Pieno atsiradimas ir žindymo ypatumai: nuo pastojimo iki pogimdyminio laikotarpio

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.

Ankstyvieji nėštumo požymiai ir patvirtinimas

Nėštumą planuojančios (arba atvirkščiai, jo nesitikinčios) moterys stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių. Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Ankstyvieji nėštumo požymiai yra daugiau nei praleistas menstruacijų periodas. Tai taip pat gali būti rytinis pykinimas, jautrumas kvapui ir nuovargis.

Fiziologiniai ir hormoniniai pokyčiai

• Vėluojančios mėnesinės: Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą, nes gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.
• Kraujavimas ar tepimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta.
• Pabrinkusios ir skausmingos krūtys, jautrūs speneliai: Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
• Patamsėję išoriniai lytiniai organai: Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę.
• Gausios makšties išskyros: Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja.
• Rytinis pykinimas ar vėmimas: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
• Dažnas šlapinimasis: Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
• Nuovargis, silpnumas: Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
• Irzlumas ir nuotaikų kaita: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
• Paaštrėjusi uoslė ir skonio pasikeitimas: Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaudos nėštumo metu. Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį.
• Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas.
• Spazmai: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
• Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta.

Kada prasideda nėštumo simptomai?

Nors gali atrodyti keista, jūsų pirmoji nėštumo savaitė yra pagrįsta paskutinio mėnesinių data. Jūsų paskutinis menstruacinis laikotarpis laikomas 1 nėštumo savaite, net jei faktiškai dar nesate nėščia. Nėštumo pabaigos data apskaičiuojama pagal pirmą paskutinių menstruacijų dieną. Dėl šios priežasties pirmosios 40 savaičių, kai jums gali nebūti simptomų, taip pat įskaičiuojamos į 40 savaičių nėštumą.

Nėštumo patvirtinimas

Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Nėštumo testai ir ultragarsas yra vieninteliai būdai nustatyti, ar esate nėščia. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.

Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją. Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsine patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą. Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusių kitų su nėštumu susijusių komplikacijų. Vis dėlto, pastebėjus bent kelis iš simptomų ar pajutus įtarimų dėl galimo nėštumo, rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Gavus teigiamą rezultatą, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją ginekologą.

Kai nėra simptomų arba "psichologinis" nėštumas

Nejaučiate jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų. Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui.

Priešpienio atsiradimas nėštumo metu

Moters organizmas pradeda ruoštis žindymui dar nėštumo metu. Priešpienis - tai naujagimio maistas, labai svarbus pirmosiomis dienomis. Gelsvoką atspalvį priešpieniui suteikia beta karotenas - jo priešpienyje net 10 kartų daugiau nei vėliau pradėjusiame gamintis piene. Paprastai priešpienis pasirodo į trečio nėštumo trimestro pabaigą, tačiau gali pasirodyti jau apie 5-6 nėštumo mėnesį arba dar anksčiau. Kita vertus, jei priešpienio nepastebite, priežasčių nerimauti nėra, nes tai irgi yra normalu - tiesiog jūsų kūnas maitinimui ruošiasi savaip. Nėštumo metu pasirodžius priešpieniui gali kilti mintis jį nusitraukti, spaudžiant rankomis ar naudojant pientraukį, tačiau to daryti negalima. Tokia intensyvi krūtų ir jų spenelių stimuliacija gali paskatinti hormono oksitocino, verčiančio susitraukinėti gimdą, išsiskyrimą. Pabrinkusios krūtys - vienas iš požymių, rodančių pasiruošimą pieno gamybai.

Pieno atsiradimas ir žindymo fiziologija po gimdymo

Pieno atsiradimas po gimdymo yra natūralus procesas, kurį reguliuoja hormonai. Krūtys išveša. Iš pradžių iš jų skiriasi priešpienis, o nuo 2-4-osios dienos - pienas. Pieno gamybą stimuliuoja posmegeninės liaukos hormonas prolaktinas, kurio ypač padaugėja po gimdymo, kai nustoja veikti placentos hormonai. Pieno išsiskyrimą iš krūties skatina posmegeninės liaukos pulsiškai gaminamas hormonas oksitocinas.

