Petro Gražulio biografija: nuo sovietmečio disidento iki Europos Parlamento nario

Petras Gražulis, gimęs 1958 m. spalio 28 d. Mankūnuose (Miroslavo apylinkėje, dabartiniame Alytaus rajone), yra žymus Lietuvos politikas ir visuomenės veikėjas. Jis yra gimęs gausioje, penkiolikos vaikų valstiečių Monikos ir Antano Gražulių šeimoje. Turi brolius A. Gražulį ir J. Gražulį. Šeimos gyvenimas ir vertybės formavo jo asmenybę nuo pat jaunystės. 1975 m. jis baigė Miroslavo vidurinę mokyklą. Vėliau, 1990-aisiais, įvyko jo vestuvės su Raminta Kryževičiaus dukra. P. Gražulis augina sūnus Martyną ir Simoną bei dukteris Mariją ir Gabrielę. 2013-aisiais Kauno technologijos universitete jis pradėjo studijuoti vadybą.

Pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui

Petras Gražulis aktyviai įsitraukė į pogrindinę veiklą dar jaunystėje, dalyvaudamas Lietuvos pasipriešinime sovietiniam okupaciniam režimui. Jis bendradarbiavo su Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto nariais ir buvo Lietuvos Helsinkio grupės narys. Jo veikla apėmė Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platinimą ir antisovietinės bei religinės literatūros spausdinimą bei platinimą. Jis kovojo už tikėjimo laisvę, už vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų grąžinimą iš tremties ir įkalinimo įstaigų, bažnyčių sugrąžinimą tikintiesiems, taip pat už tai, kad būtų leista atstatyti sovietiniais laikais sudegintą Gargždų bažnyčią, rinkdamas parašus ir dalyvaudamas susitikimuose.

Už antisovietinę veiklą P. Gražulis buvo kalinamas 1988 m. Ypatingai, 1988 m., atsisakęs tarnauti pakartotiniuose kariniuose mokymuose sovietinėje armijoje, jis buvo areštuotas ir kalėjo Lukiškėse, Pravieniškėse, vėliau Mordovijoje. Apie tai plačiau rašyta pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, informavo radijo stotys „Amerikos balsas“, „Vatikano Radijas“, „Laisvoji Europa“. 1989 m. jis prisijungė prie Žmogaus teisių gynimo Helsinkio komiteto.

Politinės karjeros pradžia ir kelias Seime

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Petras Gražulis aktyviai įsitraukė į politiką. 1989 m. vasario 10 d. jis buvo vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) atkūrimo iniciatorių ir partijos savaitraščio „Apžvalga“ iniciatorius. Nuo 1990 m. iki 1994 m. jis ėjo LKDP Kauno skyriaus pirmininko pareigas, taip pat buvo partijos valdybos pirmininko pavaduotojas. 2001-2004 m. jis buvo partijos Lietuvos krikščionys demokratai valdybos pirmininkas.

Savo politinę karjerą jis pradėjo savivaldybių tarybose. 1990-1995 m. jis buvo Kauno miesto tarybos deputatas, dirbo Švietimo ir kultūros komitete. Vėliau, 2000 m., 2003 m. ir 2007 m. jis buvo išrinktas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariu.

1996 m. Petras Gražulis pirmą kartą buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Seime jis dirbo iki 2023 m., būdamas vienas ilgiausiai dirbusių parlamentarų. Per šį laikotarpį jis priklausė įvairioms frakcijoms:

• 1996-2000 m. - Krikščionių demokratų frakcijai.
• 2000-2007 m., 2018-2021 m. gegužės mėn. ir 2023 m. vasario-gruodžio mėn. - Mišriai Seimo narių grupei (2004-2005 m. buvo grupės pirmininkas).
• Nuo 2008 m. jis tapo partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu, nors 2018 m. jo narystė partijoje buvo sustabdyta. 2007-2018 m. jis priklausė frakcijai „Tvarka ir teisingumas“, o 2012-2016 m. ėjo frakcijos seniūno pareigas.
• 2021 m. gegužės mėn. - 2023 m. vasario mėn. - Lietuvos regionų frakcijos narys.

Nuo 2004 m. iki 2008 m. jis taip pat vadovavo Tarpparlamentinių ryšių su Irako Respublika grupei. 2020 metais P. Gražulis perrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą Gargždų apygardoje.

Kontroversiški pasisakymai ir skandalai

Per savo ilgą politinę karjerą Petras Gražulis pagarsėjo dėl savo radikalių pasisakymų ir daugybės kontroversijų bei skandalų. Jis yra gerai žinomas dėl savo atvirų ir griežtų pozicijų įvairiais socialiniais ir politiniais klausimais, dažnai pasitelkdamas nuolatinius apeliavimus į Dievą ir pasipriešinimą Tėvynės sąjungai.

