Pirmieji kūdikio judesiai pilve: kada, kodėl ir ką jie reiškia?

Pirmieji vaisiaus judesiai - nepamirštama akimirka būsimai mamai. Neretai tik tuomet ji įsisąmonina, kad taps mama. Vaisiaus judesiai - įvairūs kūdikio, esančio motinos įsčiose, judesiai, kuriuos sukelia vaisiaus raumenų susitraukimai. Šie judesiai yra nepažeistos vaiko centrinės nervų sistemos kriterijus. Pakankami vaisiaus judesiai rodo, kad centrinė nervų sistema yra pakankamai aprūpinta deguonimi.

Pagal vaisiaus judesių dažnį ir pobūdį bei pokyčius galima spręsti apie tai, kaip vaikutis jaučiasi gimdoje, ar neiškilo pavojus jo gyvybei. Pakankami judesiai rodo, kad vaisius pakankamai aprūpinta krauju.

Kada pajuntami pirmieji vaisiaus judesiai?

Pirmakartėms ir pakartotinai besilaukiančioms moterims

Nors vaisius ima judėti labai anksti - antrą savo vystymosi mėnesį, kai atsiskiria galūnės ir pradeda vystytis motorika, mama to visiškai nejaučia, nes jo judesiai nesukelia net vaisiaus vandens virpesių. Tiriant ultragarsu galima pastebėti, kad 8-ą savaitę vaisius ima plaukioti, suktis, judina galūnes, retkarčiais virpteli.

Moteris pajunta vaisiaus judesius apie 20 nėštumo savaitę. Jei moteris nėščia jau nebe pirmą kartą, vaisiaus judesius gali pajusti jau 18 nėštumo savaitę. Literatūroje teigiama, kad pirmojo nėštumo metu vaisiaus judesiai pirmą kartą pajuntami apie 20-tąją nėštumo savaitę, pakartotinai besilaukianti juos pajunta anksčiau - apie 18-tąją savaitę.

Vaikelis gimdoje spurda nuolat, tiesiog iš pradžių tie judesiai labai nestiprūs, todėl nejuntami. Tačiau visai realu net ir pirmą kartą besilaukiančiai moteriai pirmuosius judesius pajusti 15-16-tąją nėštumo savaitę.

Kai laukiesi pirmą kartą, nežinai, ko laukti, ir tuomet dažniausiai moteris pajaučia vaisiaus judesius šiek tiek vėliau, tiksliau - atpažįsta juos vėliau. Antrakartė, kaip jau vieną kartą išbandžiusi tą kelią, dažniau atpažįsta tuos pačius judesius anksčiau nei pirmakartė. Trečiakartė vaisiaus judesius vėl atpažįsta šiek tiek vėliau, mat į viską reaguoja daug ramiau, ji jau viską žino.

Anksčiausiai judesius atpažįsta antrakartės, o vėliausiai trečiakartės ir t. t. Jeigu tarpai tarp nėštumų nedideli, tai besilaukdama trečiąkart ir kitus nėštumus vaisiaus judesius pajunta vėliau, mat tiesiog mažiau įsiklauso. Jai tarsi nebelieka to pirmakartės smalsumo ir laukimo: „Oi, o kaip šiandien, ar jau sujudės?“. Trečią kartą besilaukiančiosios vaisiaus judesių tikrai nesupainios su žarnyno veikla, nes pirmieji vaisiaus judesiai iš tiesų panašūs, bet yra truputėlį kitoje vietoje ir kitokie.

Individualūs veiksniai, lemiantys judesių pajutimą

Kaip anksti mama pajunta vaisiaus judesius, priklauso nuo jos pačios svorio ir kur yra prisitvirtinusi placenta. Jei ji prisitvirtinusi pilvinėje gimdos pusėje - judesiai gali būti pajuntami vėliau ir jaučiami silpniau. Lieknesnė moteris judesius jaučia stipriau nei apkūnesnė. Jeigu placenta prisitvirtinusi priekinėje gimdos sienoje arba moteris turi antsvorio, vaisiaus judesiai gali būti jaučiami silpniau ir identifikuojami vėliau.

Ankstyvieji pojūčiai ir jų atpažinimas

Pirmieji judesiai gali būti labiau panašūs į pilvo girgsėjimą. Dažnai kyla neaiškumų, ar tai ne oras keliauja žarnynu. Pojūčius moterys apibūdina įvairiai - vienoms atrodo, kad pilve suspurdėjo žuvytė, kitoms - plasnoja drugeliai, trūkčioja nervas ar tarsi kažkas nutirpsta. Moterys skirtingai apibūdina pirmuosius vaisiaus judesius, lyginant juos su drugelio plazdėjimu, oro burbulais vandenyje, kai jie sprogsta, ar plaukiančios žuvelės uodegėle.

Iš visų palyginimų galima suprasti, kad mamos nejaučia pačių vaisiaus judesių, jos jaučia, kaip virpa vaisiaus vandenys. Įrodyta, kad mama jaučia maždaug pusę judesių, o tam, kad ji pajaustų, vaisius turi judėti visu kūnu bent kelias sekundes arba judinti galūnes ne mažiau kaip 7 sek. Tai labai individualu ir pirmaisiais kartais tikrai gali būti sunku atskirti, kada juda vaisius, o kada tiesiog dirba žarnynas. Nuo maždaug 16 savaitės moterys ima jausti lengvus, kaip drugelio sparnų plasnojimas, judesius.

Vaisiaus judesių pobūdis ir evoliucija

Nuo chaotiškų trūkčiojimų iki koordinuotų veiksmų

Pirmieji judesiai yra chaotiški ir nežymūs. Vaisiui augant jo judesiai keičiasi - iš pradžių jis daugiausia rąžosi ir judesiai būna chaotiški, vėliau, vystantis nervų sistemai, jie tampa darnesni. Kuo jis didesnis, tuo judesiai darnesni, net rąžosi lyg sąmoningiau, vaisius pradeda nuo viršutinės kūno dalies ir baigia apatine. Vėliau judesiai tampa energingesni. Moterys junta, kaip vaikas verčiasi ir sukasi visu kūnu, kaip ištiesia koją ar ranką.

Kai vaisius juda darniai, jo judesiai tampa įvairesni, jis gali suktis aplink savo ašį, po truputį gali įsiremti ir poziciją išlaikyti, pavyzdžiui, ištiesti koją ir ją taip ilgiau laikyti. Nuostabu, kai nėštumui didėjant judesius jau galima ir pamatyti.

Vaisiaus žagsėjimas: ritmiškas pulsavimas

Dažnai nėščiosios jaučia kūdikio žagsėjimą. Tai ritmiškas, pulsuojantis, monotoniškas pojūtis, jaučiamas kelias minutes, dažniausiai pilvo apačioje. Pirmiausiai atkreipkime dėmesį, kad žagsėjimai, skaičiuojant vaisiaus judesius, yra neįskaičiuojami. Vis dar sklando mitas, kad žagsėjimus išprovokuoja mama, pavyzdžiui, suvalgiusi kažko netinkamo. Iš tiesų žagsėjimas - tai ženklas, kad vystosi vaisiaus nervų sistema, kuri siunčia signalus į raumenis ir diafragmą. Antro trimestro pabaigoje vaisius pradeda žagsėti, mama gali pajusti reguliarius judesius, tiesiog tokius: „Ik, ik, ik.“

Kai kurie vaisiai žagsi labai daug, o kai kurie - labai mažai. Tai nieko nerodo - nei sveikatos, nei kokie jie bus gimę, tiesiog tokie spontaniniai judesiai, einantys iš diafragmos. Kokia to priežastis, sunku pasakyti, tai tiesiog savita, viena iš daugelio motorikos treniruočių. Iš tiesų mamos mityba nieko nelemia vaisiaus žagsėjimui.

Unikalūs vaisiaus judesiai gimdoje

Sveikas vaisius 30-40 gestacijos savaitę būna labai aktyvus: čiulpia nykštį, čiumpa rankomis ir kojomis, būdingi ritmiški krūtinės ląstos judesiai. Įdomu, kad vaisius gali atlikti tokius judesius - ėjimas, plaukimas, šuoliavimas aukštyn žemyn, t. y. moka pašokti ir nusileisti abiem kojomis. Viso to gimęs jis dar ilgai nemokės.