Pieno atleidimo refleksas ir oksitocinas

Kai kūdikis žinda krūtį, hipofizė smegenyse išskiria oksitociną, kuris sukelia pieno tekėjimą arba pieno atleidimo refleksą. Oksitocinas priverčia susitraukti mažas raumenų ląsteles, esančias apie alveoles, pieną gaminančius maišelius. Dėl šios priežasties pienas gali tekėti iš krūties. Oksitocinas skiriamas į kraują pulsuojančiu ritmu, su krauju keliauja per kūną ir pasiekęs krūtį joje sužadina pieno tekėjimą. Pienas, susikaupęs alveolėse, suspaudžiamas ir stumiamas į latakus, latakais keliauja iki spenelio ir iš spenelio teka į valgančio kūdikio burnytę.

Daugelis moterų jaučia spaudimą, dilgčiojimą ar šilumą, kai pienas ima tekėti iš krūties. Ultragarso tyrimo metu matyti, kad pienui pradėjus tekėti, šių pojūčių metu, latakų skersmuo padidėja. Oksitocinas yra labai svarbus tam, kad galėtume žindyti savo vaikus. Jo dėka kūdikis gali ištuštinti krūtį, o jeigu pieno tekėjimas nėra sukeliamas, kūdikis negali ištraukti pieno, esančio krūtyje. Jeigu krūtis neištuštinama, pieno gamyba stoja ir, laikui bėgant, pienas gali nustoti gamintis. Kai kūdikis pradeda žįsti krūtį, praėjus minutei oksitocinas išsiskiria į kraują, o kai baigia žįsti, praėjus 6 minutėms nuo valgymo pabaigos oksitocino kraujyje nebelieka.

Oksitocino poveikis gimdai ir mamai

Oksitocinas taip pat sutraukia ir gimdos raumenis. Taip oksitocinas gelbsti mamas po gimdymo nuo nukraujavimo ir padeda gimdai po gimdymo greičiau susitraukti iki įprasto dydžio. Gimda reaguodama į oksitociną ritmingai susitraukinėja ne tik žindymo metu, bet dar 20 minučių žindymui pasibaigus. Pirmomis dienomis po gimdymo šie susitraukimai gali būti skausmingi, ypatingai daugiau vaikučių gimdžiusioms mamoms. Vėliau gimdos susitraukimai kai kurioms mamoms gali kelti ir malonių pojūčių. Oksitocinas praplečia kraujagysles ir pagerina periferinę kraujotaką nedidindamas kraujo spaudimo. Štai kodėl žindymo metu mamos krūtinės temperatūra pakyla ir sušildo odos kontakte esantį kūdikį. Mamos šį pokytį kūne pajunta kaip šilumos bangą, užliejančią kūną, o kai kurioms tai atrodyti kaip karščio bangos, verčiančios prakaituoti. Pirmomis savaitėmis oksitocino veikimą atpažinsime ir iš lašančio ar tekančio pieno iš laisvos krūties, kai kūdikis žinda.

Oksitocino išsiskyrimo stimuliavimas ir pieno tekėjimo valdymas

Oksitocino išsiskyrimą ir pieno tekėjimą sukelia ne tik tiesioginis krūties ir spenelio stimuliavimas, bet ir tai, kokius vaizdinius, mintis sukuria mamų smegenys, tai, ką mamos mato ir girdi. Kūdikio ar jo nuotraukos regėjimas, mintys apie kūdikį, kūdikio verksmo girdėjimas gali paskatinti oksitocino išskyrimą ir pieno tekėjimą. Šilumoje taip pat pienas gali imti tekėti. Daugelis mamų pirmųjų mėnesių laikotarpiu naudoja įdėkliukus į liemenėlę, kad sugertų tokį spontaniškai ištekėjusį pieną. Kartais padeda tiesiog fiziškai prispausti krūtinę - sukryžiuotomis ant krūtinės rankomis, ar tiesiog priglaudus delnus prie spenelių. Oksitocinui išsiskyrus ir pienui patekėjus pasikeičia kūdikio žindymas. Kol pienas neteka, kūdikis žinda greitais ir trumpais judesiais (du čiulpimo judesiai per sekundę), o kai pienas ima tekėti, žindimo judesiai pasikeičia į lėtesnius judesius su pauzėmis (vienas patraukimas per sekundę ir nurijimas, sekantis iš karto po jo, kartais du patraukimai ir nurijimas).

Kiek daug pieno kūdikis suvalgė priklauso nuo to, kiek daug pieno atleidimo refleksų įvyko, o ne nuo to, kiek laiko kūdikis praleido prie krūties. Kuo greičiau teka pienas, tuo lėtesni yra kūdikio žindimo judesiai ir priešingai, kuo lėčiau teka pienas, tuo intensyviau kūdikis stengiasi čiulpti. Per pirmąjį mėnesį kūdikiai įgunda kontroliuoti suvalgomo pieno kiekį patys, priklausomai nuo apetito, ir apie 40 proc. Kai pienas jau teka, kūdikis savo traukimo jėga gali reguliuoti ir pieno tekėjimo greitį (kiek sunkiau tai sekasi kūdikiams, kurių mamos turi gerokai per daug pieno, nei jiems reikia ar kurių refleksyvus pieno tekėjimas yra labai spartus). Mamos išskirtas oksitocinas taip pat patenka į pieną ir kūdikis jį suvalgo, tačiau nėra žinoma, ar kūdikio organizme mamos oksitocinas turi kokį nors poveikį. Oksitocino išskyrimas gali tapti toks jautrus, kad vien pagalvojus apie kūdikį gali pradėti tekėti pienas. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad mamoms, kurios papildomai primaitina kūdikį dirbtiniu istu, išsiskiria mažesni oksitocino kiekiai. Išimtinai žindančioms mamoms oksitocino kiekiai laikui bėgant išsiskiria vis didesni: 15 - 24 žindymo savaitėmis mamų kraujyje buvo fiksuojami didesni oksitocino kiekiai nei 2-4 ir 5-14 žindymo savaites. Oksitocinas, išsiskirintis lytinių santykių metu, gali paskatinti pieno tekėjimą. Jeigu tai kelia nepatogumų, galima pabandyti prieš santykius pažindyti kūdikį ar ištraukti šiek tiek pieno, kad jis nepradėtų tekėti spontaniškai. Kūdikiai užtrunka apie 54 sekundes, kad mamai sužadintų pieno tekėjimą, tačiau traukiant pieną rankomis ar pientraukiu, tam gali prireikti iki 4 minučių.

Galima sukurti ritualus, kurie sukurs sąlyginį oksitocino išsiskyrimo refleksą, prieš žindymą ar pieno ištraukimą atliekant tam tikrus veiksmus - pvz., pamasažuojant krūtį, giliai įkvepiant ir iškvepiant, pašildant krūtį ar išgeriant puodelį arbatos, atsisėdant į tam skirtą vietą, pasidžiaugiant kūdikiu, jį pauostant ar pamyluojant.

Pieno tipų kaita po gimdymo

Štai kaip kinta motinos pienas po gimdymo:

Žindymo ypatumai ir svarba

Mamos pienas nepaprastas. Jo negali atstoti joks, net ir vitaminais, mikroelementais papildytas mišinukas. Jeigu turite galimybę, dar nėštumo metu apsilankykite paskaitoje apie žindymą, taip pat skaitykite patikimą literatūrą šia tema (gydytojų, žindymo konsultantų knygas bei žindymo eksperčių tinklaraščius).

Pirmos valandos su kūdikiu

Naujagimis iš mamos įsčių patenka į aplinką, kurioje knibžda įvairiausių bakterijų ir virusų. Tačiau su pirmais mamos pieno lašais jis gauna imunoglobulinų (organizmas jų dar negamina). Šie priešinsis aplinkoje jau esantiems mikrobams ir tiems, su kuriais susidurs vėliau. Todėl net ir susirgęs žindomas kūdikis greičiau pasveiksta, išvengia komplikacijų. Mamos piene yra augimo ir kitų hormonų, taip pat žarnyno raidą skatinančių bei kitokių veiksnių. Būdamas su mama ramioje aplinkoje, liesdamasis prie jos odos, naujagimis pradeda čepsėti, kiša pirštukus į burnytę, iškiša liežuvėlį. Tai rodo, kad metas padėti naujagimiui surasti krūtį ir jį žindyti.

Pirmomis dienomis žindyti be galo svarbu, todėl kūdikiui duokite krūtį, net jei atrodys, kad niekas nebėga. Kuo dažniau jis žįs, tuo daugiau pienelio gaminsis. Jei manote, kad nebėga, žindydama švelniai glostykite krūtį spenelio link. O kai kūdikis stabteli pailsėti, spustelėti krūtį (ne per stipriai!). Taip pienelį paskatinsite tekėti. Jei reikia, pakartokite tai keletą kartų.

Žindymas po medicininių intervencijų

Jei dėl medicininių priežasčių esate atskirta nuo kūdikio, būtinai nusitraukite pieno, kad skatintumėte gamybą. Nusitraukinėkite rankomis į platų puodelį, nes traukiant pientraukiu tirštas priešpienis nusėda ant sienelių ir jo lieka mažiau. Kai įmanoma, tą darykite šalia vaiko (tai padeda pienui tekėti) ir sumaitinkite šaukšteliu pati. Jeigu vaikas dėl medicininių priežasčių po gimdymo yra atskirtas nuo jūsų, nusitraukite pieno. Taip paskatinsite jo gamybą. Jei gimdant buvo pasitelkti nuskausminamieji vaistai ar kūdikis gimė mažesnio svorio, vaikelis gali būti mieguistas. Jam sunkiau tinkamai apimti krūtį ir pradėti žįsti. Speneliu ar savo pirštu švelniai braukdama aplink lūpytes naujagimį paskatinsite prasižioti. Cezario pjūvis dažniausiai atliekamas taikant dalinę nejautrą. Kai jis susiuvamas (maždaug po 20-30 min.), naujagimį galima pamaitinti. Net ir po visos nejautros mama gali žindyti iškart, kai tampa sąmoninga.

Pogimdyminis laikotarpis ir mėnesinės

Pogimdyminis laikotarpis prasideda po gimdymo (užgimus placentai) ir trunka 6-8 savaites (iki 56 dienų). Jis dar skirstomas į ankstyvąjį (pirmosios 2-4 val.) ir vėlyvąjį.

Vėlyvojo pogimdyminio laikotarpio procesai

• Sparčiai mažėja gimdos svoris (nuo 1000 g iki 60-80 g) ir kinta jos padėtis.
• Atsinaujina gimdos gleivinė - tai įvyksta 3-iąją savaitę po gimdymo, tačiau placentos aikštelėje šis procesas užtrunka ilgiau - iki 6-8 savaičių, todėl dėl galimos žaizdos infekcijos lytiniai santykiai nerekomenduojami visą pogimdyminį laikotarpį.
• Iš gimdos skiriasi pogimdyminės išskyros - liochijos.
• Atsistato makšties sienelių tonusas, išnyksta patinimas.
• Tarpvietės raumenų tonusas atsistato 10-12-ąją dieną po gimdymo, plyšimai, įkirpimai sugyja per 10-12 dienas.
• Sutvirtėja pilvo siena, nėštumo drūžės (strijos) pasidaro blyškios, sumažėja baltosios linijos (vertikalios pilvo srities linijos) pigmentacija.

Mėnesinės po gimdymo ir žindymas

Mėnesinės ciklas žindymo metu yra labai nepastovus. Ciklo trukmė, kraujavimo intensyvumas kiekvieną mėnesį gali stipriai skirtis. Jei moteris išimtinai žindo pirmus 6 mėnesius, mėnesinės vidutiniškai atsinaujina apie 6-9 mėn. Be to, net ir atsinaujinus mėnesinėms, priklausomai nuo kūdikio maitinimo būdo, ciklai gali būti ilgesni nei įprastai ir/ar būti nereguliarūs, ciklai gali būti anovuliaciniai. Mėnesinėms sugrįžus, žindyti tikrai galima: pieno kokybei mėnesinės įtakos neturi. Nežindančioms moterims pirmos mėnesinės po gimdymo gali atsirasti po 1-3 mėnesių. Maitinant mėnesinės gali atsirasti tarp 5-8 mėnesio arba tik nutraukus žindymą galutinai. Po gimdymo mėnesinės (jei žindomas kūdikis) gali būti labai nereguliarios. Gali skirtis tiek ciklas, tiek kraujavimo intensyvumas, tiek pačių mėnesinių trukmė. Kartais menstruacijos gali vėl nepasirodyti kelis mėnesius. Tai yra normalu, kol žindomas kūdikis.

