Petriukas - tai personažas, kuris jau daugelį metų linksmina tiek vaikus, tiek suaugusiuosius savo neįprastu mąstymu, sąmoju ir kartais netikėtomis išvadomis. Jo nuotykiai dažnai atspindi kasdienes situacijas, į kurias jis įneša savito žavesio ir juoko. Šiame straipsnyje pasinersime į Petriuko anekdotų pasaulį, kuriame susiduria vaikų naivumas ir geniali logika.
Mokykla yra viena iš pagrindinių Petriuko nuotykių vietų, kur jo unikalus požiūris dažnai nustebina mokytojus ir klasės draugus.

Viename iš juokelių, mokykloje mokytoja susipažįsta su vaikais:
Mokytoja: Koks tavo vardas?
Joniukas: Joniukas, mano tėtis lietuvis ir mama lietuvė, reiškia, kad ir aš lietuvis.
Mokytoja: Gerai, o tavo vardas?
Sara: Mano vardas Sara, mano mama žydė ir tėtis žydas, bet aš gimiau Lietuvoje, todėl esu lietuvė.
Čia įsiterpia Petriukas: Čia kažkokia nesąmonė, taip negali būti. Štai aš gimiau garaže - tai dabar išeina, kad aš koks nors Zaporožietis!
Petriukas ne visada stengiasi įtikti mokytojams. Kai mokytojas paklausė: "Vaikai, atsistokite, kas save laikote kvailais!" - po kelių minučių atsistojo Petriukas. Mokytojas: "Petriuk, tai tu galvoji, kad esi kvailas?" Petriukas atsakė: "Ne… Bet nepatogu, kai jūs vienas stovite…"
Gramatikos pamokos taip pat gali tapti iššūkiu. Vyksta gramatikos pamoka, ir mokytoja prie lentos iškviečia Rūtelę ir sako: "Parašyk sakinį su žodžiais „mergaitė” ir „miškas”." Rūtelė parašė: "Mergaitė išėjo iš miško". Mokytoja: "Gerai, Rūtele, sėskis, o tu , Petriuk, perdaryk tą sakinį į neigiamą." Petriukas atsakė: "Ne mergaitė išėjo iš miško." Mokytoja: "Ne, Petriuk, negerai, reikia ištaisyti." Petriukas atkirto: "Panele mokytoja, šito jau neištaisysi - šitas jau visam gyvenimui…"
Rašinėliai apie šunis gali sukelti ginčų. Mokytojas uždavė mokiniams parašyti rašinėlį apie šunį. Kitą dieną, patikrinusi namų darbus, paklausė Petriuką su Jonuku, kuris nuo kurio nusirašė: "Judviejų rašinėliai žodis žodin panašūs", - pasakė. "Mes nenusirašėme, - atsikalbinėjo Petriukas su Jonuku. - Mudu abu rašėme apie kaimynės Margį."
Kartais Petriuko logika būna tiesioginė ir neginčijama. Mokytoja liepė vaikams nupiešti karvę, besiganančią pievoje. Petriukas atneša tuščią popieriaus lapą. Mokytoja nustemba, o Petriukas paklausia: "O ką ji ten veiks, kai nėra žolės?"
Petriukas netgi gali pasiūlyti netikėtų mįslių. Kai Petriukas mokykloje mokytojai nesugebėjo per pamoką atsakyti nei į vieną klausimą ir mokytoja ruošiasi jam rašyti dvejetą, jis sako: "Mokytoja, jei įspėsit mįslę, rašykit dvejetą." Mokytoja sutinka ir mįslė skamba taip: "Stovi trys moterys ir valgo ledus: viena kanda, kita laižo, trečia čiulpia." Petriukas, nustebindamas visus, atsako: "O ženota ta, kuri su žiedu."
Net ir tėvams tenka pasiaiškinti dėl Petriuko poelgių. Mokytoja klausia: "Vaikai, o ar žinote, kieno juodi kiaušiniai?" - vaikai tyli, niekas nežino. Petriukas atsako: "Ir pas tėvą tas pats!" Mokytoja: "Petriuk, kaip tu drįsti? Viskas! Lauk iš klasės, rytoj tėvą atsivesi!"
Petriukas gali pateikti ir savitą požiūrį į istorijos pamokas. Vyksta pamoka, mokytoja klausia: "Kur Vytautas Didysis pasiekė savo pirmąją pergalę?" Mokinys atsako: "139-ame mūsų istorijos vadovėlio puslapyje!"
Vieną dieną mokytoja klausia: "Vaikai, ar žinote Basanavičių, Kudirką, Daukantą,…" Neištvėręs Petriukas atsistojo ir sako mokytojai: "o ar žinai kas yra Rembo zarembo?"
Petriuko nebuvimas pamokose taip pat gali būti labai kūrybiškai paaiškintas. Mokytojas: "Petriuk, kodėl dvi dienas nebuvai mokykloje?" Petriukas: "Užvakar mama mano kelnes išskalbė…" Mokytojas: "O vakar?" Petriukas: "Vakar einu į mokyklą pro jūsų namą, žiūriu - kelnės džiūsta. Apsisukau ir grįžau namo."
O štai mokytoja liepė parašyt "Kaip aš praleidau vasarą". Mokytoja sako: "Petriuką reikia plauti".
Petriukas kartais sugeba suerzinti mokytojus net ir smulkmenomis. Petriukas per pamoką traškina tušinuką. Mokytoja jam sako: "Lauk Petriuk, pas direktorių!"
Lietuvių pamoka taip pat gali virsti netikėta situacija. Mokytoja klausia: "Vaikai, pasakykite sakinį su žodžiais "tikriausiai" ir "nes"." Onutė sako: "Tikriausiai eisime į parduotuvę, nes taikomos didelės nuolaidos." Mokytoja: "Gerai, Onute, dešimt. O tu, Maryte?" Marytė atsako: "Tikriausiai eisime grybauti, nes vakar lijo." Mokytoja: "Gerai irgi dešimt." O tada Petriukas užbaigia: "Tikriausiai eis kakot, nes skaityti tai nemoka..!"
Mokytoja klausia vaikų, ką reikia daryti einant miegoti. Po atsakymų ji konstatuoja: "Ir tai jie vadina pirmą klase!"
Petriukas netgi turi savo nuomonę apie vaikų atsiradimą. Mokytoja uždavė vaikams namų užduotį, sužinoti, iš kur randasi vaikai. Namie Petriuko tėvas pasakė, esą išdrožęs jį iš bulvės. Kitą dieną Petriukas įsimetė bulvę į kuprinę ir išėjo į mokyklą.
Biologijos pamokos Petriukui irgi nelengvos. Mokytoja klausia: "Išvardinkite keturis gyvūnus." Petriukas sako: "Tigras ir..." Mokytoja: "Sėsk. Du." Petriukas bando dar kartą: "Tigras, liūtas..." Mokytoja vėl: "Sėsk. Du." Tada Petriukas sugalvoja: "Du tigrai ir trys liūtai."
Namų aplinka ir šeimos nariai taip pat tampa Petriuko anekdotų šaltiniu, atskleidžiančiu jo santykį su artimaisiais ir pasauliu.
Vieną dieną Petriukas klausia mamos: "Mama, kodėl tavo plaukai pražilo?" Mama paaiškina: "Tėvų plaukai pražyla dėl to, kad jų neklauso vaikai." Petriukas iškart supranta: "Aaa!!! Dabar suprantu, kodėl senelė tokia pražilusi."
Mama dažnai susiduria su Petriuko žaidimų pasekmėmis. Kai mama paklausia sūnaus: "Kodėl tu šlapias?" - Petriukas atsako: "Mes su Petriuku žaidėme šunis." Mama klausia: "???", o Petriukas paaiškina: "Aš buvau medžiu…"
Tėčio buvimas šalia gali išgelbėti nuo bėdų. Ateina į klasę Petriukas su ištinusia lūpa. Draugai teiraujasi, kas jam atsitiko. Petriukas pasakoja: "Plaukiojom su tėvu valtimi po ežerą, ir man ant lūpos nutūpė vapsva." Draugai: "Ir ji tau įkando?" Petriukas papurto galvą: "Ne, nespėjo, - tėvas ją irklu užmušė."
Brolio bilietų paieškos gali tapti linksma istorija. Futbolo rungtynių salėje pirmoje eilėje sėdi Petriukas. Draugas jo klausia: "Iš kur gavai bilietą?" Petriukas atsako: "Iš brolio." Draugas: "O kur brolis?" Petriukas: "Namie. Ieško bilieto."
Net ir tėtis kartais sulaukia netikėtų pasiūlymų. Petriukas sako: "Tėti, žvejot galim ir nevažiuot, mama leido namie gert!"
Kai kurie tėvų klausimai sulaukia labai tiesmuko atsako. Mažasis Petriukas pareina namo. Mama sako: "Na, Petriuk, žiūrėk kokius naujus batus tu dabar turėsi! Pasimatuok!" Petriukas klausia: "Mama, čia tėtis man juos nupirko?" Mama: "Cha!"
Ir žinoma, kartais namie tenka girdėti barimą: "Kiek kartų tau sakiau, nekasinėk tokių gilių duobių! - ima bartis mama."
Petriukas turi aiškų požiūrį ir apie savo amžių: "- Mama, mama, man jau šešiolika!"
Su tėčiu Petriukas leidžiasi ir į drąsesnes išvykas. Petriukas su teciu nueina i nudistu pliaza. Tėtis pagalvojo ir sutiko. Petriukas sako: "Nu teti.."
Petriukas garsėja savo gebėjimu pažvelgti į situacijas iš netikėto kampo, kartais pasitelkdamas neįprastą logiką.

