Ką turėtų mokėti vaikas prieš mokyklą: visapusiškas pasiruošimas

Įvadas į priešmokyklinį ugdymą

Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Priešmokyklinis ugdymas trunka vienerius metus, tačiau yra galimybė leisti vaiką į priešmokyklinę grupę nuo 5-erių metų, jei 5-eri sueina iki balandžio 30 dienos. Tokiu atveju tėvai kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą ir turi gauti rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis. Galutinį sprendimą priima tėvai. Priešmokyklinis ugdymas yra pirmasis didelis pokytis iki šiol darželį lankiusio vaiko gyvenime. Tai tarsi tramplynas ir nėrimas į visai kitokią kasdienybę, mokymasis būti mokiniu. Tėvai gali rinktis, ar leisti vaiką į priešmokyklinę grupę darželyje, ar pasirinkti šį etapą pradėti mokykloje. Priešmokyklinio ugdymo grupes gali lankyti ne tik šešiamečiai, bet ir vaikai nuo 5 metų. Spręsti, ar vaikas pasiruošęs PUG (priešmokyklinio ugdymo grupei), paliekama tėvams. PUG, arba dar dažnai vadinamą nulinukų, klasę galima likti lankyti darželyje arba pereiti į mokyklą. Vaikai, kurie PUG lanko mokykloje, patiria saugų adaptacinį laikotarpį, todėl pirmoje klasėje šie mokiniai labiau pasitiki savimi, gali daugiau energijos skirti būtent mokslams. Deja, darželyje tokio pereinamojo laikotarpio užtikrinti nepavyksta. Su vaiku dirba tos pačios auklėtojos ir šeimininkutės, jam nepasikeičia aplinka. Tad tokie moksleiviai sunkiau išgyvena adaptaciją, perėję į pirmą klasę.

Priešmokyklinio ugdymo tikslai - ugdyti drąsų, aktyvų, savimi pasitikintį vaiką. Šio amžiaus vaikai geriausiai mokosi žaisdami, pažindami aplinką, tyrinėdami bei bendraudami. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas remiantis „Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa”. Priešmokyklinis ugdymas - tai ugdymas, kurio metu atsižvelgiama į vaikų poreikius, gebėjimus, pasiekimų lygį, specialiųjų ugdymo(si) vaikų poreikių galimybes, tėvų pageidavimus ir lūkesčius, bendruomenės kultūrinę aplinką, materialinę bazę.

Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių.

Ką turėtų mokėti priešmokyklinukas: pagrindiniai įgūdžiai ir kompetencijos

„Dažnai tėvai išgyvena, ar vaikas yra pasiruošęs keliauti į priešmokyklinę klasę, nes abejoja vaiko akademinių žinių bagažu. Tačiau tikrai ne jis yra svarbiausias prieš keliaujant į šį naująjį etapą“, - atkreipia dėmesį mokytoja Justė Petkuvienė.

Socialinė ir emocinė branda

Gebėkime išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas. Priešmokyklinio amžiaus vaikai turėtų gana gerai reguliuoti savo emocijas, suprasti, kaip elgtis ir reaguoti tam tikrose situacijose: paguosti, padėti, suprasti, kada metas žaisti, o kada nurimti ir susikaupti. Atpažįsta ir tinkamai reaguoja į patyčias. Mokslinėje literatūroje galima rasti daug naudingos informacijos apie tai, ką vaikas jau turėtų daryti prieš pradėdamas šį gyvenimo tarpsnį. Pavyzdžiui, JAV mokslininkė - pediatrė Anne Zachry savo apžvalginiame straipsnyje apie pasiruošimą priešmokyklinei klasei nurodo, kad labai svarbu vaikams suteikti elementarių kasdienių gyvenimo pamokų, kad vaikai galėtų empatiškai reaguoti į kitų žmonių jausmus, ištiesti pagalbos ranką. Svarbu mokėti reguliuoti savo emocijas.

