Martyno Kalendros gimtadienis
Martynas Kalendra - žurnalistas, kuris kurį laiką gyveno Australijoje. Jis dirbo LNK žiniose, vėliau tapo asmeniniu moterų treneriu ir išbandė save dainininko kelyje.
Nors gyvenimas Australijoje, kur šilta ir laksto kengūros, buvo sena Martyno svajonė, jį į gimtąją šalį parginė pašlijusi tėvo sveikata ir koronaviruso pandemijos padariniai.
Vaikystės patirtis ir vandens baimė
Kalbėdamas apie fobiją, Martynas nusikėlė į vaikystės dienas, kai jam buvo vos penkeri. Jis, kartu su tėvais ir krikštatėviais, nuvažiavo į vietinių pamėgtą „Skuodo jūrą“, kuri įprastai vadinama Bartuvos tvenkiniu. Nors tikslių detalių nepamena, visgi momentą, kai su pusbroliu įlipo į vandenį su pripučiamu ratu, akyse regi iki šiol.
„Nuplaukėme ganėtinai toli nuo kranto. Su pusbroliu juokavome ir būtent tada jam pasakiau: „Žiūrėk, kaip moku“. Pakėliau rankas į orą, ir, žinoma, išsinėriau iš pripučiamo rato ir panirau po vandeniu. Prisimenu, kad pradėjau skęsti, bandžiau kapstytis, bet nemokėjau plaukti. Vos nepaskendau. Laimei, į vandenį įšoko vyresnis brolis ir mane ištraukė“, - apie nemalonią patirtį pasakoja M. Kalendra.
Po šio įvykio jis daugiau nebelipo į jokį vandens telkinį. Mamos bandymai berniuką užrašyti į plaukimo kursus taip pat neišdegė - atsitūpus po vandeniu jis suprato, kad baimė niekur nedingo.
Karjera ir gyvenimo pokyčiai
Martynas Kalendra yra žurnalistas, kuris kurį laiką gyveno Australijoje. Jis dirbo LNK žiniose, vėliau tapo asmeniniu moterų treneriu, išbandė save dainininko kelyje. Pokalbių laidoje „Nepatogūs klausimai“ su Rolandu Mackevičiumi jis atvirai papasakojo ir apie patirtas patyčias mokykloje, ir apie tai, kaip v...
„Nepatogūs klausimai“ su Rolandu Mackevičiumi. Svečiuose - Martas Kalendra.
Jau 7 metus visiems gerai žinomas Martyno Kalendros balsas nužengė iš televizoriaus ekranų. Taigi užsivertusios darbais, veiklios moterys gali nebesukti galvos dėl sporto salės, nes ji atvažiuoja tiesiai į namus.
LNK Žiniose dirbau nuo 2 kurso, tai buvo mano pirmas darbas. Džiaugiuosi šia gyvenimo duota galimybe dirbti tarp savo srities profesionalų. Sportu domėjausi nuo vaikystės, tačiau vieną dieną į tai pradėjau žiūrėti labai rimtai. Kalbant rimtai, augdamas labai mažame miestelyje Lietuvos pakraštyje - Skuode - ir būdamas aktyvus vaikinas dažnai susilaukdavau įvairių įžeidžiančių komentarų, tad ir tai paskatino sutvirtėti tiek fiziškai, tiek morališkai. Visi labai stebėjosi ir klausinėjo patarimų. Susilaukdavau vis daugiau komplimentų iš merginų (šypsosi). Man patiko dalinti patarimus, pataisyti netaisyklingai sportuojančius salėje. Tad vieną dieną sugalvojau tapti profesionaliu treneriu. Baigiau mokslus ir įgijau europinę licenciją bei Lietuvos kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą. Kitaip tariant, galiu treniruoti žmones visoje Europoje.
„Žinoma, būti laidos vedėju - mano svajonė. Jeigu sulauksiu prodiuserių kvietimų vesti sporto ar kitokią laidą, tai bus didžiulis džiaugsmas. Tai, kad aš treniruoju moteris, dar nereiškia, kad negaliu daryti nieko kito (juokiasi). Aš juk su dainininke Saulene Chlevickaite dar ir renginius vedu. Ir kadangi tų veiklų ne viena, tai tikrai jaučiu, kad jos teikia džiaugsmą. Tiesiog esu kitoks, galima pasakyti, įvairiasluoksnis treneris, ne toks, kuris pasako „padaryk 10 pritūpimų“.