Požiūris į LGBT bendruomenę

P. Gražulis yra viešai reiškęs pasisakymus, kuriuose homoseksualumą lygino su pedofilija ir zoofilija, taip pat su nekrofilija, kleptomanija ir narkomanija. Kai kuriais atvejais jis siūlė LGBT asmenis izoliuoti ar išvyti iš šalies. Tokie pareiškimai sulaukė didelės kritikos iš žmogaus teisių gynėjų. 2010 m. per „Baltic Pride“ eitynes Vilniuje kartu su Kazimieru Uoka jis pateko į konfliktą su policija, per kurį peržengė atitvarus. Neseniai, netekęs teisinės neliečiamybės, jis vėl turėjo stoti prieš teismą Lietuvoje. Kaltinamas homoseksualių žmonių užgauliojimu, P. Gražulis kaltę, žinoma, neigia, teigdamas, jog tik Šventąjį Raštą citavo, tačiau nukentėjusių žmonių advokatas atkerta, kad tokios teisės P. Gražulis neturi.

Eismo įvykiai ir teisinės problemos

Petras Gražulis ne kartą yra įsivėlęs į eismo įvykius ir susidūręs su teisinėmis problemomis. Jam buvo užfiksuotas greičio viršijimas įvairiose Lietuvos vietovėse. Jis pateko į avariją 2012 m., kliudė pravažiuojantį automobilį. 2017 m. jo vairuojamas „Lexus“ automobilis kliudė moterį su vežimėliu ir pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais atvejais politikas pateikdavo aiškinimus iš tos pačios serijos - neatsimenu, nepastebėjau, nežinau. Antradienio vidurdienį Europos parlamento narį Petrą Gražulį pasivijo nemalonumai - politikas pateko į eismo įvykį, kai prie pat Seimo rūmų Vilniuje buvo kliudytas jo „Lexus“ automobilis. Po avarijos jo nuotraukų vaizdai buvo nekokybiški, atsakomybės jis nenešė.

Ryšiai su „Judex“ ir korupcijos bylos

Petras Gražulis teigiamas kaip faktinis šaldytų maisto produktų gamybos įmonės „Judex“ savininkas, nors pats P. Gražulis neigia, kad „Judex“ yra jo įmonė. Yra įtarimų, kad P. Gražulis nebe pirmą kartą bando slėpti sandorį nuo Lietuvos visuomenės ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. P. Gražulis, pasak teisėsaugos, siekė paveikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojus, kad jie rusams į antrą jų raštą pateiktų atsakymą, palankų „Judex“. Teismo atverti aiškinimai galėjo įtikinti nebent vaikus. Nors P. Gražulis nepaliaujamai sukasi demagogijos malūnus apie tariamą susidorojimą, tyrimas buvo baigtas ir byla perduota į teismą.

Kiti prieštaringi veiksmai ir pasisakymai

• P. Gražulis yra atvirai žarstęs savo simpatijas Stalinui, iškeldamas tariamus tirono nuopelnus.
• Jis taip pat atvirai stojo į imperijos gaivintojų gretas, kalbėdamas apie Rusiją kaip „vargšę“ ir neigdamas Krymo aneksiją, 13-osios agresijos ir Medininkų žudynes.
• 2020 m. gruodžio 2 d., paprašius įjungti kamerą nuotoliniame Seimo Kultūros komiteto posėdyje, P. Gražulis ekrane pasirodė su pusnuogiu vyru.
• 2018 m. birželio 21 d. paaiškėjo, kad P. Gražulis susilaukė vaiko už santuokos ribų su 20 metų jaunesne Birute Navickaite.
• 2022 m. Seimui nusprendus suteikti valstybės vadovo statusą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui, P. Gražulis įregistravo siūlymą V. Landsbergiui suteikti imperatoriaus statusą.
• Petras Gražulis yra kritikavęs Vyriausybę dėl „V.I. ikrų piliečių sąskaita“.
• Petras Gražulis nuvyko į Bulgariją ir, kaip praneša Lrytas.lt, ten nuo scenos rusų kalba plūdo Lietuvą.

Narystė Europos Parlamente ir Seimo mandato panaikinimas

2023 m. gruodžio 18 d. Petras Gražulis neteko Seimo nario mandato - už mandato naikinimą balsavo 86 Seimo nariai. Tačiau P. Gražulis sėkmingai tęsia savo politinę karjerą Europos lygmeniu. 2024 m. jis tapo Europos Parlamento nariu, būdamas vienas iš šešių naujokų, išrinktų į Europos Parlamentą.

Nepaisant prarasto Seimo nario mandato, jo politinė veikla tęsiasi tarptautinėje arenoje, kurioje jis ir toliau kelia diskusijas savo pasisakymais ir veiksmais.

Petro Gražulio politinės karjeros etapai

tags: #petro #grazulio #gimimo #metai

• džiugios naujienos: gimė Ali Gadžijevo dukra
• Kodėl verta rinktis vilnonį miegmaišį kūdikiui?
• Tėvų gidas į ramybę su naujagimiu
• Skaitykite apie rizikas, susijusias su alkoholio vartojimu planuojant nėštumą
• Funkcionalumas vaikiškose lovytėse