Priežastys, kodėl mėnesinės gali atsirasti anksčiau ar vėliau

• Dažniausiai moterys, maitinančios kūdikius motinos pienu (žindant ar nutraukinėjant), pirmus 6 mėnesius be pertraukimų pirmomis mėnesinėmis po gimdymo suserga tarp 6-9 mėnesio. Tačiau yra moterų, kurioms menstruacijos atsinaujina tik po 1-1.5 metų arba tik nutraukus žindymą.
• Moterys, kurios kūdikį maitina mišriai žindant arba nutrauktu motinos pienu ir mišinuku - joms menstruacijos vidutiniškai atsinaujina 3-5 mėnesį.
• Dėl kokių priežasčių mėnesinės gali atsirasti vėliau? Kai kūdikis yra žindomas dažnai ir ilgai (nėra laikomasi grafikų ir atliepiamas kūdikio natūralus noras žįsti). Kai tarp žindymų nėra didesnių nei 4 val. tarpų. Kai kūdikis gauna oda-oda kontaktą ir miega kartu su mama lovoje. Kai moters organizme yra aukštesnis progesterono kiekis.

Svarbu pastebėti, kad atsiradusios mėnesinės neturi jokios įtakos žindymui ir kūdikį galima žindyti toliau. Kitas ne ką mažiau svarbus dalykas, kad žindymas nėra apsauga nuo pastojimo. Moteris tampa vaisinga dar prieš susirgdama mėnesinėmis.

Laktacinės amenorėjos metodas (LAM)

Žindančios moterys gali taikyti laktacinės amenorėjos kontracepsijos metodą. Moteris yra 98 procentais apsaugota nuo netikėto pastojimo, kai ji yra:

• gimdžiusi mažiau nei prieš šešis mėnesius,
• amenorėjiška (jai neatsinaujinusios mėnesinės po gimdymo),
• maitinanti krūtimi ar beveik tik krūtimi.

Pats žindymas nėra šeimos planavimo būdas, tačiau juo yra LAM. Tai šiuolaikinis, efektyvus, ekologiškas bei pigus šeimos planavimo metodas, galintis tapti įvadiniu metodu kitiems NŠP metodams. Norint sėkmingai taikyti LAM, naujagimis nuo pat gimimo turi būti žindomas jo pasirinktu režimu, neduodant papildomo maisto: nuo pat gimimo kūdikį maitinkite tik krūtimi, neduokite buteliuko, dienos metu žindykite iš pradžių kas 2 val., vėliau kas 3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val., kuo ilgiau išlaikykite naktinius maitinimus, iš ryto leiskite kūdikiui žindant visiškai pasisotinti.

LAM kriterijai:

• Kūdikis maitinamas tik krūtimi arba beveik tik krūtimi.
• Nėra buvę kraujavimo vėliau, nei 56 dienos po gimdymo.
• Kūdikis jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus.

Pirmąsias 6-8 savaites po gimdymo susilaikykite nuo lytinių santykių dėl galimos infekcijos.

Pirmųjų ciklų po gimdymo ypatumai

Pirmieji ciklai po gimdymo paprastai būna kitokie, nei iki nėštumo. Galimi tokie požymiai:

• 1-2 anovuliaciniai ciklai,
• vėluojanti ovuliacija,
• trumpa liuteininė fazė (vidutiniškai 8-10 dienų),
• ilgiau trunkantis gleivių etapas,
• daugiau negu vienas gleivių etapas vieno ciklo metu.

Jei moteris žindo, šie ciklų ypatumai išlieka ilgiau.

Pieno tekėjimo greičio ir gausos valdymas

Kai mamai prasideda pieno gamyba, maždaug 3-5 dieną po gimdymo, kai kuriems kūdikiams žįsti pasidaro sudėtinga. Dalis kūdikių šiuos nepatogumus gali patirti vos tik prasidėjus pieno gamybai ir laikui bėgant žindimas lengvėja. Pienas iš krūtų teka dėl to, kad žindimo metu išsiskiria hormonas oksitocinas ir pastumia pieną iš liaukinio audinio į latakus. Tačiau mama gali pasirinkti tokią padėtį, kurioje pieno tekėjimą galima šiek tiek apsunkinti ar sulėtinti pasinaudojant žemės trauka. Tam tinka bet kuri mamai ir vaikui įprasta žindymo padėtis, ją tereikia šiek tiek pakeisti taip, kad mama būtų labiau apačioje, po kūdikiu, o kūdikis būtų iš viršaus. Jeigu dažniausiai žindote lopšio padėtyje, tuomet pradėkite kaip įprastai, tada atsiloškite ant sofos ar fotelyje, kad būtumėte pusiaugulomis, taip, kaip įsitaisytumėte ant sofos žiūrėti mėgiamą serialą. Taip galite pakeisti bet kurią jūsų mėgiamą žindymo padėtį. Kai kūdikis yra virš mamos ir krūties, pienas negali taip smarkiai švirkšti jam į burnytę, nes trauka pieną traukia žemyn ir neleidžia užtvindyti burnytės ir kvėpavimo takų. Galima išmėginti ir gulimą padėtį, kuomet vaikas guli šalia, tai kai kurioms mamoms padeda sumažinti pieno švirkštimą iki pakenčiamo lygio. Viešoje erdvėje gali būti patogiau žindyti pasisodinus kūdikį ant vienos šlaunies taip, kad kūdikis ją apsižergtų ir pats būtų vertikalioje padėtyje. Taip galima ir žindyti visą laiką, ir atsilošti atgal, jeigu turite pakankamai patogų krėslą.