Esu netradicinis treneris, siūlau netradicinę paslaugą. Norėjau sukurti kažką naujo šalyje, juolab sulaukdavau iš neturinčių galimybės ar nenorinčių važiuoti į sporto klubą moterų prašymo jas treniruoti namuose. Pabandęs supratau, kad tai šauni idėja. Kadangi esu labai aktyvus, vien treniruoti salėje, nors tai ir paprasčiau, man būtų per nuobodu. Vis ta mano prigimtis rinktis sunkesnius ir rizikingesnius kelius (juokiasi). Džiaugiuosi, kad rizika pasiteisino. Viskas vyksta taip pat, kaip ir vyktų sporto klube. Procesas tas pats: skambutis treneriui, sutariamas susitikimo laikas, atvykus į vietą susipažįstama su kliento gyvenimo būdu, ligomis ar traumomis, sportavimo istorija, aptariami tikslai. Programų ant lapelio aš nerašau, turiu savo metodiką, apie kurią plačiau dėl komercinių sumetimų kalbėti negaliu (šypsosi). Namuose yra daugybė būdų treniruotis, tiek su savo svoriu, tiek su papildomais įrankiais, pavyzdžiui, laisvais, papildomais svoriais, kamuoliais, gumomis ir panašiai. Žinoma, tam, kad galėtumėme treniruotis, visų pirma namuose turi būti laisvos vietos. O pasiruošimas treniruotei lygiai toks pats kaip ir einant į sporto salę: sportinė apranga ir avalynė, vanduo. Būtina ir gera nuotaika, tiesa, jeigu jos ir pritrūksta, aš ir ją atsivežu su savimi (juokiasi).
Pagrindinis į mane besikreipiančių moterų noras - sustangrinti kūną, padailinti formas. Kai mes pavartojame žodį malonumas, pusės auditorijos mintys iš karto subanguoja (juokiasi). Jūs galbūt nustebsite, tačiau ji nekainuoja nė kiek brangiau, nei naudotumėtės trenerio sporto salėje paslaugomis. Žinoma, ir sporto salėje trenerių dirba įvairių, ir kainos skiriasi, tačiau imant vidurkį - aš į jį telpu (šypsosi).
Tokį klausimą girdžiu labai dažnai. Gal dėl to, kad esu vyras? (juokiasi). O jeigu rimtai, tiesiog norinčioms jaustis žvalioms, padailinti formas, numesti keletą papildomų kilogramų moterims nebūtini didžiuliai agregatai, jos gali treniruotis ir namuose.
Kai išleidau į viešumą savo puslapį, kilo didžiulis susidomėjimas, tad komentarų prisiskaitau įvairiausių. Antrąsiais moterų puses galiu užtikrinti: esu licencijuotas treneris, treniruojantis moteris taip, kaip tai daro visi profesionalai, į moterų širdis nesikėsinu.
Artimieji ir geriausi draugai visada mane palaiko ir sveikina kiekvieną mano gyvenimo žingsnį. Juolab matė mano progresą sporte, mano išvaizdos pokyčius, vidinį virsmą, girdėjo apie mano planus, siekius. Žinoma, provincijoje - Skuode - gyvenantiems tėvams ir seneliams, jų draugams, pripratusiems kasdien girdėti sūnų per televizorių, buvo šiek tiek liūdna. Tačiau, man paaiškinus, kad sūnus iš viešumos niekur nedings, jiems pasidarė linksmiau.
Žinoma, buvo ir neigiamų komentarų. Tačiau tiek, kiek sulaukiau įvairiausių pašaipų augdamas provincijoje, turbūt jau nesulauksiu. Be to, sportas padarė mane tiek fiziškai, tiek morališkai tvirta asmenybe, tad visi komentarai, tiek neigiami, tiek teigiami mane varo į priekį.
