Priešmokyklinis ugdymas penkeriamečiams: pokyčiai, nauda ir iššūkiai

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinio ugdymo grupes galės lankyti ne tik šešiamečiai, bet ir vaikai nuo 5 metų. Spręsti, ar vaikas pasiruošęs PUG (priešmokyklinio ugdymo grupei), paliekama tėvams. Tiesa, PUG, arba dar dažnai vadinamą nulinukų, klasę galima likti lankyti darželyje arba pereiti į mokyklą. Nors programa ir atrodytų vienoda, tačiau skirtumų, kur lankyti, visgi yra.

Priešmokyklinio ugdymo svarba ir privalumai

Priešmokyklinio ugdymo programos tikslas - padėti vaikams pasiruošti pirmai klasei. Tai etapas, kai visa diena praeina ne tik užsiimant žaidimais ir kūrybinėmis veiklomis, bet atsiranda mokymasis, dėmesio sutelkimas į užduotis, pasiruošimą pirmai klasei. Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje tapo privalomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Jo tikslas - užtikrinti optimalią vaiko raidą, atsižvelgiant į jo asmens unikalumą ir ugdymosi poreikius, padėti pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje.

Vyriausybės nuomone, ankstyvesnis vaikų atėjimas į švietimo įstaigas yra naudingas ne tik visapusiškai vaikų raidai vaikystėje, bet ir vėlesniems mokinių ir suaugusių žmonių pasiekimams. Be to, tokiu būdu siekiama vaikams iš skirtingo socialinio sluoksnio šeimų suteikti galimybę tolygesniam startui pirmoje klasėje. Ne visiems vaikams pasiseka su tėvais. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, apie 25 proc. vaikų šiuo metu gyvena atskirties sąlygomis ir nelanko darželio. Dalis į juos nepateko dėl vietų trūkumo, dalis į ikimokyklinio ugdymo įstaigas nevedami tėvų valia. Dažniausiai tai - vaikai iš socialinės rizikos šeimų. „Ne visiems vaikams pasiseka su tėvais, - konstatavo ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius. - Tokiems vaikams priešmokyklinio ugdymo paankstinimas reikštų starto galimybių mokykloje išlyginimą.“

Ankstinimo procesas nėra privalomas. Tokį sprendimą teks priimti tėvams, kurių vaikas gimė tais kalendoriniais metais, kai vaikui sueina penkeri metai. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pereinama prie priešmokyklinio ugdymo teikimo 5 metų vaikams. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikams, kuriems 5 metai sueina iki tų metų balandžio 30 d. arba rugsėjo 1 d. arba 6 metai sueina tais kalendoriniais metais. Tėvams paliekama teisė vaiką pradėti leisti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vėliau, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueis 6 metai.

PUG mokykloje ar darželyje: kokie skirtumai?

Anot Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorės Giedrės Statkutės, PUG lankantys vaikai mokykloje tarsi išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Priešmokyklinukams tenka išmokti priimti naują dienos režimą, suprasti, kokį vaidmenį atlieka mokytojas, kokia yra būtent klasės ir mokyklos kultūra. „Mokslas PUG besąlygiškai paliečia ir tėvelius, nes tai yra pereinamasis laikotarpis ir jiems, kuomet santykis, kai svetimas suaugęs žmogus labiau rūpinasi vaiku, transformuojasi į santykį, kai svetimas suaugusysis vis dažniau dalijasi atsakomybėmis su pačiu vaiku ir vis dažniau atsiranda žodelis „svarbu“ (išmokti raideles, skaičius, skaityti, rašyti ir pan.). Kuo šis periodas yra kokybiškesnis, tuo vaiko pradžia mokykloje yra saugesnė“, - sako G. Statkutė.

