Gvazdikai - tai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos vienmetės, dvimetės ir daugiametės gėlės, kurių gentyje priskaičiuojama per 300 rūšių. Jų botaninis pavadinimas Dianthus yra kilęs iš senosios graikų kalbos žodžių, reiškiančių „dievo gėlę“. Šios gėlės pasižymi labai puošniais, malonaus kvapo žiedais, kurie gali būti balti, raudoni, purpuriniai ar įvairių atspalvių rožiniai.
Visų rūšių gvazdikų veislės, kurių išvesta daugiau kaip 2000, kilusios iš tikrojo gvazdiko (Dianthus caryophyllus), augančio prie Viduržemio jūros. Tai visų šiuolaikinių floristinių gvazdikų protėvis. Augalas formuoja melsvai žalių, siaurų lapų kerelį, iš kurio auga statūs stiebai su vienu ar keliais dideliais, dažnai pilnaviduriais, kvapniais žiedais.
Pagrindinės gvazdikų rūšys ir jų savybės
Kolekcininkai gali atskirti daugybę retų gvazdikų rūšių, tačiau mūsų gėlynuose populiariausios šios:
- Šiurpinis, arba turkiškasis, gvazdikas (D. barbatus L.) - 20-50 cm aukščio augalas, auginamas kaip dvimetis. Žiedai sutelkti į tankų skydišką žiedyną.
- Žydrasis gvazdikas (D. gratianopolitanus) - savaime auga akmeninguose šlaituose. Kereliai tankūs, 10-25 cm aukščio, žiedai rožiniai arba balti.
- Plunksninis gvazdikas (D. plumarius) - suformuoja „pagalvėles“, pasižymi stipriai kvepiančiais pilnaviduriais žiedais.
- Kininis gvazdikas (Dianthus chinensis) - auginamas kaip vienmetis arba dvimetis, žydi nuo birželio iki pat šalnų.
Auginimo sąlygos ir sodinimo taisyklės
Gvazdikams reikalingas geras dirvos drenažas, neutralus ar lengvai šarmingas (pH 7) dirvožemis ir ne pavėsinga, o saulėta augimo vieta. Jie puikiai jaučiasi saulės šviesoje ir nemėgsta didelės drėgmės - nuo per didelio drėgmės kiekio pumpurai ima pūti ir trūkinėti.
Sodinimo patarimai:
- Gvazdikai sodinami visiškai negiliai, kad šaknų kakleliai būtų lygiai su žemės paviršiumi.
- Aplink pasodintą gvazdiko daigą žemės labai suspausti negalima.
- Priklausomai nuo rūšies, tarpai tarp augalų turėtų siekti nuo 20 iki 35 cm.
- Kad žydintį augalą neišvartytų vėjas, juos reikia pririšti prie kuoliukų arba ištemptos vielos.
Priežiūra ir žiedų kokybė
Norint, kad gvazdikų žiedai būtų dideli ir gražūs, būtina tinkamai formuoti augalą:
- Prie pagrindinio pumpuro augančius šalutinius pumpurus patartina nuskabyti.
- Pasodintiems gvazdikams prigijus, maždaug po 3-4 savaičių pradedamos skabyti (pinciruoti) viršūnės - tai skatina šoninių ūglių augimą.
- Šabo gvazdikai nepakelia trąšų pertekliaus. Dažnai tręšiant azoto trąšomis, žiedstiebiai pasidaro gležni ir nebeišlaiko žiedų.
Valties pompa už ~15€ – pasidaryk pats. Pripūsta valtis per 2,5min! 12V pompa valčiai.
Pagrindiniai priežiūros darbai pagal sezoną
| Sezonas | Darbas |
|---|---|
| Pavasaris | Daigų sodinimas į atvirą gruntą |
| Vasara | Nuolatinis tręšimas ir laistymas |
| Ruduo | Augalų dengimas plėvele nuo lietaus arba įnešimas į vidų |
Gana išrankus dirvožemiui - jei dirva nepasižymi geru drenažu, ilgainiui gvazdikas ims nykti. Rudenį, kai oras lietingas, patartina gvazdikus pridengti polietilenine plėvele, nes pumpurai ima pūti, trūkinėti. Pasirinkę tinkamą rūšį ir užtikrinę saulėtą vietą bei gerą drenažą, galėsite džiaugtis nuostabiais, kvapniais žiedais savo sode.
tags: #pilnaviduriai #roziniai #gvazdikai #darze