Priešmokyklinio ugdymo sritys: visapusiškas vaiko vystymasis

Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas ir pradedamas teikti vaikui, kai jam sukanka 5 metai. Programos tikslas - atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius poreikius bei galimybes. Vaikų pasiekimų žingsnių siejimas su amžiumi yra sąlyginis, nes kiekvienas vaikas yra unikalus ir pasižymi jam būdingu raidos tempu.

Pasiekimų apraše pateikiami lūkesčiai, kad vaikas būtų sveikas, orus, bendraujantis, smalsus, kuriantis, sėkmingai besiugdantis. Jų siūloma siekti per aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios ir ugdomos integraliai.

Priešmokyklinio ugdymo programos kompetencijos ir ugdymosi sritys

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia ugdomas kompetencijas ir ugdymosi turinio gaires. Įgyvendinant programą ugdomos šios kompetencijos:

• Komunikavimo: vaikams plėtojamas žodynas, mokomasi kurti trumpus nuoseklius pasakojimus, išklausyti kitus, skirti realius ir išgalvotus įvykius, analizuoti informacijos tikrumą. Bendraujant vaikai dalinasi patirtimi, kelia klausimus, išsako savo pastebėjimus ir nuomonę.
• Kultūrinė: per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, jie pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą.
• Kūrybiškumo: dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, jie įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius.
• Pažinimo: vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius.
• Pilietiškumo: aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose.
• Skaitmeninė: vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis, jie peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą ir mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą.
• Sveikos gyvensenos: vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys, kurios yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis:

• Gamtamokslinis ugdymas
• Kalbinis ugdymas
• Matematinis ugdymas
• Meninis ugdymas
• Visuomeninis ugdymas
• Sveikatos ir fizinis ugdymas

Priešmokyklinio ugdymo metodai ir vertinimas

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus, svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas, vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena. Taip pat taikomi stebėjimo, tyrinėjimo, demonstravimo, pokalbio, pasakojimo, diskusijų, problemų sprendimo, projektinės veiklos ugdymosi metodai. Praktikuojamas šokis, vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška.

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti ir bręsti, vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Pirmasis vertinimas turi būti atliktas per 4 savaites nuo programos vykdymo pradžios, o galutinis vertinimas atliekamas pasibaigus programai. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti.

Priešmokyklinio ugdymo organizavimas

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Prieš priimant sprendimą vaiką leisti ugdytis vienais metais anksčiau, tėvams (globėjams) siūloma kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo.

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal atnaujintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Atnaujintoje programoje siekiama atitikties šiuolaikiniam požiūriui į vaiką ir jo ugdymąsi. Įgyvendinant programą labai svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimo džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas.

Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį.

Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką.

tags: #priesmokyklinio #ugdymo #sritys

• kaip tėvai Šiauliuose renka vardus savo kūdikiams
• Mitai apie hiperaktyvumą: ką svarbu žinoti tėvams
• Kodėl verta rinktis naudotus vaiko kambario baldus?
• Apie nesivystantį nėštumą
• Nugaros skausmai nėštumo metu