Socialinė kompetencija - gyventi ir būti greta, kartu (bendravimas ir bendradarbiavimas su kitais darželio vaikais, mokėjimas užjausti mažesnius, padėti jiems). Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Vaikai ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius, bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklauso pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius.

Stebėkite vaiką ir atsakykite sau į šiuos klausimus: Ar jis dalyvauja bendruose žaidimuose? Gal jis žaidžia šalia kitų vaikų, bet vienas? O gal žaidžia išimtinai tik su vienu ar su dviem tais pačiais vaikais? Kokį vaidmenį vaikas užima - ar laukia, kol jį pakvies žaisti, lieka stebėtoju, ar pats imasi inicijuoti žaidimą? Vaiko socialumą parodo ir tai, ar vaikas jaučiasi esąs grupės narys: pasako savo nuomonę, tačiau atsižvelgia ir į kitų norus, prašymus. Svarbu, ar Jūsų mažylis domisi greta esančiais vaikais, dalyvauja bendraamžių pokalbiuose, pažįsta grupės/kiemo vaikus, žino jų vardus? Ar bendradarbiauja su įvairaus amžiaus vaikais, ar tik su bendraamžiais?

Neatskiriama socialinės kompetencijos dalis yra vaiko emocinė kompetencija - gebėjimas suvokti save bei jausti kitus. Stebėkite, kaip vaikui sekasi įvardinti savo paties jausmus (aš pykstu, man liūdna), išreikšti juos ne tik žodžiais, bet ir mimika, tonu, elgesiu. Kaip jam sekasi atpažinti kitų jausmus, ketinimus jo atžvilgiu? Kiek gali toleruoti kitų emocijas? Ar vaiką kankina nerimas, baimės? Svarbu, kad vaikas džiaugtųsi savo laimėjimais ir pasitikėtų savo jėgomis. Stebėkite, kaip vaikas reaguoja į nesėkmes - ar po jų jis toliau stengiasi ir tęsia savo veiklą?

Savarankiškumo ir savitvarkos įgūdžiai

Priešmokyklinio amžiaus vaikai turi turėti gerus savarankiškumo įgūdžius: gebėti apsirengti ir nusirengti, mokėti susitvarkyti savo darbo ir žaidimo vietą, pasirūpinti savo asmenine higiena. Namuose vaiką prie savarankiškumo galima pratinti paskiriant jam tam tikrus darbus: nurinkti indus nuo stalo po vakarienės, sutvarkyti žaislus, pamaitinti augintinį. Svarbu palaikyti ir padrąsinti vaiką, kad jis jaustųsi savarankiškas ir tuo džiaugtųsi.

Paverskite pasiruošimo įgūdžius žaidimu. Kaip ir minėta anksčiau, prieš keliaudamas į priešmokyklinę klasę vaikas turi būti kuo savarankiškesnis, tad jei jaučiate tam tikras savarankiškumo spragas, jas reikia lavinti ir tai daryti galima smagiai. Praktikuokite užsegti sagas ir užtrauktukus, užsidėti kuprinę ir pakabinti paltą ar striukę ant kabliuko, rinkite savarankiškumo varžybas - pažiūrėkite, kaip greitai galite tai padaryti!

Sveikatos saugojimo kompetencija - sveikai gyventi, ugdyti fizinį vaikų aktyvumą (vaikai mokomi savarankiškai rengtis, pasiruošti miegui, mokoma burnos higienos). Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.

Smulkiosios motorikos ir koordinacijos įgūdžiai

Svarbu - smulkiosios motorikos gebėjimai. Specialistai pabrėžia smulkiosios motorikos įgūdžių svarbą priešmokyklinio amžiaus vaikams. Tenesio universiteto mokslininkė Brittany Hoffer pataria stiprinti smulkiosios motorikos įgūdžius ir namuose, kad vaikai galėtų pasitikėti savo jėgomis rašant ir atliekant kūrybinius darbus mokykloje. Ugdyti smulkiąją motoriką yra daug būdų: lipdyti raides iš modelino, verti karoliukus, kirpti paveiksliukus - dalijasi mokytoja Justė. Tai daug smagiau ir naudingiau nei tiesiog piešti „pagaliukus“ ar spalvinti tuščias figūras. Pastebėkite, kaip Jūsų šešiamečiui sekasi dirbti su smulkiomis detalėmis: verti karoliukus, surinkti smulkius daiktus.

