Pranas Petronis – medžio drožėjas, menininkas ir tautodailininkas

Pranas Petronis - tai vardas, kuris skamba kaip sinonimas medžio drožybai ir tautodailės menui Lietuvoje. Jo kūriniai, išsklaidyti po visą šalį ir net už jos ribų, liudija ne tik apie neeilinį talentą, bet ir apie gilią meilę medžiui bei lietuviškoms tradicijoms.

Prano Petronio medžio skulptūras galima pamatyti ne tik Anykščių krašte, bet ir Vilniuje, Kėdainiuose, Lazdijuose, Ignalinoje, Druskininkuose, Palangoje bei daugelyje kitų vietų. Jo kūrybinis kelias nebuvo tiesus, tačiau kiekvienas gyvenimo etapas praturtino jo meninę viziją ir techninius įgūdžius.

Ankstyvieji metai ir pirmoji pažintis su menu

Pranas Petronis gimė Jurbarke, agronomo ir namų šeimininkės šeimoje. Būdamas vyriausias iš trijų vaikų, jis anksti pajuto meno trauką. Sesuo Onutė tapo dailininke apipavidalintoja, o pats Pranas, nors ir ne iškart, atrado savo pašaukimą medžio drožyboje. Mokyklos metais Veronikos Pelakauskienės, Viešintų mokyklos dailės mokytojos, paskatintas, Pranas pradėjo lankyti dailės būrelį ir susidomėjo medžio drožyba. Būdamas aštuntoje klasėje, apie 14-15 metų, jis jau sukūrė pirmąsias skulptūrėles, pavyzdžiui, seneliuko su lazda skulptūrėlę.

Dėl šeimos persikraustymų, Pranas augo skirtingose Lietuvos vietovėse: Jurbarke, Lauksargiuose, Kretingalėje, Žarėnuose. Baigęs Viešintų vidurinę mokyklą, jis neįstojo į Vilniaus dailės institutą, tačiau tai nesustabdė jo kūrybinio polėkio. Vietoj to, jis įgijo kino mechaniko specialybę Kauno 23-iojoje profesinėje technikos mokykloje.

Kūrybinis kelias: nuo kino mechaniko iki tautodailininko

Prano Petronio gyvenimo kelias buvo kupinas įvairių profesijų ir patirčių. Po mokslų jis dirbo kino mechaniku Viešintose ir Svėdasuose, atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje, kur buvo tanko mechanikas-vairuotojas, kino mechanikas ir dalinio dailininkas. Grįžęs į Lietuvą, Pranas dirbo staliumi Panevėžio medžio apdirbimo kombinate, o vėliau, susirgęs, priėmė kvietimą dirbti kino mechaniku Ignalinoje.

Būtent Ignalinoje, kur dirbo kino teatro „Turistas“ kino mechaniku, filmų tikrintoju ir dailininku, atsiskleidė jo meninė prigimtis. Turėdamas laisvo laiko, jis visą jį skyrė drožybai. Neakivaizdžiai studijuodamas Maskvos liaudies meno universitete tapybą ir grafiką, Pranas įgijo dailininko išsilavinimą. Tuo metu, kai didėjo susidomėjimas lauko skulptūromis, menininkas aktyviai drožė skulptūras, paminklus kapams, vaizdavo šventuosius ir kitus personažus, kurių pageidavo užsakovai. Jis prisidėjo prie Ignalinos nacionalinio parko projektų, organizavo skulptūrų stovyklas, kurios subūrė daugybę Lietuvos menininkų.

Dalyvavimas kūrybinėse stovyklose ir tarptautinis pripažinimas

Nuo 1976 metų Pranas Petronis aktyviai dalyvavo kūrybiniuose seminaruose ir stovyklose visoje Lietuvoje: Merkinėje, Ignalinoje, Kėdainiuose, Palangoje, Druskininkuose ir kitur. Jis tapo nuolatiniu medžio drožėjų stovyklų Niūronyse dalyviu. Pirmoji jo kūrybinė stovykla Merkinėje, kur jis dirbo su garsiausiais Lietuvos meistrais, tokiais kaip Stasys Karanauskas, Vytautas Ulevičius, Vincas Markaitis, Justinas Jonušas, Stanislovas Riauba, tapo svarbiu jo gyvenimo etapu. Ši patirtis sustiprino jo draugystę su kolegomis ir paskatino dalintis kūrybine patirtimi.

Pranas Petronis yra nuolatinis Kaziuko mugės dalyvis, kur tradiciškai prekiauja mažo formato skulptūrėlėmis. Jo didžiulės skulptūros gaminamos pagal užsakymus ir stacionariai statomos įvairiose Lietuvos vietovėse. Jis taip pat yra 2008 metų tarptautinės skulptūrų parodos „Šv. Jurgio pavasaris“ laureatas.

Indėlis į tautodailę ir svarbiausi darbai

Pranas Petronis buvo vienas iš kelių medžio drožėjų, kurie 1991 metų sausio viduryje, per vieną naktį, sukūrė laikiną medinį paminklą Vilniaus Antakalnio kapinėse laidojamoms sausio 13-osios aukoms. Šis poelgis simbolizuoja jo pilietinę poziciją ir tautinę sąmonę.

Jo kūryboje svarbią vietą užima religinės temos: kryžiai, šventųjų skulptūros, koplytėlės. Jis atkūrė šventųjų skulptūrėles Viešintų kapinių vartų nišoms, jo kūrinių yra Angelų muziejuje Anykščiuose. Pranas Petronis drožė „Eglę - žalčių karalienę“, „Šv. Jurgį“, „Laumių pasaką“, stogastulpius Karaliui Mindaugui, knygnešiui Petrui Vilučiui, Rūpintojėlius kapinėse, partizanams skirtas skulptūras.

Jo darbai yra ne tik meno objektai, bet ir paminklai istorijai, tautai, šeimai. Pavyzdžiui, didžiulis kryžius Papilyje, pastatytas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio proga, ar koplytstulpis savižudžiams Karveliškėse.

Asmeninis gyvenimas ir dabartinė veikla

Pranas Petronis buvo vedęs du kartus. Pirmoji žmona - Rimutė Razmianec-Petronienė, su kuria susilaukė dviejų dukterų: Jurga Petronytė (žurnalistė, teatrologė) ir Justė Valdonė Petronytė. Vėliau jis vedė Ineta Auksė Budrevičiūtė-Petronienė, kuri taip pat yra drožėja.

Nuo 1997-ųjų Pranas Petronis yra laisvas menininkas. Nuo 2018-ųjų jis visam laikui grįžo į senelių sodybą Laičių kaime (Anykščių r.), kur įsirengė kūrybines dirbtuves. Čia, gamtos apsuptyje, medis, paukščiai ir tyla tampa jo kasdieniais palydovais. Menininkas teigia, kad kol rankos laiko, jis droš. Jo kūryba tęsiasi, o darbai ir toliau džiugina žmones ir puošia Lietuvos kraštovaizdį.

tags: #pranas #petronis #drozejas #gime

• Priėmimo į darželius tvarka Lietuvoje
• Kengūros priežiūra ir jos nauda
• Nėštumo eiga 18-tą savaitę
• Sužinokite daugiau apie Tadą Juodsnukį čia
• viskas apie „Pampers Premium Protection Pants“ 5 dydį