Bažnyčia gimsta konkrečiu laiku, specifinėmis aplinkybėmis. Laikiškumas yra ne prakeiksmas, bet dovana, nes tik per laikiškumą galime įaugti į Amžinybę. Bažnyčia tai keliaujanti Dievo suburta tikinčiųjų bendruomenė, gavusi pažadą, kad jokie pragaro vartai jos nenugalės. Atsigręžti į laikotarpį, kai gimė ir pirmuosius žingsnius žengė Bažnyčia, nėra vien erudicijos raumenų auginimas.

Pirmieji Kristaus pasekėjai yra išskirtinai žydai. Jėzus Kristus gimė toli nuo to meto svarbiausių miestų ir jo vieša misija pirmiausia susijusi su iš esmės neurbanizuota aplinka. Pirmieji Kristaus pasekėjai, kurie neišsibarstė, nepasitraukė Mokytojui mirus ant kryžiaus, dėl žydų baimės slėpėsi už užrakintų durų. Prisikėlimas akimirksniu viską keičia. Akimirksniu išsigandusių žmonių grupė tampa bebaimiais liudytojais. Simbolinė riba yra Sekminės ir Petro pamokslas - tada bendruomenė pradeda gana sparčiai augti.
Naujasis Testamentas išaugo ir susiformavo tikinčiųjų bendruomenėse, o nebuvo taip, kad Jėzus ar apaštalai paskelbė instrukcijas, pateikė modelį, pagal kurį buvo kuriamos krikščionių bendruomenės. Bažnyčios šventumas kyla iš jos atvirumo Šventajai Dvasiai. Tačiau ne sveikiems, bet ligoniams reikia Gydytojo. Bažnyčia yra nusidėjėlių bendruomenė.
Institucinė Bažnyčia amžių bėgyje tapo hierarchine struktūra, kurioje labai svarbi vertikali dimensija. Po Milano edikto (313) pradėtos statyti bažnyčios pagal Romos teismo rūmų (bazilikų) pavyzdį. Vėliau rytų krikščioniai pradėjo statyti graikiškojo kryžiaus plano bažnyčias, dengtas kupolu, vakarų krikščioniai statė lotyniško kryžiaus plano su transeptu.
Pirmosios bažnyčios Lietuvoje atsirado dar prieš krikščionybės įvedimą - jas pasistatydino čia gyvenę kitų kraštų pirkliai ir amatininkai. Po lietuvių krikšto bažnyčių ėmė gausėti. Lietuvos didieji kunigaikščiai intensyviai rūpinosi katalikų maldos namų statyba.
| Laikotarpis | Bažnyčių skaičius Lietuvoje |
|---|---|
| XV a. gale | 109 |
| XVII a. | 410 |
| XVIII a. | 600 |
| 1945 m. pradžioje | 711 |
2015 m. balandžio 11 d. bule Misericordiae vultus popiežius Pranciškus paskelbė Vatikano II Susirinkimo pabaigos 50-ųjų metinių jubiliejų. Jubiliejus buvo skirtas gailestingumui. Pirmą kartą „gailestingumo durys“ buvo atvertos viso pasaulio katedrose, šventovėse, ligoninėse ir kalėjimuose.

Popiežius Pijus XI, pabrėždamas Bažnyčios ir visų krikščionių įsipareigojimą kurti geresnę visuomenę, 1924 m. gegužės 29 d. bule Infinita Dei Misericordia paskelbė 1925 m. jubiliejų ir davė impulsą pradėti misijas visame pasaulyje, dėl to jis pelnė „misijų popiežiaus“ titulą. Šventieji metai suteikė popiežiui galimybę parodyti naują Bažnyčios vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje.