Placentos infarktas - tai patologija, kuri gali turėti įtakos tinkamam nėštumo vystymuisi, nes pažeidžiama placentos funkcija. Šis organas, itin svarbus keičiantis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi tarp motinos ir vaisiaus, gali patirti nekrozės sritis dėl sutrikusios kraujotakos. Placentos infarktai skirstomi į dvi pagrindines rūšis: baltąjį ir raudonąjį širdies priepuolį.

Baltasis širdies priepuolis - tai ribotų placentos sričių nekrozė, susidaranti dėl fibrinoidinės audinio degeneracijos. Ji pasireiškia mažų gelsvai baltų arba pilkų mazgelių pavidalu. Šie mazgeliai paprastai yra tvirti liesti ir yra apsupti choriono gaureliai, kurios būtinos maistinių medžiagų ir deguonies pasisavinimui. Laimei, baltieji infarktai paprastai yra gerybiniai, todėl jie neturi įtakos vaisiaus vystymuisi ar normaliam gimdymui. Šių infarktų atsiradimo mechanizmas yra susijęs su endometriumo uždegimine reakcija dėl traumų ar trombozės placentą aprūpinančiose kraujagyslių tinkluose.
Raudonasis širdies priepuolis, priešingai nei baltas, yra agresyvesnis. Jis susidaro kraujui susikaupus placentos audinio branduoliuose, todėl atsiranda raudoni arba juodi mazgeliai, matomi motininėje placentos dalyje. Tais atvejais, kai raudonųjų infarktų gausu, placenta vadinama „triufeline placenta“, pasižyminčia netaisyklinga tekstūra. Šis struktūrinis pokytis sumažina placentos gebėjimą atlikti savo funkciją, o tai turi įtakos vaisiaus aprūpinimui maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Placentos su raudonais infarktais paprastai yra mažesnės, plokštesnės ir mažiau tankios nei sveikos.
Pagrindinės placentos infarkto priežastys yra susijusios su kraujotakos sutrikimais. Svarbiausi rizikos veiksniai:
Kai placentos infarktai yra riboti, vaisiaus komplikacijų dažniausiai nebūna. Tačiau kai infarktai yra daugybiniai, dideli ir pažeidžia plačias placentos sritis, vaisiaus aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis pažeidžiamas. Tai gali sukelti intrauterinio augimo apribojimą (CIR), todėl vaisius gali gimti su žymiai mažesniu svoriu, nei tikėtasi.
| Požymis | Baltasis infarktas | Raudonasis infarktas |
|---|---|---|
| Spalva | Gelsvai balta arba pilka | Raudona arba juoda |
| Pobūdis | Gerybinis | Agresyvesnis |
| Struktūra | Fibrinoidinė degeneracija | Kraujo susikaupimas, audinių fibrozė |
Placentos infarkto diagnozė paprastai atliekama derinant ultragarsinius tyrimus ir postnatalinę histologinę analizę. Atliekant ultragarsą, infarktai dažnai pasirodo kaip tankios ar begarsinės sritys. Kalbant apie gydymą, nėra specialių priemonių placentos infarkto procesui pakeisti, todėl pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai ir rizikos valdymui:

Apibendrinant galima pasakyti, kad placentos infarktai, nors ir gali kelti susirūpinimą, turėtų būti atidžiai stebimi. Griežtas stebėjimas ir rizikos veiksnių valdymas yra būtini siekiant išvengti rimtų komplikacijų ir išlaikyti motinos bei vaisiaus sveikatos pusiausvyrą.