Kaip suvaldyti aukštą kraujospūdį nėštumo metu

Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, tačiau jis gali atnešti ir tam tikrų sveikatos iššūkių, tarp kurių - ir padidėjęs kraujo spaudimas. Nors dažnai sakoma, kad nėštumas nėra liga, tačiau krūvis moters organizmui šiuo laikotarpiu tenka išties nemenkas. Reta nėščioji nežino, kas yra rėmens graužimas, įvairūs skausmeliai, dusulys, nemiga ir t.t. Kita vertus, net, jei negalavimai atrodo visai nedideli, į juos ne visada galima numoti ranka. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti kraujospūdžio padidėjimas.

Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHg. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.

Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas. Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą.

Nėščiųjų hipertenzijos formos

Nėštumo metu gali pasireikšti kelios kraujospūdžio sutrikimų formos:

• Lėtinė (pirminė ar antrinė) hipertenzija. Tai kraujospūdžio padidėjimas, kuris buvo dar iki nėštumo.
• Lėtinė hipertenzija komplikuota preeklampsija.
• Nėščiųjų hipertenzija. Tai liga, kai pakyla kraujospūdis po 20 nėštumo savaitės.
• Nėščiųjų proteinurija (preeklampsija). Tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas.
• Nėščiųjų hipertenzija ir proteinurija (eklampsija). Tai pavojingiausia nėštumo hipertenzijos forma, kuriai būdingi traukuliai.
• Trofoblastinė liga. Jeigu moteris serga trofoblastine liga (tai liga, kuomet sutrinka gemalo gaurelinio dangalo raida), nėščiųjų hipertenzija gali būti nustatyta ankstyvesniu nėštumo laikotarpiu.
• Daugiavaisis nėštumas.

Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statistiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją. Tačiau būklė gali pablogėti ypatingai antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Natūralu, jog šios moterys jau nuo nėštumo pradžios vartoja vaistus. Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus.

Preeklampsija: kas tai ir kodėl ji pavojinga?

Preeklampsija - tai būklė, kuria serga tik nėščios moterys. Esant šiai būklei, pakyla kraujospūdis, šlapime randama baltymo, atsiranda patinimų. Kai kurios moterys skundžiasi regėjimo sutrikimais (pavyzdžiui, „viskas kaip rūke”, „skraido musytės”), gali pykinti, varginti stiprūs skausmai skrandžio srityje.

Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu. Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti.

Dažniausiai ši būklė pasireiškia po 30 nėštumo savaitės ir, žinoma, ne kiekvienai moteriai. Preeklampsija suserga maždaug 6 procentai moterų, kurioms nebuvo kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo, ir apie 20 procentų tų būsimų mamyčių, kurios prieš pastodamos jau buvo susidūrusios su padidėjusio kraujospūdžio problema. Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims.

Jei nustatomas ne tik aukštas kraujo spaudimas, bet ir baltymas šlapime, t.y. nėščiųjų proteinurija, sutrikusi inkstų veikla gali sukelti ir kitų organų sistemų sutrikimus. Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau.

Esant indikacijoms, gali būti atliktas cezario pjūvis net ir esant neišnešiotam nėštumui, nes preeklampsija kelia grėsmę vaikelio vystymuisi ir net gyvybei, mamos sveikatai. Net, jei preeklampsijos forma lengva, į ją negalima numoti ranka, ši būklė gali progresuoti ir išsivystyti dar rimtesnė - eklampsija. Eklampsijai būdingi traukuliai, gali ištikti koma.

Kaip suvaldyti aukštą kraujospūdį nėštumo metu?

Jeigu spaudimas yra pakilęs tik šiek tiek, moters ir vaisiaus būklė yra normali, skiriamas nemedikamentinis gydymas, t.y. rekomenduojama daugiau ilsėtis, valgyti subalansuotą maistą, gerti pakankamai vandens, kartais apribojamas druskos suvartojimas. Jeigu spaudimas yra pakilęs daugiau, jis nenukrenta daugiau ilsintis, moters ir/arba vaisiaus būklė kelia nerimą, taikomas medikamentinis gydymas. Jeigu jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujospūdį jis yra aukštesnis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį.

Nemedikamentiniai būdai kraujospūdžiui mažinti

Nėštumas nėra liga, tačiau krūvis moters organizmui nėštumo metu tenka išties nemenkas. Kartais net ir nedidelius negalavimus, tokius kaip kraujospūdžio padidėjimas, reikia vertinti rimtai. Laimei, yra keletas paprastų būdų, kurie gali padėti atpalaiduoti jūsų kraujagysles ir raumenis bei padėti sukontroliuoti kraujo spaudimą be vaistų.