Kai kurie jo judesiai darosi tikslingi ir koordinuoti - jis kiša pirštą į burną, palaižo virkštelę, paėmęs ją palaiko, to taip pat atkeliavęs į šį pasaulį ilgai dar mokysis. 36-40 nėštumo savaitę vaikutis mėgsta čiulpti savo pirštą, ir jeigu šis iškrenta iš burnytės, galima jausti, kaip jis pakrutina savo galvą, norėdamas jį įdėti atgal.

Vaisiaus aktyvumo stebėjimas ir skaičiavimas

Kodėl svarbu stebėti?

Vaisiaus judesius reikia stebėti: tai vienas iš ženklų, kad mažylis auga ir vystosi gerai. Pagal vaisiaus judesių dažnį ir pobūdį bei pokyčius galima spręsti apie tai, kaip vaikutis jaučiasi gimdoje, ar neiškilo pavojus jo gyvybei. Kūdikio judesių skaičiavimo tikslas - laiku nustatyti vaisiaus hipoksiją, t.y. deguonies trūkumą.

Vaisiaus judesių skaičiavimas ir registravimas - tai paprasčiausias vaisiaus būklės tyrimo metodas, kurį nuolat turi atlikti pati nėščioji.

Kada pradėti ir kaip dažnai stebėti?

Iki 30 nėštumo savaitės nėščiosioms pakanka kasdien atkreipti dėmesį į vaikučio judesius. Nei judesių kiekis, nei jų pobūdis šiuo laikotarpiu neparodo vaisiaus būklės. Nuo 30 nėštumo savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus ramaus miego, aktyvaus miego ir pabudimo (būdravimo) būsenas, kurios nepriklauso nuo motinos aktyvumo.

Gydytojai pataria nėščiosioms stebėti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramius ir aktyvius periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą. Visiškai būtina kiekvieną dieną iki pat gimdymo fiksuoti, kad vaisius judėjo rytą, per pietus ir vakare. Atidesnės mamos turėtų suskaičiuoti, kad vaisius judėjo bent 10 kartų per valandą. Taip pat rekomenduojama stebėti judesius, esant didesnės rizikos nėštumui, ar užsitęsus nėštumui.

Vaisiaus judesių skaičiavimo metodai

Yra keli būdai, kaip skaičiuoti judesius. Nuo 30 savaitės gydytojai pataria pedantiškai vaisiaus judesius skaičiuoti. Gydytojas ginekologas pamokys, kaip skaičiuoti.

1. Skaičiavimas „iki dešimties“: Tai pati paprasčiausia metodika. Moteris turi pasirinkti jai patogų laiką, kai kiekvieną dieną „įsiklausys“ į vaikutį. Kai pajunta dešimtą „spyrį“, tą dieną judesių gali nebeskaičiuoti. Vaisiaus būklė gera, jei būdama aktyvi, nėščioji pajunta ne mažiau kaip 10 judesių per 12 val. Kai vaikutis sujuda be pertraukos kelis kartus iš eilės, tai reikia vertinti kaip vieną judesių seriją. Pavyzdžiui, pradedate 8 val. ryto, gyvenate įprastu ritmu ir stebite judesius.
2. Skaičiavimas gulint ant kairiojo šono: Nėščioji turi atsigulti ant kairio šono, atsipalaiduoti. Vaisiaus judesius stebėkite atsipalaidavusi, gulėdama ant kairiojo šono, nes būtent taip gulint pagerėja vaikelio kraujo apykaita. Skaičiuoti geriausia tuo pačiu paros metu, optimalus metas - popietė ir vakaras. Kasdieną tuo pačiu metu reikia atsigulti ant kairiojo šono ir pasistengti visiškai atsipalaiduoti. Puikus laikas - rytas, kai žadintuvui neskambėjus dar vartomės lovoje. Jei per pirmas 30 minutes pajusite daugiau nei 5 judesius, daugiau galite neskaičiuoti. Jei pajutote mažiau nei 5 judesius, skaičiuokite iki valandos. Vaisiaus būklė gera, kai vaisius sujuda ne mažiau kaip 4 kartus per valandą arba 10 kartų per 2 valandas. Jei pajutote 4 ar daugiau judesių, tą dieną galite daugiau nebeskaičiuoti, tačiau jeigu mažiau nei 4, tyrimą pratęskite papildomai.