5-7 metų tarpsniu labai svarbus geras vaiko stambiosios ir smulkiosios motorikos išsivystymas, jo akies-rankos ryšys. Šešerių metų sulaukęs vaikas jau turėtų gebėti eiti, bėgti, šliaužti (pvz., pralendant pro įvairias kliūtis) ir šokinėti (pvz., siekiant pakabinto daikto, atsispiriant nuo žemės abejomis kojomis) keisdamas tempą, greitį ir kryptį. Turėtų mokėti varyti kamuolį pirmyn-atgal (abejomis rankomis ir kojomis), jį atmušti nuo žemės, spirti, mesti ir pagauti. Šešerių metų vaikas jau turėtų mokėti naudotis žirklėmis ir sekti liniją kirpdamas, tvarkingai tepti klijus, gerai laikyti ir valdyti piešimo, tapymo priemones, iš vieno indo perpilti vandenį į kitą. Jo rankytės koordinaciją žymi ir tai, ar jam lengvai sekasi suimti ir įstatyti daiktus į angas (pvz., savarankiškai užsegti užtrauktuką, sagas ir pan.).

Lavinkite smulkiosios motorikos įgūdžius namuose. Šių įgūdžių lavinimui tikrai nereikia daug pasiruošimo ir priemonių: verkite karoliukus, gaminkite lankstinius ir karpinius. Svarbiausia - vaikui turi būti smagu!

Akademiniai gebėjimai ir smalsumas

Akademinės žinios padidina vaikų savivertę. „Nenoriu visai sumenkinti akademinių gebėjimų svarbos, nes turint neblogą raidžių, skaičių žinių bagažą ir gana išlavintą loginio mąstymo kompetenciją, vaikai kur kas labiau pasitiki savimi, o tai jiems suteikia greitesnį naujų žinių įsisavinimą ir apskritai geresnę emocinę būseną, siekiant mokslo rezultatų“, - pabrėžia Justė.

Akademinės žinios. „Jeigu vaikas rodo susidomėjimą skaitymu, raidėmis, skaičiais - skatinkite jį mokytis, tačiau niekada nedarykite to per prievartą. Kartais tėvai pernelyg spaudžia savo mažuosius atradėjus mokytis skaityti ar rašyti, tuomet vaikai praranda susidomėjimą knygomis, o mokslas asocijuojasi su kančia. Viskam ateina savas laikas: ir skaitymui, ir rašymui, svarbu, kad pagrindinis mokymosi variklis būtų noras mokytis!“ - teigia mokytoja Justė.

Knygų skaitymas ugdo mąstytojus ir novatorius. Mokslininkė Anne Zachry rekomenduoja kasdien atrasti laiko kartu su vaiku paskaityti knygą: skaitykite savo vaikui kiekvieną dieną, kad paskatintumėte meilę knygai ir patobulintumėte vaiko žodyną. Kai vaikams dovanojame knygas ir jas skaitome, suteikiame jiems vaizduotės, kuri yra svarbi augant kūrybingiems mąstytojams ir novatoriams. „Gera vaikiška literatūra suteikia turtingą žodyną, kurio reikia, kad jūsų vaikas sėkmingai mokytųsi mokykloje“, - pataria mokytoja.

Pažinimo kompetencija - tyrinėti ir atrasti pasaulį (atliekami eksperimentai, tyrinėjimai, organizuojamos edukacinės išvykos). Komunikavimo kompetencija - klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti, išreiškiant save, bendraujant su kitais (turtinti žodžių žodyną, daugiau pasakoti). Meninė kompetencija - įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis (kuriami įvairūs darbeliai skatinant kurti, improvizuoti kasdieninėje veikloje).