Interneto svetainė „Bright Side“ pasidalijo 7 veiksmingais būdais, kaip greitai sumažinti kraujo spaudimą be jokių vaistų. Pateikiame juos:

1. Pamerkite kojas į karštą vandenį. Pamerkdami kojas į karštą, bet ne per karštą vandenį, galite padėti išlaikyti galvą ir kaklą vėsius bei tokiu būdu apsaugoti kraują nuo per didelio pritekėjimo į smegenis. Taigi tiesiog įpilkite į dubenį ar vonią karšto vandens, įmerkite į jį kojas ir palaikykite 10-15 min. Kraujas iš galvos nutekės į kojas ir kraujospūdis pamažu susireguliuos.
2. Atsipalaiduokite savasanos pozoje. Savasana arba numirėlio poza gali padėti sumažinti širdies ritmą ir smarkiai sumažinti kraujo spaudimą. Tiesiog atsigulkite ant nugaros, užsimerkite ir pasistenkite atpalaiduoti kiekvieną kūno raumenį. Pabūkite šioje pozoje 10-15 min. ir po to pasijausite kur kas geriau. Be to, kad susireguliuos jūsų kraujospūdis, tai taip pat padės sureguliuoti nervų sistemą.
3. Klausykitės klasikinės muzikos. Pasirodo, kad ramios muzikos, tokios, kaip klasikinė, keltų arba indėnų, klausymasis gali padėti sumažinti kraujo spaudimą, ypač jeigu tai derinsite su kvėpavimo pratimais ar meditacija. Taip yra todėl, kad tokia muzika mūsų kūną veikia raminančiai ir sumažina streso hormono kortizolio lygį. Tyrėjai mano, kad muzika, kuri gali padėti sumažinti kraujospūdį, turėtų būti tokia, kurios garsas ar ritmas labai retai kinta. Ji yra be jokios lyrikos, o kai kurios jos dalys atsikartoja tam tikrais intervalais.
4. Išbandykite dūzgiančios bitės kvėpavimą. Bhramari pranayama, arba dūzgiančios bitės kvėpavimas padės atsikratyti galvos skausmo ir su hipertenzija sietinos migrenos. Ką daryti: atsisėskite ant žemės patogia poza, tiesia nugara; uždėkite rodomuosius pirštus ant abiejų ausų landų; giliai įkvėpkite; iškvėpdami skleiskite dūzgimo garsą, tarsi būtumėte bitė, ir lengvai spauskite ausies landą tuo pačiu metu. Kartokite šį pratimą 7-10 kartų.
5. Praktikuokite kvėpavimą kairiąja šnerve. Gilus kvėpavimas pilvu tik pro kairiąją nosies šnervę padės jums sureguliuoti kraujo spaudimą, atpalaiduojant kraujagysles ir sumažinant streso hormonus. Kaip tai daryti: atsisėskite ant grindų ar kėdės patogioje pozoje, ištiesta nugara; uždėkite kairiąją ranką ant pilvo; uždenkite dešiniąją šnervę dešiniu nykščiu; giliai įkvėpkite kairiąja šnerve, sulaikykite kvėpavimą kelioms sekundėms ir iškvėpkite; kvėpuokite lėtai ir giliai tik kairiąja šnerve apie 3-5 minutes.
6. Išbandykite akupresūrą. „GB 20“ arba „vėjo telkinys“ yra vienas iš veiksmingiausių akupresūros būdų, padedančių sumažinti aukštą kraujospūdį. Galite surasti reikiamus taškus. Jie yra kaukolės apačioje abiejose kaklo pusėse esančios duobutės. Aktyvuokite šiuos taškus tuo pačiu metu, juos spausdami tvirtai, bet kartu švelniai nykščiais. Po minutės ar dviejų pajausite, kad jūsų galvos skausmas gerokai sumažėjo.
7. Masažuokite ausis ir kaklą. Yra 3 taškai jūsų galvoje ir kakle, kurie gali padėti sumažinti kraujospūdį vos per porą minučių:
   1. Pirmasis taškas (1) yra tiesiai po ausies speneliu. Nuo jo nubrėžkite įsivaizduojamą liniją iki raktikaulio centro, kur yra antrasis taškas (2). Pirštais švelniai masažuokite kaklą lengvais judesiais aukštyn-žemyn šia linija. Pakartokite pratimą 10 kartų iš abiejų kaklo pusių.
   2. Trečiasis taškas (3) yra ant veido ties ausies speneliu už maždaug pusės centimetro nuo ausies. Masažuokite kiekvienoje veido pusėje šį tašką pirštų galais apie minutę sukamaisiais judesiais prieš laikrodžio rodyklę.
   Masažuodami šias sritis palengvinsite kaklo raumenų įtampą ir atstatysite smegenų kraujotaką.

Kaip išlaikyti normalų kraujospūdį?

