Nėštumo metu gimdoje kartu su vaisiumi vystosi placenta - laikinas organas, per kurį kūdikis gauna maisto medžiagų ir deguonies, o iš vaisiaus organizmo pašalinamos medžiagų apykaitos atliekos. Labai svarbi vieta, kurioje placenta prisitvirtina gimdoje. Deja, ne visada nėštumas vystosi sklandžiai, neretai jį komplikuoja netaisyklinga placentos padėtis, vadinama placentos pirmeiga.
Placentos pirmeiga diagnozuojama, kai placenta yra prisitvirtinusi apatinėje gimdos dalyje taip arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų arba juos dengia, kad tai gali trukdyti normaliam gimdymui ir sukelti kraujavimo riziką. Ši patologija pasitaiko maždaug 0,3-0,7 proc. nėštumų.

Pagal tai, kiek placenta uždengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis, skiriami keli jos tipai:
Nors tikslios žemos placentos priežastys ne visada aiškios, manoma, kad pagrindinis veiksnys yra gimdos gleivinės patologiniai pakitimai, dėl kurių apvaisintam kiaušinėliui sunkiau implantuotis. Gimdos gleivinė gali būti pažeista buvusių abortų, uždegiminių ligų, persileidimų ar miomų.
Veiksniai, didinantys riziką:

Pagrindinis žemos placentos simptomas yra kraujavimas iš makšties, ypač antroje nėštumo pusėje. Jis dažnai būna netikėtas, neskausmingas, prasidedantis be jokios priežasties, kartais - po lytinių santykių. Kraujas teka pro gimdos kaklelį ir niekada nesusikaupia viduje.
Žema placenta dažniausiai diagnozuojama ultragarsinio tyrimo metu. Tai saugus ir efektyvus būdas vizualizuoti placentos padėtį. Jei žemai prisitvirtinusi placenta nustatoma ankstyvesniame etape, dažnai nerimauti nereikia - augant gimdai, apatinė jos dalis tempiasi ir placenta „pakyla“ aukštyn. Galutinė diagnozė paprastai nustatoma apie 32-36 nėštumo savaitę.
Jei Jums diagnozuota ši būklė, nėštumo priežiūra bus atidesnė. Gydytojai paprastai rekomenduoja laikytis „dubens ramybės“ (angl. pelvic rest): vengti lytinių santykių, sunkaus fizinio krūvio bei daiktų kėlimo. Svarbu vengti vidurių užkietėjimo ir ilgų kelionių.
| Rekomendacija | Kodėl tai svarbu? |
|---|---|
| Vengti lytinių santykių | Mažina gimdos kaklelio dirginimo ir kraujavimo riziką. |
| Sumažinti fizinį aktyvumą | Apsaugo nuo gimdos tonuso padidėjimo. |
| Vengti sunkių daiktų kėlimo | Mažina spaudimą į dubens sritį. |
Gimdymo būdas priklauso nuo placentos padėties nėštumo pabaigoje. Jei placenta visiškai ar iš dalies dengia gimdos kaklelį, gimdymas natūraliais takais yra neįmanomas dėl itin didelės kraujavimo rizikos, todėl atliekama planinė cezario pjūvio operacija. Jei placenta yra tik arti gimdos kaklelio, sprendimas priimamas individualiai, tačiau gimdymas privalo vykti stacionare, kur galima skubi medicininė pagalba.
Svarbu nedelsiant vykti į gydymo įstaigą, jei prasidėjo bet koks kraujavimas iš makšties, atsirado reguliarūs sąrėmiai ar aštrus pilvo skausas. Nors diagnozė gali kelti nerimą, šiuolaikinė medicina leidžia daugumai moterų sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveikus kūdikius.