Placenta (lot. plax, kilm. plakos - plokštuma, paviršius) - tai moters, aukštesniųjų žinduolių ir kai kurių chordinių gyvūnų patelių organas, per kurį vyksta motinos ir vaisiaus medžiagų apykaita. Tai nėštumo metu išsivystantis laikinasis organas, kuris gamina nėštumui svarbius hormonus, bei kurio dėka vaisius gauna visas reikalingas medžiagas, deguonį ir pašalina atliekas.

Žmogaus placenta yra apskrito, kartais kiek ovalaus disko pavidalo; jos skersmuo siekia 15-20 cm, o masė - 500-600 g. Moters ir žinduolių patelių placenta susideda iš vaisiaus dalies ir motinos dalies. Vaisiaus dalis - choriono (gemalo dangalo) gaureliai, o motinos dalis - puri gimdos gleivinė, į kurią įsiterpę vaisiaus dalies gaureliai. Abiejose dalyse daug kraujagyslių, kurios labai suartėjusios, tarp jų vyksta intensyvus osmosas.
Placenta atlieka hormoninę ir apsauginę funkcijas. Ji gamina vaisiui reikalingus baltymus, hormonus (progesteroną, estrogenus, chorioninį gonadotropiną, placentinį laktogeną). Tai endokrininis organas, gaminantis hormonus ir ilgainiui perimantis geltonkūnio funkciją. Placenta prie žmogaus vaisiaus yra prijungta virkštele, kuri yra 55 - 60 cm ilgio, turi dvi virkštelines arterijas ir vieną virkštelinę veną.

Priklausomai nuo rūšies, placenta gali būti įvairių formų:
Kūdikiui gimus, po 10-20 min. moterys turi „pagimdyti“ ir pačią placentą. Po gimdymo įprastinė praktika yra placentą utilizuoti, tačiau vis daugėja šeimų, kurios renkasi kitus kelius:
| Būdas | Aprašymas |
|---|---|
| Paaukojimas mokslui | Galima paaukoti placentą moksliniams tyrimams, siekiant plėsti žinias ir kurti naujus diagnostinius metodus. |
| Lotoso gimdymas | Virkštelė nukerpama tik užgimus placentai arba placenta laikoma kartu su naujagimiu, kol virkštelė savaime nudžiūsta. |
| Ritualinis palaidojimas | Placenta užkasama žemėje, dažnai toje vietoje pasodinant medelį (liepą arba ąžuolą). |
| Meno kūriniai | Placentos atspaudų darymas, naudojant dažus ar kitas priemones meniniam atminimui įamžinti. |
| Kamieninių ląstelių saugojimas | Virkštelės ir placentos kraujo ar virkštelės audinio saugojimas audinių banke ateities medicininiams poreikiams. |
Placentos pirmeiga - tai patologija, kai placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir uždengia gimdos kaklelį. Pagrindinis simptomas yra kraujavimas, dažniausiai pasireiškiantis antroje nėštumo pusėje. Tokiu atveju būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.
Placenta accreta - sunki būklė, kai placenta pradeda augti per giliai į gimdos sienelę. Tai sukelia didelę sunkaus kraujavimo riziką po gimdymo. Nors ši būklė dažnai nustatoma ultragarso metu, ji reikalauja atidaus akušerių stebėjimo ir iš anksto suplanuotos gimdymo taktikos.

Svarbu suprasti, kad placenta - ne vien nuostabus nėštumo metu veikiantis organas, tačiau jos nauda gali būti pratęsiama, kuomet placentos kamieninės ląstelės yra išsaugomos specializuotame audinių banke. Šios ląstelės yra unikalios, nes gali virsti bet kokiomis organizmo ląstelėmis ir yra taikomos gydant daugybę sunkių ligų, įskaitant kraujo vėžį, imunodeficitus bei kitus sutrikimus.