Izometriniai rankų pratimai, kurių metu sutraukiami ir atpalaiduojami rankų raumenys, spaudžiant streso kamuoliuką, padeda pagerinti kraujagyslių lankstumą ir sugebėjimą atsipalaiduoti. Darykite šiuos pratimus triskart per savaitę po 12-15 min. Po mėnesio kraujo spaudimo lygis sumažės 10 proc.

Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHg. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.

Nėščios moterys būtinai turi įspėti savo ginekologą apie polinkį į hipotoniją (žemas kraujospūdis), nes nėštumo metu kraujo spaudimas gali dar labiau pažemėti. Atminkite, kad mažyliui tai dažniausiai nekenkia, tačiau jūsų būsena gali žymiai pablogėti - didėja dirglumas, nuotaika kinta nuo depresiškos iki euforijos. Kontroliuojant gydytojui galima vartoti kai kurias liaudiškas priemones, kurios vartojamos ir ne nėštumo metu. Paprastai ginekologai ir kardiologai rekomenduoja gerti stiprią saldžią arbatą (geriau žalią). Naudinga gerti arbatą su citrina. Vaistažoles vartoti galima tik pasitarus su gydytoju, svarbu, kad gerai išsimiegotumėte, naudingi ilgi pasivaikščiojimai, vandens procedūros, įskaitant plaukimą.

Kalbant apie psichologinę būseną, būdingas emocinis nestabilumas, dirglumas, verksmingumas, atminties suprastėjimas, išsiblaškymas, nesugebėjimas sukaupti dėmesio, triukšmo bei ryškios šviesos vengimas. Jeigu spaudimas yra pakilęs tik šiek tiek, moters ir vaisiaus būklė yra normali, skiriamas nemedikamentinis gydymas, t.y. rekomenduojama daugiau ilsėtis, valgyti subalansuotą maistą, gerti pakankamai vandens, kartais apribojamas druskos suvartojimas.

Atminkite, kad miegoti reikia ne mažiau kaip 8 valandas. Keltis rytais reikia lėtai, atsikėlus naudinga pasimankštinti. Didelių fizinių krūvių nereikia, pakanka, kad šiek tiek pakeltumėte organizmo tonusą. Naudingas kontrastinis dušas. Maitintis reikia tinkamai, vartojant pakankamai vitaminų.

Žemas kraujo spaudimas toks pat dažnas, kaip ir aukštas. Laimei, jo pasekmės ne tokios skaudžios. Tačiau žmogaus gyvenimo kokybė tiek suprastėja, kad nori nenori tenka imtis kokių nors priemonių. Žmogų, turintį žemą kraujo spaudimą, nesunku atpažinti - pastebimas silpnumas ir tonuso sumažėjimas, veidas išblyškęs, apykaklė dažnai atsagstyta, nes trūksta oro. Visi šie požymiai ypač ryškūs ryte, todėl atsikelti rytais hipotonikams tikra kančia. Esama ir kitų požymių, pagal kuriuos galima nustatyti hipotoniją netgi nepamačius spaudimo. Jie panašūs į vegetodistonijos požymius: silpnumas, pėdų ir delnų prakaitavimas, pykinimas, žema kūno temperatūra.

Nukritusį kraujospūdį galima pakelti išgėrus stiprios saldžios arbatos ar kavos, suvalgius gabalėlį šokolado, skiltelę citrinos ar ko nors sūraus. Pagal galimybę galima nusiprausti po kontrastiniu dušu arba pagulėti pakeltomis aukščiau galvos lygio kojomis. Galima pabandyti akupunktūrą - stipriai spauskite tašką, esantį virš nosies (maždaug vieną minutę). Pakartokite iki 10 kartų.

Dar keli nesudėtingi receptai:

• Užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens 30 g dagio žolės, palikti pritraukti, ataušinti ir gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną.
• 10 g šlamučio užpilti 20 ml verdančio vandens, gerti po 30 lašų du kartus per dieną prieš valgį.
• Sumaišyti 40 g saldymedžio šaknies, 30 g cikorijos, 30 g gaivenio, 15 g kadagio, 20 g kiaulpienių šaknų. Du šaukštus mišinio užpilti 500 ml verdančio vandens, palikti 12 valandų ir nuovirą nedideliais kiekiais gerti.
• Paimti 20 g kraujažolės, po 30 g saldymedžio šaknų, dėmėtosios rūgties ir šermukšnių, 40 g gudobelės. Ruošti ir vartoti taip pat, kaip ankstesnįjį antpilą.

tags: #kaip #numusti #spaudima #nestumo #metu

• Nėštumo planavimas su ovuliacijos testais
• vaikų tempimo pratimų nauda ir rekomendacijos
• Gvazdikėlių nauda ir pavojai nėščioms
• Atraskite senąją išmintį, kurią saugo pasakos
• Informacija apie Birstono darželius