Skaičiuojant vaisiaus judesius, svarbu sužinoti, kiek ilgai užtrunka vaisiui atlikti 10 judesių. Dažniausiai tam pakanka 30 min., bet normalu, jei užtrunka iki 2 valandų. Jei per dvi valandas nesuskaičiavote 10 judesių, pakartokite skaičiavimą praėjus kelioms valandoms, kurių metu pavalgykite, atsigerkite šalto vandens ar fiziškai pajudėkite. Pasikeitęs cukraus kiekis mamos kraujyje turėtų pažadinti vaisių.

Nestresinis testas pagrįstas širdies ritmo reakcija į judesius. Kai vaisius juda, širdies ritmas pagreitėja (akceleracija), tai geras vaisiaus būklės požymis. Moteriai gulinčiai ant šono pritvirtinami davikliai ir užrašoma kardiotograma. Vaisiaus judrumą galima sužadinti akustine stimuliacija. Stebima, ar vaikui judant, užrašoma kardiotogramoje akceleracijos. Nestresinis testas yra normalus, kai per 20 min. užrašomos ne mažiau kaip dvi akceleracijos, kurių amplitudė 15 k./min., o trukmė - 15 sek. Nestresinis testas nėra normalus, kai per 40 min. užrašomos mažiau kaip 2 minėtos trukmės ir amplitudės akceleracijos.

Vaisiaus miego ir aktyvumo ciklai

Skaičiuojant ir registruojant vaisiaus judesius, reikia įvertinti tai, kad sveiko vaisiaus ramaus miego periodas kaitaliojasi su aktyvumo periodu, ir jų trukmė ilgėja, didėjant nėštumo laikotarpiui. Ramus vaisiaus miegas trunka 20 - 40 min., išnešioto vaisiaus - 50 - 75 min., tačiau retai būna ilgesnis nei 90 min. Išnešioto vaisiaus ramaus miego periodai, trunkantys 20-60 minučių, kaitaliojasi su kūno aktyvumo protrūkiais, trunkančiais 6-15 minučių.

Kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl jau ir gimdoje skiriasi judesių dažnis ir aktyvumas. Kai kurie vaikučiai miega beveik visą dieną ir atsibunda tik tada, kai mama nurimsta ir atsigula miegoti, kiti, atrodo, juda nuolat. Vaisius gimdoje miega vidutiniškai 17 val. per parą, dažniausiai po 40-50 min. vieną kartą. Nėštumui artėjant prie pabaigos, vaisius gali miegoti 20-75 min. Paprastai vaikutis būna aktyviausias po pietų ir vakare, tačiau bet kuriuo paros metu būna aktyvumo ir miego periodai.

Vaisiaus judesių pokyčiai nėštumo eigoje

Vaisiaus judesiai kinta visą nėštumo laikotarpį. Štai kaip jie keičiasi:

Po 35-os savaitės vaisius jau leidžia galvytę žemyn, judesiai tampa kitokie, ypač jei įsistato į taisyklingą padėtį - galva žemyn, nugara - į priekį, todėl visi jo judesiai sukoncentruoti į motinos nugarą. Jei placenta priekinėje sienoje, vaisiaus judesiai mažiau jaučiami, santykinai sumažėja vaisiaus vandenų, todėl jis nebegali taip laisvai nardyti kaip anksčiau, tiesiog sukasi nuo šono ant šono, jo galva spaudžia šlapimo pūslę ir motina tai gerai jaučia.

Atsiranda savitų jutimų strėnose, nes pilvas įsitempia į priekį, kol galva dar neįsistačiusi, kvėpuoti darosi sunku, o vaisiaus judesiai gali tapti net skausmingi, nes jis remiasi į mamos šonus, mat daugiau rąžosi, kitaip juda. Kai vaisius įsiremia po mamos šonkauliais, patartina ramiai pagulėti ir paglostyti pilvą. Apie 36-ą savaitę, kai galva jau nusileidžia ties sąvarža, dar neįsistato, paprastai skausmingų judesių jau nebebūna, vaisius tik rąžosi.

Jeigu mamos pilvo raumenys neišsitampę, stipresni, pavyzdžiui, pirmakartėms, tuo lengviau suvaldyti vaisiaus judesius. Kai gimdymas jau ne pirmas, raumenys ne taip riboja, vaisius tarsi ritinėjasi laisvai po visą pilvą. Vaisiaus vandenų kiekis taip pat turi didelę įtaką tam, kaip vaikas judės, kuo daugiau vandenų, tuo daugiau judės.