Grįžimas į Lietuvą
Nors gyventi Australijoje, kur šilta ir laksto kengūros, buvo sena vyro svajonė, jį į gimtąją šalį parginė pašlijusi tėvo sveikata ir koronaviruso pandemijos padariniai, rašoma žurnale „Stilius“.
- Taip jau nutiko, kad tėtis susirgo onkologine liga, vėliau prasidėjo koronavirusas, viskas Australijoje sustojo, laikinai užsidarė mano restoranas, studijos vyko nuotoliniu būdu, tad nusprendžiau rizikuoti ir skristi, nors besikeičiant situacijai pasaulyje visada yra galimybė kur nors įstrigti. Juo labiau skrendant iš taip toli. Laiko galvoti nebuvo, ieškojau bilietų, kroviausi lagaminą, iš nuomojamo buto visus daiktus reikėjo pervežti į draugų namus, reikėjo sustabdyti studijas. Buvo reikalų.
- Į Lietuvą grįžtu kasmet, kai čia būna vasara. Vienintelis skirtumas dabar, kad jau truputį buvau primiršęs rudens ir žiemos šaltį, tad tenka aklimatizuotis. Visa kita jokių problemų nekelia. Džiaugiuosi, kad šiuo nestabiliu metu, kai pasaulyje situacija keičiasi kas minutę, galiu būti arčiau artimųjų, draugų, kad turiu mėgstamą darbą, turiu stogą virš galvos, ką pavalgyti. Džiaugiuosi kiekviena akimirka, nes nežinau, kas bus rytoj. Ypač džiugina, kad tėčio sveikata gerėja ir kad kiti artimieji laikosi gerai.
- Šeima visada svarbiausia, tad ilgai svarstyti nereikėjo. Juo labiau kai tokia situacija pasaulyje. Galėjo nutikti taip, kad apskritai šeimos nebūčiau aplankęs metus ar dvejus. Jeigu kas nors būtų atsitikę artimiesiems ir aš nebūčiau buvęs šalia, to sau nebūčiau atleidęs.
- Vienas Dievas težino. Australijos siena ne australams kol kas uždaryta. Greičiausiai ji atsivers tik išradus vakciną, o tai gali užtrukti iki kitų metų vidurio ar net pabaigos. Žiūrėsiu, problemų ten grįžti nebūtų, tad spręsiu tada, kai bus tam laikas. Kol kas mėgaujuosi tuo, kur esu, ir tuo, ką veikiu.
- Ten liko visi mano daiktai, draugai, darbas, mokslai. Man atrodo, kad dabar niekas nieko per daug nebeplanuoja, koronavirusas išmokė mus gyventi šia akimirka. Niekada to nemokėjau, nuolat galvodavau apie praeitį arba ateitį. Dabar esu čia ir dabar. Kiekvienam patarčiau pasistengti kuo daugiau pasisemti iš esamo momento, nes rytojaus gali nebūti. Viskas priklausys nuo situacijos Australijoje ir Lietuvoje. Spręsiu, kai bus daugiau aiškumo.
- Visokie. Pradžia buvo labai nelengva, reikėjo viską pradėti nuo nulio, bet to juk ir norėjau. Norėjau pasigydyti galvą, išmokti gyventi kitaip, mėgautis gyvenimu. Man pavyko. Kad ir kaip nelengva buvo, džiaugiausi kiekviena akimirka, man tiko aplinka, žmonės. Jaučiausi kaip namie. Džiaugiuosi, kad pavyko pakilti karjeros laiptais naujoje srityje. Žurnalisto iš manęs niekas neištrauks, mano patirtis šioje srityje didžiulė, o pabandyti ką nors naujo, turėti ne vieną veiklą gyvenime labai smagu. Juk gyvenimas vienas, kaip žinoti, kad viena ar kita veikla tau tinkama, jeigu net nepabandai?
- Pandemijos akivaizdoje apskritai džiaugiuosi, kad gyvenu ir esu sveikas, o kas būtų, jeigu būtų, negalvoju. Džiaugiuosi gyvendamas čia, džiaugsiuosi ir išvažiavęs svetur.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