Kai mokytojas paklausė: "Vaikai, kas yra egoistas?" - Petriukas atsakė: "Egoistas - tai toks žmogus, kuris niekada negalvoja apie mane."
Autobuse, Petriukui šniurkščiojant nosimi, viena dama susierzinusi kreipiasi į jį: "Mano mažasis drauge, ar tu neturi nosinės?" Petriukas su nepasitikėjimu atsako: "Turiu, ponia. Bet aš jos niekada neskolinu."
Sakinys su naminių gyvūnų vardais jam pasirodo labai paprastas. Kai mokytoja sako: "Išvardinkite man keturis naminius gyvūnus," - Petriukas žvaliai atsako: "Šuo ir trys šuniukai."
Net ir gavęs blogą žinią, Petriukas sugeba išlaikyti optimizmą: "Turiu dvi naujienas: viena bloga, viena gera. Pradėsiu nuo geros. Gera: aš gavau dešimt, bloga: tai netiesa."
Petriukas mėgsta ir pasiausti, o jo išdaigos kartais būna gana drąsios ar netikėtos.

Kartais jo draugai sulaukia netikėtų „pamokų“. "Petriuk, nemušk draugui per galvą su kastuvu. Suprakaituosi ir sušalsi."
Net ir suaugusiųjų pasaulio taisyklės jam ne visada suprantamos. Eina Petriukas su fingalais abiejose akyse ir sutinka draugą. Draugas klausia, kas nutiko. Petriukas pasakoja: "Nu važiuoju autobusu, žiūriu moteriškei į užpakalį sijonas sulindęs. Nu aš paėmiau ir ištraukiau. Kai supratau, kad jai tai nepatiko, tai sukišau atgal…"