Dažniausi mitai ir svarbūs faktai

• Mitai apie mitybos įtaką žagsėjimui: Vis dar sklando mitas, kad žagsėjimus išprovokuoja mama, suvalgiusi kažko netinkamo. Iš tiesų mamos mityba nieko nelemia vaisiaus žagsėjimui.
• Mitas apie hiperaktyvumą: Vyrauja begalė mitų apie vaisiaus judesius, pavyzdžiui, jei jis labai stipriai ir daug juda, neva bus hiperaktyvus. Nieko panašaus, kaip vaisius juda, niekaip neapibūdina to, koks jis bus gimęs. Sveikas vaisius taip ir turi judėti - labai aktyviai ir daug. Per stiprių vaisiaus judesių nebūna, tegul tik jis ten duodasi.
• Ultragarsas ir vaisiaus aktyvumas: Nėra mokslinių tyrimų, kurie akivaizdžiai teigtų apie ultragarso bangų žalingą poveikį vaisiui. Tačiau žinoma, kad jos sukuria šilumą, todėl laikant daviklį vienoje vietoje ilgiau - gali pradėti šilti ir vaisiaus vandenys. Vis dėlto rekomenduojama nepiktnaudžiauti ir atlikti tik būtinąsias ultragarsines patikras (Lietuvoje rekomenduojama 11-14 ir 18-21 nėštumo savaitę). Nėra kuo džiaugtis, jei ultragarso patikros metu pastebite, kad vaisius čiulpia nykštį - tai rodo padidėjusį raumenų tonusą, t.y. vaikelis yra įsitempęs.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nėra jokių griežtų normų ar lentelių, kiek ir kaip intensyviai turėtų judėti vaikelis, nes kiekvienas vaisius turi savitą ramybės ir budrumo ciklą, kuris gali keistis skirtingais nėštumo tarpsniais. Paprastai sakoma, kad vaikelis turėtų judėti taip pat dažnai, kaip judėjo paskutines kelias savaites. Kol jaučiate, kad vaikelio judesių dažnumas ir intensyvumas iš esmės nepasikeitė, galite manyti, kad jam viskas gerai.

Kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją, jei pirmųjų judesių nepajausite iki 24 nėštumo savaitės. Jei moteris pastebi, kad jau kurį laiką nejuto vaisiaus judesių, nerimauti yra normalu. Tačiau dažniausiai taip nutinka, jei vaikelis miega arba moteris buvo užsiėmusi kitais reikalais. Pavojingiausia judesių sumažėjimo priežastis - deguonies trūkumas vaisiui.

Jeigu mamai atrodo, kad vaikas pradėjo silpniau judėti, tai gali būti vienas iš priešlaikio gimdymo požymių. Iš karto lėkti į ligoninę gal ir nereikėtų, bet atlikite tokį testą: tarkime, ryte nejaučiate vaisiaus judesių, atsikelkite, pasivaikščiokite nors po namus, išgerkite stiklinę sulčių, suvalgykite saldesnių vaisių, košės. Nuvalykite namuose dulkes, saikingai pasimankštinkite ir įsiklausykite, kas vyksta jūsų pilve. Vaikelis turėtų sureaguoti, jei ne - skubėkite pas gydytoją.

Nėščiosios pastebi, kad kai jos išalksta, ir vaikelis pilve pradeda maltis, tarsi nekantraudamas. Vaisiaus judesius geriausia skaičiuoti ramiai prigulus. Kai moteris šeštą mėnesį nėščia sako, kad visą dieną beveik nejuto vaisiaus judesių, nes buvo labai užsiėmusi darbe, nėra gerai. Kartais nerimas gali apimti ir be pagrindo: vaikščiojant, darbuojantis judesius pajausti sunkiau. Kilus įtarimų dėl sulėtėjusių judesių, atsigulkite ant kairiojo šono ir pamėginkite juos suskaičiuoti: per dvi valandas turite pajausti ne mažiau kaip dešimt atskirų judesių.

tags: #pirmieji #kudikio #judesiai #pilve #pulsavimas

• Inovatyvūs gydymo metodai vaikams
• Gimtadienio sveikinimai lenkų kalba
• Terminų pratęsimas bankroto byloje
• Gairės dvikalbio vaiko kalbos ugdymui
• Lilit: karminiai iššūkiai