Raidžių ir skaičių pažinimas nėra būtinas (nė vienoje priešmokyklinėje programoje tas nėra nurodoma), bet vaikui mokykloje būna lengviau. Svarbiausia, kad vaikas suvoktų žodžio ir skaičiaus sandarą (kaip iš vieno pridėjus kitą gauname du ir pan.), o ne išmoktų skaičius ir raides kaip eilėraštį. To pradžią žymi domėjimasis knygomis. Tai yra pradžia - labai svarbu, kad vaikas tai darytų neraginamas ir neskatinamas, o iš vidinės motyvacijos, įdomumo.

Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę. Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus.

Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.

Fiziniai gebėjimai

5-7 metų tarpsniu labai svarbus geras vaiko stambiosios ir smulkiosios motorikos išsivystymas, jo akies-rankos ryšys. Šešerių metų sulaukęs vaikas jau turėtų gebėti eiti, bėgti, šliaužti (pvz., pralendant pro įvairias kliūtis) ir šokinėti (pvz., siekiant pakabinto daikto, atsispiriant nuo žemės abejomis kojomis) keisdamas tempą, greitį ir kryptį. Turėtų mokėti varyti kamuolį pirmyn-atgal (abejomis rankomis ir kojomis), jį atmušti nuo žemės, spirti, mesti ir pagauti.

Sveikatos ir fizinis ugdymas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.

Kaip padėti vaikui pasiruošti priešmokyklinei klasei?

„Pirmiausia patarčiau vaiko neišgąsdinti artėjančiais svarbiais pokyčiais“, - pastebi Justė. Silvana Clark, JAV ikimokyklinio ugdymo mokytoja pataria apie priešmokyklinę klasę ir ateinančius pokyčius pradėti kalbėti ne anksčiau nei likus dviem ar trims savaitėms iki pradžios.

Apibendrindama visų minėtų mokslininkių ir mokytojų mintis bei savo patirtį, mokytoja Justė sudarė 7 patarimų sąrašą, kuris padės lengviau pasiruošti priešmokyklinės klasės etapui:

1. Paverskite pasiruošimo įgūdžius žaidimu. Kaip ir minėta anksčiau, prieš keliaudamas į priešmokyklinę klasę vaikas turi būti kuo savarankiškesnis, tad jei jaučiate tam tikras savarankiškumo spragas, jas reikia lavinti ir tai daryti galima smagiai. Praktikuokite užsegti sagas ir užtrauktukus, užsidėti kuprinę ir pakabinti paltą ar striukę ant kabliuko, rinkite savarankiškumo varžybas - pažiūrėkite, kaip greitai galite tai padaryti! Lavinkite smulkiosios motorikos įgūdžius namuose. Šių įgūdžių lavinimui tikrai nereikia daug pasiruošimo ir priemonių: verkite karoliukus, gaminkite lankstinius ir karpinius. Svarbiausia - vaikui turi būti smagu!
2. Akademinės žinios. „Jeigu vaikas rodo susidomėjimą skaitymu, raidėmis, skaičiais - skatinkite jį mokytis, tačiau niekada nedarykite to per prievartą. Kartais tėvai pernelyg spaudžia savo mažuosius atradėjus mokytis skaityti ar rašyti, tuomet vaikai praranda susidomėjimą knygomis, o mokslas asocijuojasi su kančia. Viskam ateina savas laikas: ir skaitymui, ir rašymui, svarbu, kad pagrindinis mokymosi variklis būtų noras mokytis!“ - teigia mokytoja Justė.
3. Supažindinimas su mokyklos aplinka, rutina, naujais draugais. Jei galite, prieš pradedant mokslo metus, kartu nueikite į naująją vaiko mokyklą. Kartu žaiskite žaidimų aikštelėje ir tyrinėkite klasę, supažindinkite su būsimomis mokytojomis. Tokiu būdu, prasidėjus mokslo metams, mokykla bus pažįstama vieta vaikui. Specialistai pabrėžia dienos rutinos ir tvarkaraščio svarbą vaikams. „Jei neturite nuoseklaus tvarkaraščio namuose, jūsų vaikui greičiausiai bus sunku prisitaikyti prie mokyklos“, - atkreipia dėmesį mokytoja. JAV mokslininkė Rebecca Palacios teigia, kad vaikai geriausiai mokosi tuomet, kai yra nustatyta tvarka ir dienos tvarkaraščiai. Nusistovėjusi kasdienybė leidžia sklandžiau dirbti, padėti vaikams pasiruošti ateinančiai dienai, kartu sudaromos sąlygos kūrybiškam mokymuisi. Net ir prieš pradedant mokslo metus, galima paprašyti mokyklos atsiųsti klasės dienos tvarkaraštį ir su juo supažindinti vaiką. Jei įmanoma, suorganizuokite žaidimo pasimatymą su vaikais iš savo vaiko klasės. Tai leis jiems susipažinti vienas su kitu prieš prasidedant mokyklai.
4. Sukurkite naują rutiną. JAV vaikų psichiatras Kyle D. Pruett teigia, kad į vasaros atostogų pabaigą pradėkite praktikuoti naują miego ir kėlimosi laiką. Jo vaikui prireiks ugdymo įstaigoje. Likus kelioms savaitėms iki mokyklos pradžios - pasirinkite tokį miego laiką, kuris užtikrins gerą nakties poilsį ir pakankamai ankstyvą kėlimąsi, kad nė vienam nereikėtų skubėti ryte. Tai suteiks laiko prisitaikyti. Jei turite galimybę, netgi galite pradėti naują tradiciją vakare prieš mokyklą kartu rinktis drabužius, o ryte kartu valgyti pusryčius.
5. Klausykite savo vaiko. Paklauskite savo vaiko apie jausmus einant į mokyklą ir patikinkite, kad normalu jaustis susijaudinusiam, susirūpinusiam. Pradėti ką nors naujo gali atrodyti baisu, bet tai gali būti ir labai smagu! Atsakykite į visus vaiko klausimus bet kuriuo metu, gaunami atsakymai nuramins vaiką.
6. Pasidalinkite savo patirtimi. JAV vaikų psichiatras Kyle D. Pruett teigia - papasakokite savo vaikui istorijas apie tai, kada pirmą kartą ėjote į mokyklą, kaip jautėtės, ir prisiminkite ypatingus prisiminimus.
7. Turėkite atsisveikinimo planą. Atsisveikinimas gali būti sunkus tiek jums, tiek jūsų vaikui! Kai ateis toks laikas, pasistenkite, kad atsisveikinimas būtų greitas ir trumpas - patikinkite vaiką, kad netrukus vėl pasimatysite. Jūs netgi galite turėti specialią rutiną, kuri padės jūsų vaikui atsisveikinti: kartu padainuokite dainelę ar atlikite specialų rankos paspaudimą.

Priešmokyklinio ugdymo įstaigos ir finansavimas

Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką.

Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.

Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams.

Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.

Apibendrinimas

Apibendrinant, priešmokyklinukas turi būti savarankiškas, turėti gerus smulkiosios motorikos įgūdžius, gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su vaikais, suprasti, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Akademinės žinios nėra pats svarbiausias aspektas, tačiau geros žinios prideda pasitikėjimo savimi. Svarbiausia, kad vaikas turėtų motyvacijos mokytis, o tėveliai vaikui padėtų, skatintų ir palaikytų, kai jis nori siekti žinių.

tags: #priesmokykliniai #vaikai #turetu

• Marilyn Kerro asmeninio gyvenimo posūkiai
• Nauda ir saugumas skiepijant vaikus nuo gripo
• Rudas kraujavimas nėštumo metu: ką svarbu žinoti?
• Nėštumo metu skrandžio skausmas
• Sužinokite, kaip vystosi vaisius trečiąjį nėštumo mėnesį