Persileidimas: išsamus aprašymas, priežastys ir prevencija

Abortas, arba persileidimas, - tai nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kai vaisius sveria mažiau nei 500 gramų. Persileidimas, įvykęs per pirmas 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju, o po 12 savaičių - vėlyvuoju. Jis taip pat žinomas kaip savaiminė gimdoje nešiojamo pilnai neišsivysčiusio vaisiaus (gemalo) mirtis, arba „savaiminis abortas“.

Pas sveikas moteris savaiminis persileidimas pasitaiko retai. Persileidimas gali įvykti ir pirmosiomis nėštumo dienomis ar savaitėmis, moteriai net nepastebint ir nežinant apie tai, kad ji buvo pastojusi. Skaičiuojama, kad 10-25 procentų nėštumų baigiasi persileidimais, iš jų apie 80 procentų įvyksta pirmuoju trimestre. Dauguma taip anksti, kad moteris nė nebuvo supratusi, jog laukiasi.

Tai iš dalies yra susiję su pastojančios moters amžiumi:

Savaiminis abortas įvyksta nevalingai. Jei jis įvyksta daugiau nei du kartus, vadinamas įprastiniu. Jei moteris persileidžia kartą, nuo to nepadidėja tikimybė, kad ji persileis pastojusi vėl. Dėl persileidimo žūsta vaisius, nes jis dar visiškai nesubrendęs ir nepajėgus gyventi ne gimdoje. Tai sukelia sunkią psichologinę traumą ir tėvams.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Persileidimą dažniausiai patiria moterys, praeityje dirbtinai nutraukusios nėštumą, sirgusios gimdos gleivinės uždegimu, turinčios gretutinę ligą, neatsikratančios žalingų įpročių nėštumo metu, dirbančios kenksmingomis sąlygomis. Persileidimą gali sukelti įvairios priežastys ir rizikos veiksniai:

• Gemalo chromosomų pokyčiai. Genetinės priežastys reiškia, kad vaisius vystosi netinkamai arba gimęs neturės galimybių išgyventi. Esant nėštumui iki 12 savaičių ir nežinant jo nutrūkimo priežasties, gydymas dažniausiai nenaudojamas, nes dažniausia priežastis yra chromosomų pokyčiai.
• Gimdos patologija (sąaugos, neišsivystymas, anomalijos, miomos).
• Įvairios moters ligos (širdies, inkstų, plaučių, skydliaukės, antinksčių, infekcinės, kt.).
• Trauma ar apsinuodijimas (švinu, gyvsidabriu, kt.).
• Gimdos kaklelio nepakankamumas.
• Sutrikusi apvaisinto kiaušinėlio raida.
• Vaisiaus apsigimimai.
• Motinos ir vaisiaus kraujo grupių nesuderinamumas.
• Socialiniai-ekonominiai veiksniai (prastos gyvenimo, kenksmingos darbo sąlygos, žalingi įpročiai, nepilnavertė mityba).

Dažniausiai po persileidimo net neieškoma jo priežasties, nes jų gali būti galybė. Paprastai tirti pradedama moteris, patyrusi tris iš eilės persileidimus. Pakartotinių persileidimų priežastys skiriasi, dažniausiai juos lemia keli veiksniai, pavyzdžiui, genetika, ginekologinė ir akušerinė būklė, mityba, gyvenimo būdas ir daugelis kitų.

Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad nauja priežastis gali būti nepakankamas kamieninių ląstelių kiekis vidiniame gimdos audinyje. Kamieninių ląstelių į gimdą patenka su krauju iš kaulų čiulpų, vadinasi, jei būtų sustiprinta kamieninių ląstelių gamyba kauluose, būtų galima sustiprinti ir gimdos audinius.

Simptomai ir požymiai

Pagrindiniai persileidimo simptomai ir požymiai yra šie:

• Skausmas pilvo apačioje, kuris gali būti sąrėmių pobūdžio.
• Negausios kraujingos išskyros iš genitalijų arba gausus kraujavimas.
• Su krauju gali pasišalinti audinių gabalėliai.

Kartais žuvęs vaisius lieka gimdoje. Tokiu atveju gimda mažėja, gali atsirasti tamsiai kruvinų išskyrų, iš spenelių išsispaudžia pieno, nėštumo testas tampa neigiamas. Jei toks vaisius užsibūna gimdoje ilgiau kaip mėnesį, sutrinka moters kraujo krešėjimas, gali prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.

Diagnostika ir gydymas

Jei abortas yra tik gręsiantis ar prasidedantis, jį galima sustabdyti taikant reikiamą gydymą. Gydymas gali apimti:

• Apsauginį režimą.
• Raminamuosius (pvz., valerijono lašus).
• Antibiotikus (pvz., peniciliną, ampiciliną), esant infekcijai (tik nuo 12 savaitės).
• Chorioninį gonadotropiną, esant geltonkūnio funkcijos nepakankamumui.
• Gimdos kaklelio apsiuvimą, esant jo nepakankamumui.
• Folio rūgšties ir vitamino E vartojimą.

Jei persileidimas progresuoja, pasišalina dalis vaisiaus audinių ar nustatoma vaisiaus žūtis, atliekamas gimdos ertmės išgrandymas. 5 savaičių nėštumas dažnai pasišalina pats ir nereikia jokių gydytojų intervencijų. Dalis moterų nusprendžia laukti, kol persileidimas įvyks savaime, ir embrionas pasišalins su krauju. Įprastai persileidimas gali trukti iki savaitės. Kai kurios moterys nori vaistų, kurie pagreitina persileidimo procesą. Savaiminis persileidimas įvyksta per 6-8 valandas nuo vaistų pavartojimo, o nesivystantis embrionas gali pasišalinti arba greitai, arba per kelias savaites.

Kai kuriais atvejais moterims reikia atlikti gimdos kaklelio plėtimo ir nėštumo audinių išvalymo kiurete operaciją (abraziją). Ji atliekama per makštį, naudojant bendrąją nejautrą, todėl nelieka randų. Iš esmės tai tokia pati procedūra, kaip ir medicininis abortas. Po kraujavimo, jei apžiūros metu nieko nerandama gimdoje, greičiausiai jau įvyko persileidimas ir valosi likę audiniai.

Persileidimo prevencija

Prevencija yra svarbi siekiant sumažinti persileidimo riziką. Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį.

Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis. Šios priemonės padeda užtikrinti sveikesnę nėštumo eigą ir sumažinti persileidimo tikimybę.

Po persileidimo: fizinė ir emocinė būklė

Persileidimas yra ir fizinis, ir emocinis išgyvenimas. Moteris gali pastebėti, kad su krauju pasišalina krešuliai, audiniai ar embrionas. Tai gali šokiruoti ir trikdyti. Poilsis šiuo laikotarpiu gali sudaryti sąlygas liūdesiui ar savigraužai. Emociškai moterys skirtingai reaguoja į persileidimą - vienoms tai mažareikšmis nutikimas, kitoms - tarsi žemė slysta iš po kojų. Labai svarbu pabrėžti, kad nėra vieno teisingo būdo, kaip išgyventi persileidimą. Daugelis moterų apie jį nutyli, todėl jaučiasi vienišos ir izoliuotos.

Po abrazijos paprastai užtrunka 1-2 dienas, iki moteris gali grįžti į įprastą gyvenimą. Lengvesni spazmai ir kraujingos išskyros gali tęstis apie dvi savaites. Moterys kartais skundžiasi, kad po abrazijos jaučiasi lyg sirgtų šlapimo pūslės uždegimu, be to, - pučia pilvą. Daugelis moterų po atliktos abrazijos iš sveikatos priežiūros įstaigos išleidžiamos praėjus kelioms valandoms. Joms skiriami antibiotikai infekcijų profilaktikai ir tausojamasis režimas.

Daugeliu atveju viskas į vėžes sugrįžta iki naujo mėnesinių ciklo. Tačiau kartais jis gali vėluoti, prasidėti anksčiau arba skirtis kraujo kiekis. Po patirto persileidimo organizmas būna nusilpęs, ypač tai aktualu, jei vėl planuojamas nėštumas. Vienos moterys po persileidimo nori pastoti kuo greičiau, kitos bijo. Nėra teisingo laiko, kiek reikia laukti ar gedėti. Daugeliu atveju mėginti pastoti galima kito ciklo metu. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos, ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau. Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą. Jei kyla klausimų, visada teiraukitės savo gydytojo, kodėl rekomenduoja laukti būtent tiek.

„Miscarriage“ - žodžio kilmė

Kalbos mokslininkai dažnai nagrinėja žodžių formavimą ir jų etimologiją. Angliškas žodis „miscarriage“ yra kilęs iš dviejų anglų kalbos komponentų: priešdėlio „mis-“, reiškiančio „neteisingai“, „blogai“, ir „carriage“, kuris gali būti verčiamas kaip „vežimas“, „nešimas“ arba „nešama“. „Mis-“ priešdėlis yra plačiai naudojamas anglų kalboje ir dažniausiai suteikia neigiamą reikšmę. Pavyzdžiui, žodžiai kaip „misunderstand“ (neteisingai suprasti) ar „mislead“ (neteisingai nukreipti) seka tą pačią logiką. „Carriage“, savo ruožtu, turi senesnes šaknis, siekiančias senąsias anglų kalbas, kur jis reiškia „nešimas“ ar „pervežimas“.

Šiame kontekste žodis „miscarriage“ yra puikus pavyzdys, kaip kalba gali sukurti naujas reikšmes iš jau egzistuojančių šaknų. Lingvistika nagrinėja tokias transformacijas, kad suprastų, kaip žodžiai prisitaiko ir vystosi laikui bėgant. Žodžių formavimas taip pat gali atskleisti kultūrinius skirtumus. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose kultūrose gali būti skirtingi žodžiai, apibūdinantys panašius procesus ar situacijas, tačiau jų fonetika, struktūra ir istorija gali būti labai skirtingos.

tags: #persileidimas #lietuviu #k #zodynas

• atsisveikinimo su darželiu šventės idėjos
• Saugus čiuožimas riedučiais: vaikiškos apsaugos
• Auklės darbo pasiūlymai Ukmergėje
• taikos sutarties taikymas tėvystės bylose
• Nėštumas sulaukus 45 metų: svarbiausi faktai ir rizika