Vaiko globa, įvaikinimas ir pilnamečių vaikų išlaikymas: teisinis reglamentavimas ir tvarka

Šiame straipsnyje detaliai aptariama vaiko globos (rūpybos) esmė, jos nustatymo tvarka ir formos. Taip pat nagrinėjami įvaikinimo procesai ir reikalavimai įtėviams, tėvų atsakomybė bei teisiniai ginčų sprendimo būdai. Ypatingas dėmesys skiriamas pilnamečių vaikų išlaikymo klausimams, tėvų pareigoms ir sąlygoms, kurioms esant, pilnamečiai vaikai gali pretenduoti į išlaikymą.

Vaiko globos (rūpybos) esmė ir nustatymas

Vaiko globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko.

Reikėtų paminėti, kad vaiko amžius lemia globos ar rūpybos rūšį: vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas, o vyresniems negu 14 metų vaikams steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas.

Pranešimas apie vaiko globos (rūpybos) poreikį

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija vaidina centrinį vaidmenį užtikrinant vaikų, likusių be tėvų globos, teises. Švietimo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, ar duomenų apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (piktnaudžiavimas tėvų valdžia, smurtas prieš vaiką, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš švietimo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato, tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas.

Tėvų atsakomybė ir globos teisės

Tėvų valdžia reiškia globos teises, t. y. bet kurio iš tėvų pareigą ir teisę rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Tėvų globos teisės apima teisę rūpintis vaiko asmeniu (asmens globos teisės), teisę valdyti vaiko turtą (turto valdymo teisė) ir teisę spręsti su vaiku susijusius klausimus. Turto valdymo teisė apima teisę ir pareigą valdyti vaiko turtą, t. y., be kita ko, atstovauti vaikui. Bet kuris iš tėvų turi įgaliojimus priimti sprendimus nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. teisę spręsti klausimus, susijusius su vaiko kasdieniu gyvenimu (toliau - įprastinė globa). Sprendimai kasdieniais klausimais paprastai turi būti suprantami kaip įprasti sprendimai, kurie priimami dažnai ir neturi ilgalaikio poveikio vaiko vystymuisi.

Globos teises turintis bet kuris iš tėvų turi ne tik teisę priimti sprendimus, bet ir teisę atstovauti savo nepilnamečiam vaikui. Abu tėvai turi teisę matytis su vaiku, o tai reiškia abiejų tėvų pareigą ir teisę asmeniškai bendrauti su vaiku. Tėvų teisė matytis su vaiku nepriklauso nuo globos teisių buvimo.

Tėvų ir vaikų tarpusavio teises ir pareigas lemia vaiko kilmė, kuri nustatoma įstatymo nustatyta tvarka. Motina yra vaiką pagimdžiusi moteris. Tėvas yra vyras, pradėjęs vaiką. Tėvų valdžią vaiko globos teisių forma bendrai įgyvendina susituokę tėvai. Tais atvejais, kai nė vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų neturi atstovavimo teisės arba kai neįmanoma nustatyti vaiko kilmės, paskiriamas to vaiko globėjas. Šiuo atveju globos teises turi globėjas. Teisėtu globėju gali būti visiškai veiksnus suaugęs fizinis asmuo (pavyzdžiui, vaiko giminaitis arba trečiasis asmuo) arba juridinis asmuo (įmonė arba vietos valdžia). Juridinis asmuo skiriamas globėju, jei tinkamo fizinio asmens rasti nepavyksta arba jei vienas iš tėvų to pageidauja testamentu arba paveldėjimo susitarimu.

Kol nepaskirtas teisėtas globėjas, globėjo pareigas laikinai vykdo į gyventojų registrą įrašytos vaiko gyvenamosios vietos kaimo ar miesto savivaldybė, jeigu yra įvykdytos globos nustatymo sąlygos. Jeigu tėvai negali arba nenori naudotis globos teisėmis vaiko atžvilgiu, jie gali duoti sutikimą vaiką įvaikinti.

Vaiko globos (rūpybos) rūšys ir formos

Vaiko globa (rūpyba) skirstoma į dvi pagrindines rūšis: laikinąją ir nuolatinę.

• Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.
• Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.

Globos formos priklauso nuo aplinkos, kurioje vaikas auga ir gauna priežiūrą:

Globėjo (rūpintojo) tipai

Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.

Išskiriami du pagrindiniai globotojų tipai:

• Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
• Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė. Reikalavimai nuolatiniams globotojams apima ir amžių: tai 21-65 m. asmenys, turintys sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas).

Kaip tapti vaiko globėju (rūpintoju)?

Norint tapti vaiko globėju (rūpintoju), reikia atlikti keletą svarbių žingsnių:

1. Sprendimo priėmimas. Pirmiausia reikia surinkti informaciją ir pasikonsultuoti.
2. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046/a formos gavimo.
3. Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai:
   • Prašymas;
   • Sveikatos pažyma 046/a formos;
   • Vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimo dėl fizinio asmens arba sutuoktinių tapimo vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju ar šeimynos steigėju forma.
4. Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą.
5. Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti (rūpinti) vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, Jums gali būti pasiūlyta juos išklausyti artimiausioje savivaldybėje.
6. Išvados globai (rūpybai) gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti (rūpinti) vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai). Teigiama išvada dėl pasirengimo globoti (rūpinti) vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.
7. Laukimas ir sprendimo priėmimas. Pasirašius teigiamą išvadą, Jus lydės laukimas skambučio iš globos centro su pranešimu, jog Jūsų globa (rūpyba) reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, supažindinimas su dokumentine informacija, vėliau - susitikimai ir sprendimo priėmimas.

Parama globėjams (rūpintojams)

Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies Jus aktyviai įsilieti į globėjų (rūpintojų) bendruomenę. Globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, suteiks įvairiapusę paramą ir pagalbą, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose.

Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas.

Įvaikinimo tvarka ir reikalavimai

Įvaikinimas yra viena iš galimybių užtikrinti vaikui šeimos aplinką, kai grįžimas į biologinę šeimą yra neįmanomas. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti.

Tačiau įvaikintojais negali būti asmenys, kurie:

• Teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje;
• Asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
• Buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės;
• Asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas;
• Asmenys, turintys psichikos sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
• Asmenys, nuteisti už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Įvaikinimo procesas reikalauja tam tikrų sutikimų. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra ribotai veiksnūs šioje srityje, būtinas jų ir jų rūpintojų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas. Šiuo atveju papildomo teismo patvirtinimo nereikalaujama.

Visais šiais atvejais teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti įvaikinamo vaiko tėvų nuomonę, jei asmuo gali ją išreikšti ir suvokti įvaikinimo procesą, tikslus ir pasekmes. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą nuolatinį globėją (rūpintoją) ir šiam vaikui nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.

Būsimiems įtėviams jų ar valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu arba savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką ir perkelti vaiką gyventi, auklėti ir išlaikyti į būsimųjų įtėvių šeimą.

Ginčų dėl tėvų atsakomybės sprendimas teisme

Tėvams nutraukus santuoką arba gyvenant skyrium, kyla poreikis spręsti su vaiko globa susijusius klausimus. Su globos teisėmis susijusius ginčus sprendžia apygardų teismai. Kiekvienas iš tėvų turi teisę prašymu, pradėdamas bylą, prašyti teismo jam perduoti visas vaiko globos teises arba dalį jų.

Ginčuose, susijusiuose su globos teisėmis, pareiškėjas turi pateikti prašymą apygardos teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl prašymo. Prašyme turi būti nurodomas teismo pavadinimas, pareiškėjo, byla suinteresuoto asmens ir jų vaikų tapatybės, taip pat turi būti aiškiai išdėstomas konkretus pareiškėjo reikalavimas. Prašyme taip pat turi būti nurodyti bylos faktai, o pareiškėjas turi išvardyti ir pateikti turimus įrodymus. Prašymą turi pasirašyti ieškovas arba jo atstovas. Prašymas ir patvirtinamieji dokumentai teismui turi būti pateikti raštu, estų kalba (pastaba: ši informacija apie estų kalbą atrodo esanti iš šaltinio su kita jurisdikcija, tačiau byla teikiama Lietuvos teismui būtų lietuvių kalba).

Prašymu pradėtas su globos teisėmis susijusias bylas teismai nagrinėja remdamiesi nuostatomis dėl ieškinių ir atsižvelgdami į nustatytus prašymu pradedamos bylos skirtumus. Su vaiku susijusio pagreitinto proceso tvarka teismas gali išnagrinėti tik reikalavimą, kad atskirai nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis vienas iš tėvų mokėtų išlaikymo išmokas. Teismas neprivalo vadovautis nei bylos šalių pateiktais prašymais, nei jų nurodytais faktais, nei jų pateiktais faktų vertinimais, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.

Teismas gali taikyti apsaugos priemones arba laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra priežasčių manyti, kad netaikant šių priemonių teismo sprendimą taps sunku arba neįmanoma įvykdyti. Prašymu pradėtoje byloje priimta nutartis yra nurodymas, kuriam taikomos nuostatos dėl teismo nurodymų davimo ieškiniu pradėtoje byloje, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Nurodymą dėl globos teisių galima apskųsti pagal bendrąsias apeliacinio proceso reglamentavimo nuostatas, jeigu apeliacinio skundo teikėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama teisės nuostatos pažeidimu (pavyzdžiui, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės arba procesinės teisės nuostatą).

Jeigu skolininkas savanoriškai nevykdo nutarties dėl globos teisių, ji vykdoma remiantis ieškovo prašymu vykdymo byloje. Šiuo tikslu ieškovas turi pateikti prašymą teismo antstoliui, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje yra nuolatinė arba kita skolininko gyvenamoji vieta arba kurioje yra skolininko turtas. Byloje dėl teisės matytis su vaiku įgyvendinimo teismo antstolis vykdymo proceso metu bendradarbiauja su vaiko gyvenamosios vietos arba, išimtiniais atvejais, prievolę turinčio asmens gyvenamosios vietos valdžios atstovu, kuris turi ekspertinių bendravimo su vaikais žinių.

Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo valstybėje narėje priimtas sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse nereikalaujant jokios specialios procedūros.

Pilnamečių vaikų išlaikymas: tėvų pareigos ir teisės

Lietuvos įstatymai numato tėvų pareigą išlaikyti ne tik nepilnamečius vaikus, tačiau ir vaikus, sulaukusius pilnametystės. Vis dėlto, pilnametystės sulaukę vaikai turėtų žinoti apie jiems teisės aktų suteikiamą teisę į išlaikymą bei šia teise, esant poreikiui, pasinaudoti. Vaikui sulaukus 18 metų, jis įgauna visišką veiksnumą. Tai reiškia, kad jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, taip pat ginti savo teises teisme.

Dėl šios priežasties, jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

Pagrindinės sąlygos išlaikymui gauti

Teisės aktai numato griežtas sąlygas, kurioms esant alimentai vaikui po 18 metų gali būti priteisiami. Įstatyme įtvirtinta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Papildomai patikslinama, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Taigi, pirmoji sąlyga tokia, kad pilnametis vaikas, reikalaujantis išlaikymo, turi mokytis vidurinėje ar profesinėje mokykloje arba studijuoti kolegijoje ar universitete (dieniniame skyriuje). Antra - tai turi būti pirmas aukštasis išsilavinimas.

Kreipimasis į teismą dėl išlaikymo ir jo dydžio nustatymas

Atsižvelgiant į tai, kad alimentai vaikui po 18 metų gali būti priteisiami tik pagal paties vaiko ieškinį, pilnametis, kuriam reikalinga parama, turi teisę į išlaikymą tik tuomet, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma.

Alimentų dydžio nustatymui taikytini tie patys kriterijai, kaip ir alimentų priteisimo nepilnamečiams vaikams bylose. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui būtinumo, vertinami šie kriterijai: sunki turtinė padėtis, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Verta atkreipti dėmesį, kad teismai gana skeptiškai pasisako dėl pilnamečių vaikų galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) ir tokiu būdu pasirūpinti reikalingomis lėšomis. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas.

Pateikiant prašymą dėl išlaikymo priteisimo, gali prireikti šių dokumentų:

• Vieno iš tėvų santuokos/ištuokos liudijimas, jei tėvai susituokę/išsituokę (kopija);
• Išrašas iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės apie turimą nekilnojamąjį turtą;
• Išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės apie turimas transporto priemones;
• Jūsų asmens dokumento kopija;
• Pažyma apie darbo užmokestį (jei dirbate);
• Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (kopija);
• Pažyma apie šeimos sudėtį (kopija);
• Pažyma apie mokymąsi/studijas (kopija);
• Pažyma apie stipendiją ar kitas gaunamas pajamas (jei gaunate).

Išlaikymo mokėjimo tvarka ir advokato pagalba

Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.1921 str. 2 d.). Tačiau, mokant išlaikymą pilnamečiui vaikui ne pagal teismo sprendimą, o bendru tėvo ir vaiko sutarimu, rekomenduotina išlaikymą vaikui teikti ne grynais pinigais, o pavedimu į vaiko ar jo motinos banko sąskaitą.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu arba teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis, kurioje taikiai sutartas išlaikymo dydis, tačiau vaiko tėvas nemoka išlaikymo, tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo. Vykdomąjį raštą galite pateikti antstoliui dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo.

Atsižvelgiant į tai, kad alimentai vaikui po 18 metų gali būti priteisiami tik pagal paties vaiko ieškinį, galima daryti išvadą, kad asmeniui, kuris dar mokosi ir neturi jokios profesinės patirties, savarankiškai vesti tokio pobūdžio bylą gali būti tikrai sudėtinga. Dėl šios priežasties siūlome pasinaudoti advokatų paslaugomis. Advokatai bylas dėl alimentų priteisimo veda itin kruopščiai ir atsakingai, surenka visus reikalingus įrodymus, parengia procesinius dokumentus ir atstovauja teismo posėdyje. Dažnai užtenka pilnamečio vaiko tėvui paaiškinti, kad teismas neleis jam išvengti savo, kaip tėvo, įstatymuose numatytos pareigos adekvačiai prisidėti prie būtino pilnamečio vaiko išlaikymo, o būsimas teismo procesas sukels tik dar sunkesnius padarinius jo paties finansinės padėties atžvilgiu, kadangi pasibaigus procesui šalia priteistų pilnamečio vaiko alimentų kartu reikės sumokėti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Patyrę advokatai padės jums prisiteisti pilnamečio vaiko išlaikymą nuotoliniu būdu (internetu).

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

• Kaip nustatomi vaiko po 18 metų alimentai? Bendru tėvų ir suaugusio vaiko sutarimu arba, jeigu nesusitariama, suaugusio vaiko ieškiniu teismui.
• Ar gali vaikas po 18 metų pats kreiptis į teismą? Taip.

tags: #pilnamecio #vaiko #globos #atsisakymas

• Finansinė tvarka mokant už globos namus
• Vaikų literatūra iš Rusijos
• Nėštumo nutraukimo pasekmės
• Mėsos nauda vaikų mityboje
• Sužinokite apie tėvystės teises ir išmokas