Priėmimas globojant vaiką: patirtis, kurianti naują kultūrą pagal Lianą Gvaldaitę

Straipsnyje nagrinėjama vaikus globojančių šeimų patirtis atsiremiant į priėmimo sampratą krikščioniškos antropologijos požiūriu. Ši tema yra itin aktuali šiuolaikinėje Lietuvoje, kurioje vaiko globa šeimoje yra socialiniai ištekliai vaikui, bet drauge ir visuomenei - kuriantys naują, dosnumu ir solidarumu grįstą kultūrą ir prisidedantys prie bendrojo gėrio.

vaiko globa šeimoje ir bendrasis gėris

Priėmimo samprata krikščioniškos antropologijos šviesoje

Ši priėmimo samprata siejama su krikščioniškoje antropologinėje literatūroje aptariamu šeimos prokreatyvumu, kuris suprantamas ne tik kaip vyro ir moters poros gebėjimas pradėti naują gyvybę, bet ir kaip generatyvumas dvasiniu, kultūriniu bei socialiniu požiūriu. Vyro ir moters santykis, pasižymintis skirtumais ir papildomumu, jei tik jis yra atviras ir gyvas, gali būti generatyvus ir priimantis kitus, gebantis suteikti erdvę, apkabinti ir palaikyti net tolimus ir nepažįstamus žmones.

Paaiškinti priėmimą pasitelkiama dovanos samprata, nurodant įvairius krikščioniškosios antropologijos, filosofijos ir teologijos autorius, tokius kaip K. L. Schmitz, Schindler, Lopez, Giussani, Laumenskaitė. Ši sudėtinga koncepcija atsiskleidžia kaip laisvai ir nepelnytai gauta dovana, susijusi su neatlygintinumu santykyje su Dievu.

Globėjų motyvacija ir kelias į vaiko priėmimą

Tyrimas išryškino, kad kiekvienos šeimos tapimo globėjais priežastys ir keliai yra skirtingi. Visgi apskritai galima sakyti, kad tai susiję su poreikiu dalytis ir dovanoti save kitiems - tai kaip dovaną, kurią jie atpažįsta patyrę vaikystėje ar būdami suaugę ir tebepatiria savo gyvenime. Dalijimasis šiuo troškimu savo šeimose ir su savo vaikais suformavo sprendimą globoti tėvų globos netekusius vaikus.

Svarbu paminėti, kad pagrindinę įtaką jų sprendimui globoti vaikus turėjo:

  • Tikėjimas Dievu;
  • Dalyvavimas bendruomenėje;
  • Prasmingi įvykiai ir susitikimai.

Kai kurie jų tai vadino pašaukimu, kurį atpažino kaip Dievo kvietimą vykdyti jo valią; jie taip pat priima vaiką kaip duotybę, kaip Dievo dovaną.

krikščioniška šeima ir vaiko priėmimas

Iššūkiai ir tėvystės transformacija

Tyrime dalyvavusiems globėjams svetimo vaiko priėmimas kelia nemažai iššūkių, tačiau kartu tai yra pilnatvės, džiaugsmo, dėkingumo patirtis, kuri juos ugdo, didina jų sąmoningumą, keičia visos šeimos gyvenimą. Vaiko globa jiems yra pašaukimo naujajai tėvystei ir motinystei atradimas ir išgyvenimas.

Šeimoms globa yra nauja ir kitokia tėvystės forma, kurioje auga besąlygiškos meilės patirtis. Tačiau toks globėjų požiūris į savo vaikus, kuris nėra automatiškas ir lengvas, neišsprendžia globėjų problemų ir dramų. Nepaisant to, tai keičia požiūrį ir didina sąmoningumą bei išlaisvina juos nuo ribotumų ir baimės klysti.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai globos patirties aspektai:

Aspektas Aprašymas pagal tyrimo duomenis
Pagrindinis motyvas Tikėjimas Dievu, dalyvavimas bendruomenėje, poreikis dalintis.
Tėvystės suvokimas Pašaukimas naujajai tėvystei, besąlygiškos meilės augimas.
Vaikas šeimoje Laisvai gauta dovana, keičianti visos šeimos gyvenimą.
Sunkumų įveika Ugdo sąmoningumą, išlaisvina nuo baimės klysti.

Dviguba priklausomybė ir santykis su kilmės šeima

Straipsnyje taip pat nagrinėjama vaiko santykių su kilmės šeima problema. Globa pastato vaiką į dvigubos priklausomyvės situaciją, tai esminis ir dramatiškiausias taškas visiems globos dalyviams - pirmiausia vaikui. Todėl pagrindinis globėjų uždavinys - atkurti prarastą santykį, besąlygiškai atiduodant save, bet nepakeičiant ir nenuvertinant kilmės šeimų, kurios vaikui išlieka faktu, tiesos apie jį aspektu.

globėjų ir vaiko kilmės šeimos santykis

Apibendrinant globėjų šeimų interviu medžiagą, galima išskirti ypatingą jų patirties bruožą: tai besąlygiškas nusiteikimas ir atvirumas vaikui bei realybei, kuris akivaizdžiai daro įtaką visam globos procesui. Globėjų patirtys byloja apie galimybę vaikui, netekusiam savo šeimos globos, augti ir būti ugdomam kitos šeimos aplinkoje, kuri gali užtikrinti stokojamus jo priklausymo, stabilių santykių poreikius.

Galiausiai, tikėjimo patirtis yra pagrindinis šių šeimų pamatas ir jų ugdymo bei santykių sampratos pagrindas. Šios globėjų patirtys liudija apie sunkią, bet patrauklią buvimo šeima formą, kurioje jie randa pašaukimą, ir tai neišvengiamai keičia ir socialinę aplinką. Todėl svarbu, kad socialinės paramos lygmeniu jie būtų atpažįstami, palaikomi ir stiprinami.

tags: #priemimas #globojant #vaika #patirtis #kurianti #nauja



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems