Pagalbinis Apvaisinimas (IVF): Išsamus Gydymo Procesas ir Potencialios Komplikacijos Po Punkcijos

Vaiko gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti, yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą. Nevaisingumo gydymas apima daug skirtingų metodų ir technologijų, viena dažniausiai naudojamų - pagalbinis apvaisinimas.

In Vitro Fertilizacija, dar žinoma, kaip IVF, yra procedūra, kurios metu kiaušialąstės yra apvaisinamos laboratorijos sąlygomis, o ne pacientės organizme. Tai yra pagalbinio apvaisinimo metodas, naudojamas poroms, kurioms diagnozuotas nevaisingumas, susilaukti vaikų. IVF yra termino „apvaisinimas in vitro“ santrumpa ir reiškia spermos ir kiaušialąstės derinį laboratorinėje aplinkoje. Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių.

Kam rekomenduojamas IVF gydymas?

In vitro apvaisinimas - tai gydymo metodas, taikomas, kai vyrai ir moterys negali susilaukti kūdikio, nepaisant neapsaugotų lytinių santykių. In vitro apvaisinimas rekomenduojamas poroms, kurios negali pastoti natūraliai, nepaisant neapsaugotų ir reguliarių lytinių santykių 1 metus. Šis laikotarpis yra 6 mėnesiai poroms, kurių moterys yra 35 metų ir vyresnės. Poros, kurios per šį laikotarpį negali pastoti, turėtų pasitarti su gydytoju, kad patikrintų jų sveikatą ir nustatytų reprodukcinį pajėgumą.

Atlikus tyrimą ir tyrimus, jei yra būklė, trukdanti vyro ar moters reprodukcijai, gali būti rekomenduojamas apvaisinimas mėgintuvėlyje. Pagalbinis apvaisinimas dažniausiai nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia rekomenduojami kiti metodai. Gydymas priklauso nuo to, kokia nevaisingumo priežastis.

Kokiomis sąlygomis reikalingas IVF gydymas?

Tais atvejais, kai yra toliau išvardytų priežasčių, gali būti rekomenduojamas apvaisinimas mėgintuvėlyje:

Apvaisinimo in vitro galimybė yra beveik neišvengiama, jei:

• Jei kuris nors iš sutuoktinių serga genetine liga (cistine fibroze, talasemija, hemofilija ir kt.)
• Apsaugoti sutuoktinį nuo infekcinių ligų, tokių kaip hepatitas ir ŽIV
• Vėžio gydymas (pvz., radioterapija, chemoterapija)

Pasiruošimas IVF procedūrai

Prieš atliekant Pagalbinio apvaisinimo procedūrą yra atliekamas pacientų ištyrimas remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministru Įsakymu 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. Poros taip pat turi tam tikrų įsipareigojimų, kad padidintų sėkmingo gydymo tikimybę. Poroms rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo būdo likus maždaug 3 mėnesiams iki gydymo pradžios.

Pavyzdžiui, mesti rūkyti galima parodyti kaip pirmąjį gyvenimo būdo pokytį, kurio tikimasi iš porų, kurios ketina turėti vaikų. Rūkymas labai kenkia tiek kiaušialąstės, tiek spermos ląstelėms. Alkoholio, kaip ir cigarečių, reikia mesti arba sumažinti iki minimumo. Norint apsaugoti reprodukcinę sveikatą, rekomenduojama valgyti daug vaisių ir daržovių, mesti antsvorį ir atlikti paprastus pratimus, tokius kaip vaikščiojimas, bėgimas ir važiavimas dviračiu.

Pirmasis susitikimas ir tyrimai

Pirmojo susitikimo metu porai, kuri nori pradėti gydymą, paaiškinamos nevaisingumo priežastys. Pateikiama išsami informacija apie atliekamus tyrimus. Svarbu, kad pirmame susitikime dalyvautų ir vyrai, ir moterys, kurie galėtų suteikti informacijos ir atsakyti į klausimus. Atvykdama į kliniką pacientė turi su savimi atsinešti visus iki to laiko atliktus tyrimus, gimdos plėvelę, jei tokia buvo, ir ankstesnių operacijų ar ankstesnių nevaisingumo gydymo priemonių ataskaitas. Be to, jei pora serga kita liga, pvz., širdies liga ar diabetu, pranešimai ir informacija apie tai turėtų būti siunčiami gydytojui.

Šis įvertinimas gali būti atliktas bet kurią dieną. Atlikus išsamų ginekologinį tyrimą ir ultragarsu, prireikus gali būti paprašyta atlikti papildomus tyrimus. Visų pirma siekiama atskleisti nevaisingumo priežastis. Parenkamas pacientui tinkamas gydymo metodas ir gydymas taikomas tinkamu laiku ir tinkamais metodais.

Rekomenduojami tyrimai

Pagrindiniai IVF etapai

Apvaisinimo in vitro gydymas - tai gydymo procesas, reikalaujantis komandos darnos. Jį turėtų atlikti komandinis darbas, kurį sudaro ginekologas (ginekologas ir akušeris), andrologas (urologas), embriologas, slaugytoja ir pagalbinis personalas.

Gydymas paprastai pradedamas antrą ar trečią būsimos motinos mėnesinių dieną. Šios dienos yra idealus laikas pradėti gydymą, kad padidintume esamus kiaušinėlius hormonų injekcijų ir vaistų pagalba. Vidutiniškai užtrunka tris savaites, kol kiaušialąstės pasiekia numatytą brandą, atlieka surinkimo ir perkėlimo procedūras bei apvaisinimą mėgintuvėlyje.

1. Kiaušidžių stimuliacija

   Būsima mama apžiūrai atvyksta antrą ar trečią mėnesinių dieną ir ultragarsu įvertinama kiaušidžių būklė. Atsižvelgiant į paciento būklę, tą dieną gali būti tikrinamas ir hormonų kiekis. Remiantis gautais rezultatais, gydytojas paskiria kai kuriuos hormoninius vaistus, kurie stimuliuoja pacientės kiaušides ir užtikrina didelio kiaušialąsčių skaičiaus vystymąsi, pacientė yra informuojama apie vaistus.

   Kiaušidžių stimuliacija yra atliekama medikamentų pagalba, kas dieną suleidžiant po paskirtą vaistų dozę, skiriami kiaušidžių folikulų augimą skatinantys vaistai. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu. Naudojant hormonų injekcijas, kurių sudėtyje yra FSH ir HMG, kiaušidės yra reguliariai stimuliuojamos ir užtikrinamas daugelio folikulų (manoma, kad juose yra kiaušinių ląstelių) vystymasis.

   Besivystančių folikulų skaičius tiesiogiai įtakoja sėkmingo gydymo galimybę. Todėl pradinė hormonų injekcijų dozė nustatoma atsižvelgiant į moters amžių, svorį ir ankstesnius gydymo būdus, jei tokių buvo. Folikulų vystymosi stebėjimas atliekamas ultragarsu matuojant estrogenų kiekį kraujyje bei folikulų skaičių ir dydį, o kartu įvertinus šiuos duomenis, kiaušinėlio vystymosi fazėje nustatoma FSH ir HMG injekcijų dozė. Panaudojus hormonų injekcijas, kurios trunka apie 8-10 dienų, skiedžiama injekcija, kai didžiausias folikulas pasiekia 18-20 mm.

2. Kiaušialąsčių surinkimas (punkcija)

   Kiaušialąstės yra gaunamos (išsiurbiant jas iš folikulų) kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Praėjus maždaug 34-36 valandoms po įtrūkimo, kiaušinėliai surenkami į makštį trumpa chirurgine procedūra taikant bendrąją nejautrą. Kiaušinių paėmimas yra neskausminga procedūra, atliekama taikant bendrąją nejautrą ir trunka apie 10 minučių.

   Toliau transvaginalinės punkcijos (per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys. Po procedūros pacientas gali grįžti namo, pailsėjęs klinikoje apie 2 valandas.

   

3. Apvaisinimo procesas laboratorijoje

   Į laboratorijos aplinką išvežti kiaušiniai paruošiami mikroinjekcijai. Pacientas vyras spermos mėginį duoda masturbuodamas į plataus burnos sterilų indą spermos kameroje. Masturbacijos metu neturi būti lubrikantų, muilo ar panašių mirtinų medžiagų. Surinkta sperma siunčiama į laboratoriją, kur, atlikus reikiamas procedūras, prasideda apvaisinimo procesas.

   Kiaušialąstės įvertinamos mikroskopu laboratorijoje, tinkamos apvaisinamos pasirinkta sperma ir stebimas embriono vystymasis. Tręšimui naudojami du skirtingi būdai:

   • Klasikinis apvaisinimas in vitro: spermatozoidai ir kiaušialąstės paliekami toje pačioje aplinkoje, o judriam spermatozoidui leidžiama pasiekti kiaušialąstę savo natūralioje aplinkoje ir ją apvaisinti.
   • Mikroinjekcinis metodas (ICSI): pasirinkta spermos ląstelė suleidžiama į kiaušialąstę naudojant mikrokanules. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas. ICSI pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę.

   Kokį gydymo metodą taikyti, sprendžiama įvertinus poros kiaušialąstės ir spermos charakteristikas bei ankstesnę gydymo istoriją. Jei apsivaisinimas įvyko, pro mikroskopą yra matomi du probranduoliai. Po apvaisinimo kiaušialąstės dedamos į specialius įrenginius, vadinamus inkubatoriais, kurie sukurti taip, kad geriausiai imituotų gimdos aplinką, o embriono vystymasis stebimas kasdien. Kasdienių stebėjimų tikslas - atrinkti embrioną, turintį didžiausią tikimybę prilipti prie gimdos ir geriausios kokybės.

   

4. Embrionų perkėlimas

   Embrionų perkėlimas yra trumpiausias, bet svarbiausias gydymo etapas. Jei embrionas ar embrionai, kurie buvo sukurti ir atrinkti gydymo metu, tinkamu laiku arba tinkamomis sąlygomis neperkeliami į gimdą, gali kilti pavojus viso gydymo sėkmei. Dėl šios priežasties perkėlimą atliekančio gydytojo patirtis ir sėkmė yra ne mažiau svarbios nei embriono kokybė ir pasirinkimas.

   Labai retais atvejais pernešimo procese naudojama anestezija, kuri paprastai nesukelia skausmo. Jis atliekamas nuo 2 iki 6 dienų po OPU (kiaušinių surinkimo), priklausomai nuo embrionų skaičiaus ir jų vystymosi, amžiaus, ankstesnių bandymų skaičiaus ir daugelio kitų parametrų. Tam tikrą brandą pasiekęs embrionas specialaus kateterio pagalba įkišamas į gimdą.

   Atliekant apvaisinimą mėgintuvėlyje, perkeliamas embrionas nustatomas pagal jo kokybę. Embriono kokybė vertinama pagal paciento amžių, gautų embrionų skaičių ir besivystančio embriono brandą. Embriologas ir gydytojas priima sprendimą, atsižvelgdami į paciento anksčiau atliktų gydymo procedūrų skaičių, embriono kokybę ir paciento amžių bei nustato, kurią dieną ir embrionų skaičių bus perkelta. Šiais laikais pagal įstatymus pacientams iki 35 metų perkeliamas 1 embrionas. Taip išvengiama daugiavaisio nėštumo galimybės. Jei moteriai vyresnė nei 35 metų, perkeliami 2 embrionai. Šios amžiaus grupės pacientams yra dvynių nėštumo galimybė, tačiau, kaip ir tikėtasi, daugiau nei 2 embrionai neperkeliami.

   Jei po perkėlimo laboratorijoje dar yra geros kokybės embrionų, apie tai pranešama poroms. Jei pageidaujama, embrionai gali būti užšaldyti ir saugomi mūsų centre vėlesniam naudojimui. Labai svarbu, kad embrionai būtų laikomi užšaldyti, kad būtų suteikta papildoma gydymo galimybė.

Gydymas vaistais po perkėlimo ir priežiūra

Po perkėlimo pradedamas gydymas vaistais, siekiant palaikyti embriono prisitvirtinimą prie gimdos. Gydytojas išsamiai informuoja pacientą šiuo klausimu ir pateikia reikiamus paaiškinimus dėl vaistų dozavimo ir vartojimo. Paprastai hormonų injekcijos ir tabletės, kurias vartojote gydymo metu, tęsiamos po perkėlimo. Šiuos vaistus reikia tęsti iki tos dienos, kai atliekamas nėštumo testas.

Po procedūros pacientas turi pailsėti pusvalandį centre. Po 1 paros poilsio namuose jis gali tęsti savo kasdienį gyvenimą, vengdamas sunkių daiktų kėlimo ir staigių judesių. Jis gali eiti į darbą, išvykti į kelionę. Nėra jokios žalos poroms, atvykusioms iš užmiesčio, keliaujant 2-3 valandas po persėdimo. Pacientui suteiktos informacijos apie vaistų vartojimą po procedūros pacientas turėtų teisingai sekti kitas dienas. Negalima vartoti cigarečių, kavos, alkoholio, vengti lytinių santykių iki tyrimo dienos. Pacientui rekomenduojami lengvi pasivaikščiojimai ir sveika mityba.

Praėjus 11 dienų po perkėlimo, būsimoji mama atvyksta į kliniką ir taikomas Beta HCG testas. Šis tyrimas atliekamas paimant kraujo mėginį. Kai kuriais atvejais testą gali būti paprašyta pakartoti po dviejų dienų. Nėštumą taip pat galima sužinoti atliekant šlapimo tyrimą namuose, tačiau šie testai gali neatspindėti galutinio rezultato. Todėl norint suprasti nėštumą, reikia atlikti Beta HCG testą.

Galimos komplikacijos: Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS) ir kitos rizikos

Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu galima komplikacija yra kraujavimas po kiaušidžių punkcijos į pilvą arba į išorę. Tačiau dauguma susirūpinimą keliančių būklių po stimuliacijos ir punkcijos yra susijusios su kiaušidžių perstimuliavimo sindromu.

Būklė, kuri gali išsivystyti ruošiant moterį pagalbinio apvaisinimo procedūrai, yra kiaušidžių perstimuliavimo sindromas (KHSS). Tai nereiškia, kad stimuliacijos eigoje yra perdozuoti vaistai. KHSS - pasitaiko 3-4 proc. visų ciklų. Sunkaus laipsnio hiperstimuliacija pasitaiko 0,5 proc. atvejų. KHSS metu kiaušidėse dėl hormoninių vaistų poveikio bręsta labai daug folikulų. Dėl to labai padidėja kiaušidžių apimtys ir, įsijungus sudėtingiems biocheminiams mechanizmams, pilvo, pleuros, perikardo ertmėse kaupiasi skystis.

Simptomai, susiję su KHSS, dažnai pasireiškia po punkcijos. Kai kurios moterys patiria jautrumą krūtyse, išsipūtusį pilvą, kuris dienos eigoje atrodo didesnis, jaučiamas spaudimas šlapimo pūslei, dažnas lakstymas į tualetą. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti beprotiški pilvo skausmai, svoris gali pakilti per savaitę, dusulio pojūtis, pilvas išsipučia kaip nėštumo metu. Jei skundų padaugėja, svarbu kreiptis į gydytoją.

IVF sėkmės rodikliai ir technologijų pažanga

Nevaisingumo gydymas sukelia daugybę emocijų. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą. Tikime, kad kuo daugiau žinosite apie tyrimus ir gydymo procesą, tuo mažiau nerimo ir rūpesčių jausite dėl savo būklės.

Per šį laikotarpį atsirado nauji modernesni gydymo protokolai, kurie leidžia sumažinti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo dažnį. Technologijos taip pat pažengė į priekį. 2001 metais Lietuvoje buvo atlikta pirma ICSI procedūra (Intracitoplazminė spermatozoido injekcija). Patobulėjo embrionų šaldymo metodika, dėl ko žymiai pagerėjo pastojimo tikimybė po atšildytų embrionų patalpinimo. Sėkmingai pradėtas kiaušialąsčių užšaldymas siekiant išsaugoti pacienčių vaisingumą. Užšaldytos kiaušialąstės leidžia bandyti pastoti vėlesniame gyvenimo laikotarpyje.

Gydymo sėkmės rodiklis skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir nevaisingumo priežasties. Svarbiausias veiksnys, lemiantis sėkmę, yra pakankamas kiaušinių skaičius ir kokybė. Kitaip tariant, kiaušialąstės rezervo būklė tiesiogiai veikia gydymo sėkmę. Moterų kiaušialąsčių skaičius mažėja su amžiumi, todėl galima teigti, kad gydant moters amžius yra labai svarbus. Poroms, norinčioms susilaukti vaikų, svarbu pradėti gydymą negaištant laiko, kad padidėtų sėkmės tikimybė.

In vitro apvaisinimo nėštumas niekuo nesiskiria nuo natūraliai įvykusio nėštumo. Štai kodėl in vitro apvaisinimo pacientai gali normaliai gimdyti. Tačiau jei būsimoji mama yra vyresnė, jai buvo atlikta keletas medicininių operacijų, o daugiavaisis nėštumas yra rizikos veiksnys, rekomenduojamas cezario pjūvis.

tags: #po #punkcijos #ivf #leidsusi #vaistus

• skaitykite daugiau apie Džeimso Džoiso „Ulisą“
• Burnos ertmės ypatumai naujagimiams
• kokybiška slauga ir globa senyvo amžiaus žmonėms
• Kaip placenta stiprina plaukus?
• papildomos pajamos