Vaikai, kurie PUG lanko mokykloje, patiria saugų adaptacinį laikotarpį, todėl pirmoje klasėje šie mokiniai labiau pasitiki savimi, gali daugiau energijos skirti būtent mokslams. Deja, darželyje tokio pereinamojo laikotarpio užtikrinti nepavyksta. Su vaiku dirba tos pačios auklėtojos ir šeimininkutės, jam nepasikeičia aplinka. Tad tokie moksleiviai sunkiau išgyvena adaptaciją, perėję į pirmą klasę. Tačiau specialistai sako, kad kiekvienas vaikas yra individualus, tad būtina įvertinti, kuri aplinka geriau atlieps tuometinius priešmokyklinuko poreikius.

Jei tėvai jaučia, kad vaikas jau yra pakankamai savarankiškas, trokšta žinių, laukia naujos pradžios, tuomet reikėtų rinktis priešmokyklinį ugdymą mokykloje. Pagal PUG programas mokykloje dirbantys mokytojai turi daugiau galimybių padėti tėveliams adaptuotis prie naujų sąlygų ir juos pačius saugiai įvesti į pasikeitimų laiką. „Mokytojai ugdymo procesą organizuoja išjautimo, suvokimo, pasaulio pajautimo būdu, kas atveria vaiko gebėjimus ir asmenybės dalykus. Todėl apie tai laisvai gali bendrauti su tėveliais jau mokyklos kontekste. Be to, tais pačiais klausimais vyksta glaudus bendradarbiavimas su pradinių klasių mokytojais“, - sako Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė G. Statkutė.

Kada vaikas pasiruošęs priešmokykliniam ugdymui?

Penkiamečių tėvai turi teisę patys nuspręsti, ar jų vaikas pasiruošęs priešmokykliniam ugdymui. Numatyta tik tai, kad vaikai, kuriems šiemet nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. sueina penkeri metai, turės praeiti psichologinį vertinimą. Patyrę specialistai išvadomis pasidalija su tėvais, kurie, jomis remdamiesi, gali nuspręsti, ar vaikas pasiruošęs lankyti PUG.

„Vertinant vaikus, svarbu atkreipti dėmesį, ar jis yra žingeidus, ar jam sekasi sudėti, atimti skaičius, sujungti raideles. Be visų akademinių dalykų, be abejo, labai svarbu ir emocinė branda. Jei jos trūksta, galbūt geriau likti ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kur yra įprasta vaikui aplinka, kur jis jaučiasi saugiai ir gali sustiprėti emociškai. Tie papildomi metai gerai žinomoje aplinkoje gali labai padėti vaikui atsiskleisti“, - atskleidžia psichologė Kristina Bičkauskienė.

Jeigu tėvams kyla abejonės dėl vaiko brandos, jie gali kreiptis į Švietimo pagalbos tarnybą prašydami įvertinti vaiko brandą ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Rekomenduojama kreiptis ne anksčiau nei vaikui sueina 4 metai ir 8 mėnesiai (atsižvelgiant į vaiko brandumo mokyklai įvertinimo testo taikymo galimybes).

Kaip palengvinti adaptaciją priešmokyklinėje grupėje?

Priešmokyklinukų adaptacija mokykloje vyksta sėkmingai, kada atliepiami 5-6 metų vaiko interesai, atsižvelgiama į individualius poreikius, tinkamai organizuojama žaidybinė, patyriminė veikla, kuri suteikia džiaugsmo, sudomina vaiką jį supančiu pasauliu“, - sako Violeta Šuipienė, Šiaulių jėzuitų mokyklos PUG mokytoja. „Pradėjus lankyti PUG, daug kas keičiasi. Priešmokyklinukų adaptacija mokykloje vyksta sėkmingai, kada atliepiami 5-6 metų vaiko interesai, atsižvelgiama į individualius poreikius, tinkamai organizuojama žaidybinė, patyriminė veikla, kuri suteikia džiaugsmo, sudomina vaiką jį supančiu pasauliu“, - sako Violeta Šuipienė, Šiaulių jėzuitų mokyklos PUG mokytoja.

Tėvai taip pat gali padėti lengviau adaptuotis naujoje vietoje. Mokytoja pataria daug bendrauti su vaiku, naudoti sudėtingesnės konstrukcijos žodžius, skaityti knygeles, stengtis atlikti įvairias linksmas užduotėles, pasikartoti raideles, skaičius. Labai svarbu vaikus įtraukti į patyrimines veiklas - kartu ruošti maistą, tvarkytis kieme ar namuose, kartu vykti į parduotuves, rūpintis naminiais gyvūnais. Kuo labiau reikėtų ugdyti vaiko savarankiškumą. Drąsūs, daug kartu su tėvais bendros veiklos turintys vaikai adaptuojasi greičiau.

„Labai svarbus ir tėvelių požiūris bei emocinis stabilumas - kokiomis mintimis jie išleidžia vaiką į mokyklą, kaip pasitiki pedagogais, ar linkę bendradarbiauti. Tik kartu kalbantis, dirbant ir tariantis, galime pasiekti, kad adaptacija truktų neilgai“, - sako V. Šuipienė.

Iššūkiai ir diskusijos dėl priešmokyklinio ugdymo ankstinimo

Tėvų, pedagogų, specialistų ir politikų nuomonės dėl ankstyvojo vaikų ugdymo skiriasi. Kai kurie pedagogai pažymi, kad dabartiniai penkiamečiai priešmokykliniam ugdymui per maži ir nesubrendę. „Dauguma jų dar prastai kalba. Iš 24-ių vaikų 12-kai reikia logopedo pagalbos“, - atkreipė dėmesį sostinės darželio „Atžalėlis“ auklėtoja Aldona Skamarakienė.

„Šešiamečiai irgi nevienodo lygio. Ir dabar į vieną klasę supuola nevienodi vaikai“, - atrėmė viceministras. ŠMM labiausiai nori akcentuoti ankstyvesnio priešmokyklinio ugdymo naudą, užsienio šalių patirtis ir praktikas.

Didžiausi iššūkiai guls ant didmiesčių, kurių ugdymo įstaigos ir taip perpildytos, pečių. „Nelabai gerai vaikus leisti į antrą pamainą, reikės tai kažkaip spręsti“, - svarstė G.Kazakevičius. Priėmus švietimo įstatymo pataisas dėl priešmokyklinio ugdymo ankstinimo, 2019 metų rugsėjį Vilniuje reikėtų sudaryti 42 penkiamečių grupes, Kaune - apie 30 grupių. Lietuvos savivaldybių asociacija įžvelgia grėsmę, kad pasirengimas pertvarkai savivaldybėms kainuos labai brangiai, tačiau po kelerių metų investicijos nueis šuniui ant uodegos. „Ateis laikas, kai tų įrengtų patalpų nebereikės, parengtų specialistų poreikis irgi sumažės“, - pažymėjo asociacijos atstovas ir išsakė nuomonę, kad pertvarkos įgyvendinimą būtų racionalu atidėti dar bent metams.

Skaičiuojama, kad priešmokyklinio ugdymo ankstinimas valstybei gali kainuoti apie 46 mln. eurų. „Tokie pinigai ant medžių neauga. Ar ši reforma tikrai yra numeris vienas? Mano manymu, investicijos į mokytojus, pedagogus, jų motyvaciją ugdymo kokybei turėtų didesnės įtakos“, - kalbėjo Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius.

„Jei pataisos būtų priimtos, o finansavimas savivaldybėms neskirtas, turėtume kompromituojantį reikalą. Panašiai nutiko su privalomu šešerių metų priešmokykliniu ugdymu, kai savivaldybės liko be paramos. Jei tai nutiks antrą kartą, pasitikėjimą sugriautume visiškai“, - įsitikinęs G.Kazakevičius.

Vis dėlto Seimas jau praėjusių metų pabaigoje yra pritaręs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto iniciatyvai ankstinti vaikų ugdymą. Parlamentas iki 2018-ųjų sausio 31 dienos švietimo ir mokslo ministrą įpareigojo priimti patvirtino įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

tags: #priesmokyklinis #ugdymas #penkiameciams

• Patogios džiovyklės vaikams
• kas svarbu žinoti apie išmokas tėvams
• Ar galima pakeisti gimimo datą?
• Transformuojamo interjero idėjos vaikams
• motinystės amžiaus pokyčiai istorijoje