Vandenis - vienas iš nedaugelio, kuris su entuziazmu imasi rūpintis mažyliu. Vandenio ženklo auklė prigalvoja visokių įdomių ir žaismingų užsiėmimų, kad vaikelis apskritai pamiršta mamą.
Vienas sunkesnių. Vyras Tomas juokiasi, gal pagaliau nustosiu skųstis (juokiasi)... Bendramokslės, kurios neturi vaikų, irgi guodavosi, kad neturi gyvenimo. Tai ką sakyti man, auginančiai du mažylius? Bandžiau suskaičiuoti, kiek pastaruosius mėnesius truko mano darbo dienos. Jos beveik visada buvo po keturiolika valandų. Ryte atsikėlusi Isabellą Meilę ruošdavau į mokyklėlę. Ją išleidusi Jurgį palikdavau su aukle ir traukdavau į savo mokslus. Mokykloje pusę dienos vykdavo praktika, kitą pusę - stebėjimas. Grįžti namo šeštą vakaro - reikia pasiruošti rytdienai, pastaruoju metu - ir egzaminams. Dar ir savo interneto blogo stengiausi neapleisti... O ir šeima namuose laukė. Tai buvo labai labai intensyvus laikas. Dabar galvoje prikišta tiek informacijos, kad turėsiu metus ją virškinti.
Konkursai vyks tarptautinės parodos „Taste Vilnius HoReCa 2024“ metu, š.m. lapkričio 15-16 d. parodų centre „Litexpo“, Laisvės pr. 5, Vilniuje.
Konkursų metu siekiama atrasti naujus talentus bei ugdyti profesionalus, norinčius pasisemti gastronominės patirties, atskleisti meistrystę, pademonstruoti sukauptus įgūdžius ir nustebinti tarptautinę vertinimo komisiją, draugus, gurmanus, maisto entuziastus ir sirgalius.
Reikalavimai „Geriausio Lietuvos jaunojo virėjo“ atrankos turo dalyviams: dalyvių amžius - ne vyresni nei 25-erių metų; dalyvio registracijos mokestis - 60 eur; atrankiniame ture pateikti vieno kąsnio skumbrės užkandį (4 vnt.) ir vieno kąsnio veganišką užkandį (4 vnt.). Vertinama: profesionalus paruošimas, modernus šiuolaikiškas pateikimas, skoninės savybės.
Reikalavimai „Geriausio Lietuvos virėjo“ atrankos turo dalyviams: vyr. virėjai, turintys daugiau nei 3 metų patirtį; dalyvio registracijos mokestis - 60 eur; atrankiniame ture pateikti vieno kąsnio skumbrės užkandį (4 vnt.) ir vieno kąsnio veganišką užkandį (4 vnt.). Vertinama: profesionalus paruošimas, modernus šiuolaikiškas pateikimas, skoninės savybės.
Iki 2024 m. birželio 3 d. el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. * Jei susirinktų daugiau dalyvių, atranka vyktų 2024 m. birželio 5 d. „Gastro studijoje“, Ukmergės g. Visais klausimais prašome kreiptis: Jūratė Mikalkėnienė, mob. +370 615 67405 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
tags: #geriausias #virejas #reiksme #aukle