Romos imperatoriai po Julijaus Cezario: nuo Augusto iki Kaligulos
Dažnai kyla klausimas, kas valdė Romą po Julijaus Cezario, ir ar cezario pjūvio operacija yra kaip nors susijusi su šiuo garsiu valdovu. Svarbu pabrėžti: su Romos imperatoriumi ši medicininė procedūra neturi nieko bendro. Julijus Cezaris nebuvo imperatorius, o cezario pjūvis rašomas mažąja raide - šis terminas greičiausiai kilęs nuo lotyniško žodžio „incisijo“ (pjūvis) arba senovės įstatymo „Lex cesarea“.
Po Julijaus Cezario mirties 44 m. pr. m. e. Romoje prasidėjo permainų laikotarpis, vedęs į imperijos sukūrimą. Pirmasis tikrasis Romos imperatorius buvo Gajus Julijus Cezaris Oktavianas Augustas. Augustas gimė 63 m. pr. m. e. ir valdė nuo 27 m. pr. m. e. iki savo mirties 14 m. e. m. Jis įtvirtino vieno lyderio valdymo etapą, kuris sukėlė chaosą Romos valdžios elito tarpe, tačiau užtikrino stabilumą valstybėje.
Julijų-Klaudijų dinastija
Augusto įkurta Julijų-Klaudijų dinastija valdė Romos imperiją nuo 27 m. pr. m. e. iki 68 m. e. m. Šiai dinastijai priklausė:
- Augustas (valdė nuo 27 m. pr. m. e. iki 14 m. e. m.)
- Tiberijus (valdė nuo 14 m. e. m.)
- Kaligula (valdė nuo 37 m. e. m.)
- Klaudijus (valdė nuo 41 m. e. m.)
- Neronas (valdė nuo 54 m. e. m.)
Šių valdovų valdymo stilius buvo panašus: jie plėtė imperijos teritorijas ir vykdė didelius statybų projektus, tačiau dažnai nesutarė su senato elitu.
Romos Imperijos Galybės Priežastys
Kaligula: nuo „mažo bato“ iki tironijos
Gajus Cezaris Germanikas, geriau žinomas Kaligulos pravarde, tapo trečiuoju Romos imperatoriumi 37-aisiais mūsų eros metais, būdamas vos 24-erių. Pravardė „Kaligula“ reiškia „mažas batas“ - ją berniukas gavo vaikystėje, kai tėvo karinių kampanijų metu vilkėdavo karinę uniformą ir avėdavo mažus batus.
Valdymo ypatumai
Nors iš pradžių Kaligulos valdymą žmonės vertino gerai - jis išlaisvino neteisingai įkalintus žmones ir panaikino nepopuliarius mokesčius, po septynių mėnesių viskas pasikeitė. Imperatorius sunkiai susirgo, o pasveikęs tapo paranojiškas ir žiaurus. Istorikas Stephenas Dando Collinsas teigia, kad po šios ligos Kaligulos elgesys ir valdymo stilius dramatiškai pasikeitė: „Netrukus jį erzino viskas ir visi“.
| Laikotarpis | Svarbūs įvykiai |
|---|---|
| 37 m. e. m. | Kaligula tampa imperatoriumi, pradžia vertinama gerai. |
| 37 m. e. m. (po 7 mėn.) | Sunkus susirgimas, po kurio prasideda paranoja ir žiaurumai. |
| 41 m. e. m. | Kaligulos nužudymas po Palatino žaidynių šventės. |
Kaligula be skrupulų siuntė myriop visus, kas jam nepatikdavo, įskaitant artimiausius giminaičius. Jis pasiskelbė dievu, rengdavosi kaip Heraklis ar Venera ir garsėjo savo narcisizmu. Imperatorius taip pat siekė žeminti senato narius, o kai kurie šaltiniai mini, kad jis planavo savo žirgą Incitatą padaryti konsulu.
Smurtinė valdovų lemtis
Kaligulos valdymo pabaiga buvo tragiška. 41 m. sausio 24 d. imperatorių nužudė grupė sargybinių po Palatino žaidynių šventės. Po jo mirties senatas nekantravo ištrinti jį iš istorijos, įsakydamas sugriauti visas jo statulas.
Statistiniai duomenys rodo, kad toks likimas Romos imperatoriams nebuvo išskirtinis. Džordžijos technologijų instituto profesorius Josephas Saleh atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad nuo 14 iki 395 mūsų eros metų net 62 proc. imperatorių mirė smurtine mirtimi. Didžiausia rizika žūti buvo pirmaisiais valdymo metais dėl „struktūrinių trūkumų“ arba pasiekus 12-uosius valdymo metus dėl „nusidėvėjimo nuovargio“.
tags: #po #cezario #buvo #kitas #imperatorius
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
