Perinatalinio mirtingumo rodiklių analizė ir skaičiavimas

Perinatalinis mirtingumas - tai visuomenės sveikatos būklę apibūdinantis rodiklis. Jis vertinamas kaip iki 5 metų amžiaus vaikų mirtingumas. Iki 1970 metų pasaulinėje statistikoje (SSRS ir Lietuvoje iki 1987 metų) vaikų mirtingumas buvo suprantamas kaip kūdikių (iki 1 metų amžiaus vaikų) mirtingumas. Vaikų mirtingumas išreiškiamas kaip mirusių vaikų skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu to paties amžiaus vaikų skaičiumi ir apskaičiuojamas 1000 vaikų, arba kaip mirtingumas 1000 gimusiųjų, arba 100 000 gyventojų. Kūdikių mirtingumas skaičiuojamas tūkstančiui gimusiųjų. Vyresnio amžiaus vaikų mirtingumo rodikliai vadinami atitinkamo amžiaus vaikų mirtingumo rodikliais. Dažniausiai skaičiuojami 5-14 metų ir 15-17 metų vaikams.

Didžiausias vaikų mirtingumas pasaulyje (2012 m., Jungtinių Tautų vaikų fondo - UNICEF - duomenys) yra Afrikoje. Pavyzdžiui, Angoloje 16,4 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 metų. Mažiausias vaikų mirtingumas - 2-3 % - yra šalyse, kuriose gyvenimo socialinės sąlygos geriausios, tokiose kaip Islandija, Švedija, Japonija.

2012 metais vaikų mirtingumas sudarė 0,84 1000 to amžiaus vaikų arba 83,6 100 000 gyventojų, arba 4,6 1000 gyvų gimusių (0,46 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 metų). Tais pačiais metais 0-4 metų vaikų mirtys sudarė 58,3 % (vaikų iki 1 metų - 48,8 %) visų jaunesnių nei 18 metų vaikų mirčių, 5-14 metų vaikų mirtys sudarė 22,3 %, o 15-17 metų - 19,4 %.

Berniukų mirtingumo rodikliai yra didesni negu mergaičių. 2012 metais, priklausomai nuo amžiaus grupės, jie buvo 1,3-1,6 karto didesni negu mergaičių, skaičiuojant 1000 to paties amžiaus vaikų.

Dažniausios vaikų mirties priežastys

Dažniausios kūdikių mirties priežastys yra šios: genetinės kilmės ligos - 24,1 %, naujagimių kvėpavimo sutrikimai - 7,8 %, kvėpavimo sistemos ligos - 6,4 %, išorinės mirčių priežastys - 9,2 %.

1-4 metų vaikams:

• Išorinės mirčių priežastys - 30,4 % (daugiausia paskendimas - 17,4 %).
• Genetinės kilmės ligos - 13,0 %.
• Infekcinės ir parazitinės ligos - 17,4 %.

5-14 metų vaikams:

• Išorinės priežastys - 50,0 % (transporto įvykiai 22,2 %, paskendimas 13,0 %).
• Piktybiniai navikai - 20,4 %.

15-17 metų vaikams:

• Išorinės priežastys - 68,1 % (daugiausia savižudybės - 29,8 %).
• Piktybiniai navikai - 12,8 %.

Kūdikių mirtingumas Lietuvoje

Lietuvoje kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir netgi geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių. Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys - regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.

Kauno Perinatologijos centras yra didžiausias aukščiausio - tretinio lygio - sveikatos priežiūros paslaugas gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kauno Perinatologijos centrą sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos, kuriose teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams.

„Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje sutelkti centrai, teikiantys antrinio B lygio paslaugas sergantiems naujagimiams arba neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems ne anksčiau nei 34 nėštumo savaitę, - aiškina prof. R. Tamelienė. - Visi šie centrai aprūpinti įvairioms patologijoms gydyti skirta modernia aparatūra, ten sutelktas personalas, turintis didelę patirtį.“

Sklandų bendradarbiavimą tarp Perinatologijos centrų, ligoninių, teikiančių antrinio B lygio paslaugas, ir ligoninių, kuriose gydomi sveiki naujagimiai, užtikrina Naujagimio pervežimo komanda.

„Naujagimiai, gimę regionuose, nelieka be pagalbos. Antrinio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse susirgus naujagimiams, Naujagimio pervežimo komandos darbuotojai įvertina jų būklę, o esant aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, perveža juos į kitą ligoninę“, - aiškina profesorė.

Įtariant patologiją ar esant mamos rizikos veiksniams, naujagimiui visada geriau gimti toje ligoninėje, kurioje jis gali gauti visavertę pagalbą nuo pirmųjų gimimo minučių iki tol, kol galės išvykti į namus.

„Dėl šios priežasties, įtarus patologiją, visada geriausiai gimdyves nukreipti į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas“, - tikina profesorė.

Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse padėjo padaryti 2012-2017 metais vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurio metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos, kuriomis vadovaujasi visose Lietuvos pagalbą mamai ir naujagimiui teikiančiose ligoninėse dirbantys medikai.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą, pacienčių pasitenkinimas akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos paslaugomis išaugo nuo 28 % (2010 m.) iki 47 % (2014 m.).

„Pradžia nebuvo lengva, bet mes daug mokėmės, o dėl mūsų kolegų šveicarų pagalbos vykdant bendrus projektus, įgijome daug naujos ir modernios aparatūros, specialistai kėlė kvalifikaciją moderniuose mokymuose, sukūrėme nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazes“, - sako prof. R. Tamelienė.

Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5-6 % naujagimių, kurie dėl visų organizmo sistemų nebrandumo negali kvėpuoti, reguliuoti temperatūros ir patys valgyti. Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų - apie 500 neišnešiotų.

2019 metais Kauno klinikose gimė ir išgyveno mažiausia pacientė Lietuvoje ir viena mažiausių pasaulyje. Ji svėrė vos 350 gramų. Klinikose mažylė gydyta net 5 mėnesius. Šiuo metu ji auga ir yra guvi mergaitė. Profesorė pabrėžia, kad šios mažylės išgelbėjimas - visos klinikos darbuotojų nuoširdaus darbo rezultatas.

„Tiek klinikos gydytojai, tiek slaugytojos dėjo visas pastangas, kad padėtų naujagimei gyventi ir augti“, - sako prof. R. Tamelienė..

Gydant mažiausius Kauno klinikų pacientus, prisideda ne tik Neonatologijos klinikos gydytojai, bet ir kolegos iš kitų profilinių klinikų.

„Tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir suteikta visa reikalinga pagalba mažiesiems pacientams, dirba daugiadalykė komanda, kurią sudaro vaikų ligų gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, chirurgai, neurochirurgai, akių ligų gydytojai ir kiti specialistai“, - teigė profesorė.

Taip pat 2004 m. Kauno klinikos gavo Naujagimiams palankios ligoninės statusą. Iš naujo ligoninė buvo įvertinta 2014 metais ir Naujagimiams palankios ligoninės statusas pratęstas. Šį vardą turinčios gydymo įstaigos yra orientuotos į motinos ir naujagimio ryšio puoselėjimą nuo pat gimimo akimirkos, užtikrinant žindymo skatinimą, teikiant įvairiapusišką paramą šeimai.

Remiantis PSO rekomendacijomis, mamai, neturint galimybės žindyti, antrasis pasirinkimas maitinimui labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams iki 1500 g turėtų būti donorinis motinos pienas. Todėl 2016 m. Neonatologijos klinikoje buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas.

„Donorinis motinos pienas apsaugo nuo infekcijų, alergijų ir įvairių ligų. Jis sumažina neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu“, - teigiama.

Mirtingumo rodikliai pasaulyje ir pernešiojimas

Vidutinis mirtingumo lygis pasaulyje šiuo metu yra apie 8,5 ‰ (promilės). Per pastaruosius 50 metų jis sumažėjo dvigubai, ir tam įtakos turėjo sveikatos priežiūros pažanga, didesnis dėmesys higienai, kokybiškesnis maistas ir sumažėję sunkaus fizinio darbo krūviai.

Mirtingumo rodikliai skirtinguose pasaulio regionuose yra supanašėję - jų kontrastai ne tokie dideli, kaip gimstamumo rodiklių. Mirtingumo rodiklis priklauso ne tik nuo gyvenimo kokybės lygio šalyje, bet ir nuo šalies demografinės struktūros.

Pateikiami kai kurių šalių mirtingumo rodikliai:

• Rusijoje mirtingumas siekia 12,7 ‰ ir viršija gimstamumą, kuris yra 11,7 ‰, todėl gyventojų skaičius šalyje mažėja.
• Bulgarijoje mirtingumas yra didžiausias pasaulyje - 15,4 mirčių 1000 gyventojų.
• Angolos mirtingumas siekia 8,3 ‰ ir yra mažesnis nei Lietuvos mirtingumas - 13,6 ‰.
• Saudo Arabijoje mirtingumas siekia 3,5 ‰, ir tai vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje.

Pernešiojimas yra laikomas po pilnų 42-ejų savaičių, o nėštumas po termino vadinamas po 40-tos savaitės. Nėštumo metu nustatytas terminas gali būti klaidingas dėl daugelio priežasčių, įskaitant tai, jei moteris nepamena paskutinių mėnesinių pirmos dienos arba jei mėnesinės yra nereguliarios.

Termino apskaičiavimo formulė veikia idealiausiai, kai yra reguliarus ciklas, trunkantis 28 dienas. Jei jis yra nereguliarus, ovuliacija vėluoja, susidaro nemaža paklaidos tikimybė. Paklaidą sumažinti padeda ultragarso tyrimas, kurio paklaida yra minimali.

Laikoma, kad pirmas ultragarso tyrimas, atliekamas 11-14 nėštumo savaitę, yra gana tikslus. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skiriasi nuo ultragarso tyrimo daugiau nei 5 dienas, vadovaujamasi ultragarso tyrimo rezultatu. Jei moteris kreipiasi vėliau (16-20 savaitę), paklaida gali būti iki 10 dienų, tačiau vis dar remiamasi ultragarso tyrimu. Po 30 savaitės tiksliai nustatyti gimdymo datos jau nebeįmanoma.

Suėjus terminui (nuo 40 iki 41 savaitės) rekomenduojama ateiti pas gydytoją apžiūrai kartą per savaitę, o po 41-os savaitės - net du-tris kartus per savaitę, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Ginekologas vertina vandenų kiekį, matuoja širdies veiklą ir kitus vaisiaus būklę vertinančius rodiklius.

Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai. Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje ir pasaulyje, kur perinatalinis mirtingumas yra vienas žemiausių.

Dauguma liaudies būdų, neva sužadinančių gimdymą (nuo ananaso valgymo iki mylėjimosi), lieka tik liaudiškais metodais, kurių veiksmingumas nėra moksliškai įrodytas. Medicininis gimdymo sužadinimas labai priklauso nuo gimdos kaklelio būklės.

Pernešiojus gimdymas dažniau baigiasi Cezario pjūvio operacija nei numatytu laiku prasidėjęs gimdymas. Gimdymas po termino dažniau baigiasi vakuumo ar replių pagalba, naujagimių traumomis, sunkesniais moters lytinių takų plyšimais, didesne tikimybe, kad vaisius pasišalins į vaisiaus vandenis, o tai gali sukelti mekonijaus aspiracijos sindromą, kurio gydymas yra sudėtingas ir gali baigtis naujagimio žūtimi.

Priežastys, dėl kurių nėštumas pernešiojamas, nėra galutinai aiškios, tačiau yra tam tikri rizikos veiksniai: buvęs užsitęsęs nėštumas, vyriškos lyties vaisius, vyresnis moters amžius, pirmagimis, baltoji rasė, taip pat jei nėščioji ar vaisiaus tėvas gimė pernešiotas.

Didžiausia ir skaudžiausia komplikacija pernešiotam kūdikiui yra padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.

Pasaulyje apie 0,4-8,1 % visų nėštumų užsitęsia.

tags: #perinatalinis #mirtingumas #skaiciuojamas

• priemonės vaikų kalbai ir kūrybiškumui ugdyti
• Kada reikalinga lūpų pasaitėlio korekcija vaikams?
• Globos nustatymo tvarka
• Saugios ir patogios lovytės kūdikiams
• Meninių gebėjimų ugdymas vaikams