Gausios pieno gamybos valdymas

Pernelyg gausią pieno gamybą gali skatinti papildomas pieno ištraukimas iš krūtų po maitinimo ar tarp maitinimų. Jeigu tai darote, verta pamažu šios praktikos atsisakyti. Jeigu kūdikis priauga svorio daugiau nei vidutiniškai, galite bandyti taikyti kurį nors iš būdų pieno gamybai sumažinti, tačiau jeigu per savaitę situacija negėrėja arba kūdikis ima rodyti, kad jam trūksta maisto, liaukitės ir grįžkite prie įprasto ar net dažnesnio žindymo iš abiejų krūtų. Taip pat, kai pienas teka labai sparčiai, pirmąjį mėnesį mamai galėtų būti lengviau, jeigu ji paskatintų pieno tekėjimą pati, prieš duodama kūdikiui žįsti. Kai jau pienas teka, kūdikiui nereikės aktyviai stimuliuoti krūties, todėl jis žįs kiek švelniau, ramiau ir tai gali sumažinti mamos jaučiamą skausmą. Kai kurios moterys, ypatingai pagimdžiusios pirmąjį vaiką, gali jausti pulsuojantį skausmą pieno tekėjimo metu. Pradžioje, kol pieno tekėjimas smarkus, skausmas didesnis, o tekėjimui silpnėjant, silpsta ir skausmas. Dažniausiai taip nutinka pirmąjį mėnesį ir laikui bėgant skausmas mažėja. Moterys, kurios jautė tokio pobūdžio skausmą žindydamos pirmąjį vaiką, gali jo nebejausti su antruoju. Kartais kai kurios antrąjį vaiką pagimdžiusios moterys irgi jaučia tokio pobūdžio skausmus. Šis skausmas siejamas su latakų prasiplėtimu tam, kad pienas galėtų tekėti sparčiau ir tai aiškiausiai jaučiasi pirmaisiais mėnesiais, kol latakai „prasitampo“.

Štai keletas būdų, kaip valdyti pieno gamybą, jei ji per gausi:

1. Tos pačios krūties davimas. Kiekvieno maitinimo metu maitinama tik iš vienos krūties. Jeigu kūdikis 2-3 valandų bėgyje prašo valgyti, duodama ta pati krūtis. Kitoje krūtyje tuo tarpu pienas kaupiasi ir pieno gamyba pamažu stoja. Jeigu pieno prisikaupia tiek, kad jums kyla diskomfortas - tempimo, sunkumo, maudimo jausmai - pasimasažuokite krūtį ir ištraukite tiek pieno, kad pajustumėte palengvėjimą, tačiau neištuštintumėte krūties. Po maitinimo ar pieno ištraukimo šaldykite krūtį ledu iki 20 min. ir padarykite pertrauką. Praėjus 3 valandoms, maitinkite iš antrosios krūties. Pieno ištraukimo iš krūties ribojimas taip pat gali didinti užsikimšusio latako (guzo krūtyje) ir mastito tikimybę. Šis metodas negali būti taikomas ilgiau kaip savaitę.
2. Dažnas krūtų keitimas. Šiuo atveju reikėtų pirmiausiai pastebėti, kiek dažniausiai kūdikis užtrunka prie krūties, kad pavalgytų. Kai pienas teka sparčiai, kūdikiai dažniausiai neužtrunka ilgai. Tarkime, kūdikis pavalgo per 10 minutes iš vienos krūties. Tokiu atveju rekomenduojama žindyti 5 minutes iš vienos krūties ir 5 minutes iš kitos krūties. Taip žindoma kiekvieną kartą kūdikiui paprašius. Žindant tokiu būdu, abi krūtys yra šiek tiek ištuštinamos ir tai vyksta dažnai, pienas nesusikaupia krūtyse tiek, kad sukeltų diskomfortą, ir pieno gamyba mažėja po truputį. Po maitinimo galima užsidėti šaltą kompresą. Tokio žindymo ir pieno gamybos mažinimo „kaina“ gali būti kelios dienos, kai kūdikis tuštintis žalesnėmis, nei įprasta, išmatomis, nes gali gauti daugiau laktozės, nepajėgs suskaidyti ir dėl to gali būti neramesnis, tačiau jūsų kūnui prisitaikant prie mažesnio pieno poreikio ši problema taip pat mažės.
3. Vienkartinis pilnas krūtų ištuštinimas ir tos pačios krūties davimas. Šiuo atveju pirmiausia rekomenduojama krūtis gerai ištuštinti. Dažniausiai tai daroma naudojant dvigubą elektrinį pientraukį, krūties masažavimą ir kompresiją, o po to taikomas tos pačios krūties davimas 3 valandas.
4. Medikamentai ir vaistažolės. Manoma, kad šalavijas, čiobrelis, mėta ir petražolės gali mažinti pieno gamybą. Taip pat yra medikamentų, kurie vienu ar kitu būdu gali turėti mažinantį poveikį pieno gamybai. Bet kuriuo būdu mažinant pieno gamybą stebėkite save, ar neprasideda pieno sąstovis ar mastitas ir nedelsdama grįžkite prie dažnesnio žindymo bei priemonių šioms problemoms spręsti. Taip pat stebėkite kūdikį, ar ir toliau jis gauna pakankamai pieno. Kai kuriems kūdikiams sumažėjęs pieno kiekis, o su juo ir sulėtėjęs pieno tekėjimas, gali nepatikti, ypač jeigu jie priprato prie greito tekėjimo. Kai kurie kūdikiai, kurie žindo retai ir trumpai, gali pradėti norėti žįsti dažniau ir išmokti ramintis prie krūties.

Venkite simuliuoti krūtis ir skatinti pieno gamybą ir tekėjimą mechaniškai (ištraukiant pieną rankomis ar pientraukiu, daug laiko praleidžiant šiltame duše) ar vartodama maistinius ar vaistinius produktus, kurie galėtų skatinti gausesnę pieno gamybą. Praėjus 4-6 savaitėms pieno kiekio mažinimas gali būti tinkamas tik tada, kai kūdikis auga labai sparčiai, per mėnesį priauga 1-1,5 kg ar daugiau. Jeigu svorio priaugimas mažas arba tesiekia vidutinį, nemažinkite pieno gamybos. Kūdikiui reikia viso jūsų pagaminamo pieno. Tačiau pirmąsias 4-6 savaites nerekomenduojama pieno kiekio mažinti, nes šiuo laiku mamos kūnas mokosi kiek reikės pagaminti pieno kūdikiui išmaitinti iki 6 mėnesių. Taip pat per šias 4-6 savaites kūdikio poreikiai auga, kaip ir gebėjimas suvaldyti pieno tekėjimą. Todėl sumažindamos pieno gamybą, kai kūdikiui 3-4 savaitės, galite atsidurti situacijoje, kai 5-6 savaitę ar vėliau pieno pasidaro per mažai. Kai kurie kūdikiai dėl savo sveikatos ar vystymosi iš pradžių gali sunkiau suvaldyti normalų pieno tekėjimą, o paaugę tai geba padaryti geriau ir problema praeina savaime. Kūdikiams, turintiems trumpą liežuvio pasaitėlį taip pat gali būti sunku suvaldyti normalų pieno tekėjimą. Tokiu atveju pasaitėlio pakirpimas padėtų kūdikiui ir mamai maitintis ramiau.

tags: #po #kiek #laiko #po #pastojimo #bega

• Kaip išrinkti saugią lovytę kūdikiui
• nėščia moteris sapne: aiškinimai
• Inovatyvūs CHICCO čiulptukai
• Kada ir kam priklauso išmokos vaikams gruodį?
• skaitykite daugiau apie „Ūkio banko“ žlugimą